Socialliberalų partijos atstovai savo ruožtu kaltino konservatorių susirūpinus problema tik prieš rinkimus ir ragino parlamentarą geriau rūpintis savo apygardos Kaune reikalais.
Paežerėje – politikų ginčas
K.Starkevičius žurnalistams ketvirtadienį surengė ekskursiją aplink Margio ežerą, rodydamas suardytą servitutinį kelią – privažiavimą prie ežero bei tolėliau besidriekiančias kone kelių kilometrų ilgio tvoras, juosiančias paežerėje išdygusias sodybas, o kartu ir ežerą.
“Šis kelias – bene vienintelis, kuriuo buvo galima paprastiems žmonėms privažiuoti prie šio ežero. Pusantro mėnesio stebėjau, kas čia vyksta. Keliukas buvo užverstas, suardytas - iškasti grioviai. Visa kita teritorija, kaip matome, aptverta tvoromis. Kiek žinau, šalia šio ežero sodybas pasistačiusi ir Kristina Brazauskienė, ir socialliberalų buvęs teisingumo ministras Vytautas Markevičius ir daug kitų ponų”, - sakė K.Starkevičius.
Parlamentaras sakė ketinąs raštu kreiptis į aplinkos ministrą Artūrą Paulauską, taip pat į Seimo Antikorupcijos komisiją, kad būtų sprendžiama minėta problema.
Pagal galiojančius įstatymus aplink ežerus yra numatytos iki 25 m. atstumo apsaugos zonos, tvoros prie Margio ežero sustatytos maždaug 300 – 500 m. atstumu.
Konservatoriaus „ekskursiją“ lydėję socialliberalų partijos atstovai savo ruožtu prikišo parlamentarui tai, jog šią problema jis susirūpinęs tik prieš rinkimus.
Be to, socialliberalai sužvarbusiems žurnalistams galiausiai ėmė dalinti rinkimų knygeles „Kas nužudė Jurą Abromavičių?“.
„Kur buvote prieš ketverius metus? Ką nuveikėte per šiuos ketverius metus? Galėjote juk siūlyti įstatymus pakeisti“, - priekaištavo socialliberalų partijos atstovai, tarp kurių buvo ir Trakų raj. savivaldybės atstovas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Petras Malūkas.
„Seimo narys tvorų negriauna. Tai turi daryti vykdomoji valdžia ir visos atsakingos institucijos. Įstatymų keisti nereikia, jie neleidžia tokių tvorų statyti. Reikia tuos įstatymus vykdyti. (...)Man neįdomu, ar šios sodybos priklauso konservatoriams, ar socialliberalams – svarbu, kad pati tvorų ir nelegalios veiklos problema būtų sprendžiama“,- aiškino K.Starkevičius.
P.Malūkas savo ruožtu žurnalistams teigė, jog ši Margio ežero problema Trakų raj. savivaldybei yra žinoma.
Tačiau P.Malūkas negalėjo atsakyti, ar tvoros aplink ežerą, besidriekiančios kelis kilometrus, pastatytos teisėtai.
„Tai jūs man atsakykit“,- į žurnalistų klausimą apie tai, ar minėtos tvoros yra pažeidimas, ar ne, atsakė P.Malūkas.
Savivaldybės atstovas taip pat tikino, esą Margio ežeras ir aplink jį esanti teritorija esą priklauso Trakų nacionaliniam parkui.
„Čia yra Trakų istorinis nacionalinis parkas, ir, kiek žinome, parko vadovo Gintaro Abaravičiaus pozicija visada kieta ir principinga. Kodėl jis būdamas toks kietas ir principingas nedaro ir nemato perkastų šių kelių? Jie turi visus įgaliojimus, jie turi savo parko schemą, reglamentą. (...) Trakų nacionalinio parko teritorijoje savivaldybės įgaliojimai apriboti, nes čia yra nacionalinis parkas“, - sakė P.Malūkas.
Tačiau kokie konkrečiai ribojimai varžo savivaldybės kompetenciją, P.Malūkas neatsakė.
„Pasiskaitykite reglamentą“, - žurnalistams pasiūlė atstovas ryšiams su visuomene.
G.Abaravičius: P.Malūkas įžūliai meluoja
Tuo tarpu Trakų istorinio nacionalinio parko vadovas Gintaras Abaravičius DELFI ketvirtadienį teigė, jog Margio ežeras nepatenka nė į vieną valstybės saugomą teritoriją – nei į Trakų nacionalinį parką, nei į Aukštadvario.
Tokiu atveju, anot G.Abaravičiaus, ši teritorija yra Trakų rajono savivaldybės žinioje.
„Labai atsakingai pareiškiu, kad jeigu P.Malūkas jums tai teigė apie Margio ežerą, kad neva ši teritorija priklausanti Trakų istoriniam nacionaliniam parkui, – jis yra baisus melagis. Margio ežeras nepriklauso Trakų nacionalinio parko teritorijai ir už šešių kilometrų nuo jos ribos. Mes jau ne primą kartą susiduriame su tokia P.Malūko veikla”, - sakė G.Abaravičius.
Pasak jo, Trakų rajono savivaldybė turi du ekologus, kuriems priklausytų prižiūrėti minėtas Margio ežero prieigų problemas.
“Jei tos tvoros nutolusios šimtą ar kelis šimtus metrų nuo pakrantės, tai formaliai atrodytų, kad tai nėra pažeidimas, bet jau rajono architekto reikalas – derinti ar nederinti tokius statinius. Ten gi yra kaip pamaskvėje, apsitvėrę tvoras su didžiausiais vartais. (...) Kažkas turi konkrečių veiksmų imtis - ar aplinkos ministras, ar Seimo nariai, susipažinę su tokia skandalinga situacija, kai ežerai tampa tik vietinių turčių ir ponų nuosavybe, pati visuomenė turi reaguoti ir purtytis nuo tų parazitų ir jų saviveiklos. Laikas Lietuvoje pradėti visus reiškinius vadinti tikrais vardais. Labai gaila, kad tokį gražų rajoną valdo tokie keisti personažai“, - kalbėjo G.Abaravičius.