„Šiandien buvome susitikę su generaliniu komisaru Renatas Požėla. Sutrumpinus ilgą pokalbį – R. Požėla labai aiškiai ir kategoriškai neigia bet kokius ryšius su Šviniumi. Jis puikiai supranta, kodėl buvo keliami klausimai ir kuo rėmiausi. Atsakymus, kuriuos galėjau gauti iš jo, gavau. Tikiuosi, kad gausiu atsakymus ir iš kitų adresatų. Konflikto tarp manęs ir generalinio komisaro nėra, čia kriminalinio pasaulio veikėjų nepradžiuginsime“, – feisbuke parašė S. Malinauskas.
Vis dėlto „Žinių radijui“ prieš tai pirmadienį S. Malinauskas tvirtino, kad jo komentare esanti informacija yra tiksli ir detali.
Požėla išplatino paneigimą
Netrukus po to, kai Delfi buvo publikuotas S. Malinausko nuomonės straipsnis „Voratinklis“, R. Požėla išplatino bet kokių ryšių su A. Pukeliu paneigimą.
„Tokio pobūdžio paskleistą informaciją vertinu kaip VISIŠKAI tikrovės neatitinkančią. Pabrėžiu, kad niekada su minėtu asmeniu nesu susitikęs, bendravęs, kitaip kontaktavęs, ar per trečius asmenis sprendęs kažkokius jo asmeninius reikalus. Tokių faktų niekada nebuvo ir nėra. Nepaisant išplatintos klaidingos informacijos esu pasirengęs straipsnio autoriui patogiu laiku ir jam patogioje vietoje susitikti ir aptarti šią ir kitą minimą informaciją, atsakyti į galimus klausimus“, – viešai Lietuvos policijos išplatintame pranešime teigė generalinis komisaras Renatas Požėla.
R. Požėlos paneigimą skaitykite čia.
Malinausko teksto dalis apie Požėlą
Dar 2019 m. dirbdamas premjero komandoje susidūriau su keistu žurnalisto klausimu. Man paskambinęs „Lietuvos ryto“ žurnalistas Tadas Ignatavičius pasiteiravo, ar tiesa, kad premjerui pateikta informacija dėl tuometinio Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo Renato Požėlos ryšių su Šviniumi.
Pabrėžiu, tuo metu nebuvau vlogeris, nebuvo „Šviniaus imperijos“, su šia tema buvau susipažinęs tik kaip apie nusikaltėlius anksčiau rašęs žurnalistas. Nedelsiant susisiekiau su premjeru ir perdaviau klausimą, į kurį gavau atsakymą, kad tai visiška nesąmonė ir išsigalvojimas. Tai ir perdaviau žurnalistui. Po kurio laiko R. Požėla buvo paskirtas Policijos generaliniu komisaru.
Pasirodžius mano epizodui „Šviniaus imperija“ sulaukiau aibės žinučių, kuriose žmonės dėkojo ir dalinosi informacija. Patys nukentėję ar pasakodami apie savo artimųjų negandas. Visa tai lėmė naujų epizodų atsiradimą. Per visą tą laiką man teko kalbėtis su dešimtis žmonių – buvusių ir esamų pareigūnų, nusikaltėlių, verslininkų. Visi noriai dalinosi informacija pridėdami, kad nežinau, su kuo turiu reikalą, bet galbūt įvyks lūžis ir teisingumas pagaliau bus įvykdytas. Vienas iš patikimų šaltinių man paklausus, kodėl taip kalba, pasiūlė paklausti premjero apie R. Požėlos skyrimo aplinkybes.
Mano žiniomis, informaciją apie R. Požėlą buvo pateikta ir Prezidentūrai. To negaliu tvirtinti, nes šiuose procesuose nedalyvavau. Į mano klausimą prezidento atstovai atsakė, kad tokios informacijos gavę nėra.
Suklusau, nes iš karto prisiminiau, jog tai jau esu girdėjęs iš T. Ignatavičiaus. Susitikome su premjeru, pasakiau, jog žinau apie jam teiktą pažymą ir paklausiau, kodėl tai buvo nuslėpta. Tuo metu nedirbau patarėju ir buvo aišku, kad Šviniaus temos aš ramybėje nepaliksiu. S. Skvernelis buvo aiškiai susierzinęs, jis pripažino, kad informacija jam buvo pateikta, bet ji nepasirodė svarbi, detaliau jos nekomentavo, perspėjo mane būti atsargiam, nes iš tokių žmonių visko galima tikėtis.
Pasakiau, kad šiaip ar taip išsiaiškinsiu, apie ką kalba ir tai tik laiko klausimas. S. Skvernelis pasiūlė susitikti su pačiu R. Požėla ir pasikalbėti. Tai ir padariau. Policijos generalinis komisaras taip pat atsisakė komentuoti, kas tai per informacija, bet patikino, kad galiu būti visiškai ramus, su Šviniumi jis jokių ryšių neturi ir tai asmuo, kuris yra teisėsaugos institucijų akiratyje. Taip pat pasiūlė rimtai žiūrėti į savo saugumą.
Aš pats su juo pasidalinau tuo metu turėta informacija, pokalbis nuteikė tikrai optimistiškai. Šiandien, po visų S. Skvernelio pareiškimų ir sprendimų, po to, kai Švinius bandė tapti LTOK nariu ir institucijos tai tyliai stebėjo nesikišdamos, po to, kas įvyko LFF, aš puikiai suprantu, jog buvau apgautas. Tiek S. Skvernelio, tiek R. Požėlos ryšiai su LFF itin šilti, o aš visai netyčia įsiterpiau į draugiškos kompanijos reikalus.
Beje, įdomiausia šios istorijos dalis yra tai, kad informacija apie R. Požėlos ryšius buvo parengta pačių kriminalinės policijos biuro pareigūnų. Sunku patikėti, kad ji galėtų būti laužta iš piršto, o dar sunkiau suprasti, kaip į tokią informaciją buvo galima nereaguoti ir kas laukė pareigūnų, kurie dalinosi neigiamais savo būsimo vadovo vertinimais. Šito nežinau, bet labai norėčiau sužinoti.
Visą S. Malinausko nuomonės tekstą „Voratinklis“ galite skaityti čia.