„Mano istorija turbūt vienintelė tokia Lietuvoje“: Alonos šeima gyvena kaip ant parako statinės

Liaudies išmintis byloja, kad geras kaimynas artimesnis ir už gimines, tačiau S. Daukanto gatvėje gyvenanti Alona Morkūnienė guodžiasi, kad pirkdama pusę namo net baisiausiam košmare nesapnavo, koks gyvenimas jos laukia.

Karti kaimynystė

„Mano istorija turbūt vienintelė tokia Lietuvoje“, – atsidūsta panevėžietė.

Alonos šeima tvirtina gyvenanti kaip ant parako statinės – vakare užmiega nebūdama tikra, kad naktį neteks pašokus lėkti iš gaisro. Mat per dešimt metų jau tris kartus kaimyno pusėje įsiplieskė ugnies liežuviai.

Panevėžietė neatmeta, kad dažni gaisrai galėjo kilti neatsitiktinai.

Dėl tokių įtarimų už sienos gyvenančią kaimynę Henrikas Pocevičius pasirengęs duoti į teismą.

Teismas būtų ne pirma institucija, kuriai tenka įsikišti į artimiausių kaimynų metų metus besitęsiantį karą.

Namo remontui užsidirbo emigracijoje

A. Morkūnienė pusę namo S. Daukanto gatvėje įsigijo dar 1999 m. Tada jis nė iš tolo nepriminė dabartinio tvarkingo, išpuoselėto, daugiau nei 150 kv. m būsto.

Šeima nepabijojo pirkti apleistos lūšnelės, nors žinojo, kad ją paversti moderniais jaukiais namais kainuos ir pinigų, ir sveikatos, ir laiko.