V. Matijošaitis ir Kauno vicemerai 2019 metais kanceliarinėms išlaidoms panaudojo per 6 tūkst. eurų, 2020 metais – per 9,8 tūkst. eurų, 2021 metais – beveik 11 tūkst. eurų, 2022 metais – 12,3 tūkst. eurų, o 2023 metais iki balandžio 17 d. – po beveik 4 tūkst. eurų.
Kauno miesto meras transporto išlaidoms per visą kadenciją išleido daugiau nei 30 tūkst. eurų. 2019 metais V. Matijošaičio išlaidos siekė daugiau nei 5 tūkst. eurų, 2020 metais – per 7,7 tūkst. eurų, 2021 metais – beveik 7,4 tūkst. eurų, praeitais metais – per 7,6 tūkst. eurų, o iki šių metų balandžio 17 d. – per 2,3 eurų.
Per visą kadenciją transporto išlaidoms vicemeras M. Jurgutis taip pat išleido arti 31 tūkst. eurų, o A. Palionis – per 16 tūkst. eurų.
Miesto tarybos nariais esantys Kauno mero sūnūs Dainius Matijošaitis ir Šarūnas Matijošaitis taip pat didžiąją tarybos nario veiklai skirtų lėšų išleido transporto išlaidoms.
D. Matijošaitis per visą kadenciją išnaudojo beveik 36 tūst. eurų. Iš šių lėšų beveik 24 tūkst. eurų buvo panaudota transporto išlaidoms.
Tuo tarpu Š. Matijošaitis per praeitą kadenciją miesto taryboje išleido netoli 43 tūkst. eurų, tačiau maksimalios leistinos sumos jo išlaidos nepasiekė. Šio Kauno miesto tarybos nario transporto išlaidos sudarė maždaug pusę veiklai skiriamų išmokų – beveik 22 tūkst. eurų.
Didesnioji dalis kitų Kauno tarybos narių taip pat maksimaliai išnaudojo jiems skirtas išmokas.
V. Matijošaitis: tapęs meru jau radau galiojusią išmokų tvarką, bet koncentravomės į darbus, o ne popierizmus
Į paviešintas ataskaitas sureagavo ir Kauno meras V. Matijošaitis. Meras akcentuoja, kad 2011 metais, tapęs miesto mero jau rado galiojusią išmokų tvarką, nenumatančią prievolės tarybos nariams pateikti išlaidas pagrindžiančių čekių ir banko išrašų.
„Viską esu pasakęs prieš kelias dienas: 2011 metais, atėjęs į Kauno miesto tarybą, jau radau tuo metu galiojusią tvarką dėl išmokų tarybos nariams ir atsiskaitymo už patirtas išlaidas. Kas ir kodėl ją tokią priėmė, gali atsakyti tik prieš tai buvusieji valdžioje. Nepuolėme nieko keisti, nes ir taip buvo ką veikti mieste – koncentravomės į darbus, o ne popierizmus“, – Eltai perduotame komentare teigia V. Matijošaitis.
„Žinau tik viena, kad tokia tvarka vienodai galiojo visiems – ir dabartiniams Seimo nariams, ir ministrams. Jeigu anuomet ir rinkdavo kokius čekius, tai pagal šitą seną Kupčinsko laikų tvarką niekam nereikia jų pateikti – sudedi išleistas sumas, suskaičiuoji ir priduodi ataskaitą, viskas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo.
Šiuo metu dėl piktnaudžiavimo STT atlieka ikiteisminius tyrimus Šiaulių, Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių, Utenos rajono savivaldybėse.
Įsisiūbavus buvusių savivaldybių tarybų narių kanceliarinių lėšų panaudojimo skandalui, apie pasitraukimą iš pareigų pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Anksčiau Kauno vicemeru dirbęs P. Mačiulis teigė negalinti naudojęsis tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, tačiau dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, neturi.
Po mestų įtarimų dėl galimai neskaidraus savivaldos lėšų panaudojimo apie atsistatydinimą pranešė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas.
Naujienų portalas lrt.lt pranešė apie dar du ministrus, dirbusius laikinosios sostinės savivaldoje – Gintarę Skaistę bei Simoną Kairį. Jie, taip pat kaip ir J. Šiugždinienė, negali dokumentais ir išlaidų čekiais pagrįsti visų deklaruotų išlaidų.
Dėl kilusio skandalo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad dėl kilusio kanceliarinių išmokų įsisavinimo skandalo penktadienį rinksis partijos prezidiumas, kuriame bus sprendžiama ir dėl Vyriausybės pasitraukimo bei išankstinių Seimo rinkimų.