Keista aplinkybė: privataus prekybos centro teritorijoje – savivaldybės įmonės darbuotojai
Kaune, Šiaurės prospekte tarp daugiabučių ir judrios gatvės įsiterpęs nemenkų gabaritų prekybos ir pramogų centras. Daugeliui kauniečių šis statinys pirmiausia asocijuojasi su „Maximos“ prekybos tinklu, nes jo fasadą puošia čia veikiančios parduotuvės ženklas.
Tačiau „Maxima“ – tik vienas nuomininkų, pats prekybos centras priklauso Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo imperijai. Jo savininkas – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno saulėtekis“, iš esmės atliekanti nekilnojamojo turto holdingo vaidmenį „Vičiūnų grupėje" ir vadovaujama mero sūnaus, Kauno savivaldybės tarybos nario Šarūno Matijošaičio.
Iš pirmo žvilgsnio, tai niekuo pernelyg neišsiskiriantis prekybos ir pramogų centras su ankštoku parkingu ir būriu nuomininkų. Didžiausią plotą užima jau minėtas prekybos tinklas „Maxima“.
Pasidomėti, kas iš tiesų vyksta Kauno mero šeimos valdose paskatino kauniečių nusiskundimai. Žmonės minėjo, kad prekybos centro stovėjimo aikštelėje atsirado ženklai, leidžiantys nemokamai palikti automobilius tik iki 3 valandų, o po to už kiekvieną valandą reikia mokėti po 1 eurą.
Iš pirmo žvilgsnio, tai nieko nestebinanti praktika, taip savo teritorijoje tvarkosi, nemokamo stovėjimo laiką riboja daugelio prekybos centrų valdytojai. Tačiau kauniečiai atkreipė dėmesį į kitą faktą: mero šeimos valdomo prekybos centro stovėjimo aikštelėje tvarką prižiūri, automobilius fotografuoja ir pranešimus apie skiriamas baudas išrašo Kauno savivaldybės įmonės „Parkavimas Kaune“ darbuotojai.
Būtent ši aplinkybė paskatino pasidomėti plačiau: kaip nutiko, jog Kauno savivaldybei pavaldūs rinkliavos kontrolieriai aptarnauja mero sūnaus vadovaujamai įmonei, kurios akcininku yra ir pats V. Matijošaitis priklausančio prekybos centro teritoriją?
Prekybos centras – privatus, automobilių stovėjimo aikštelės – valstybės žemėje
Šioje vietoje, kur V. Matijošaičio verslo imperija pastatė prekybos centrą, kadaise žaliavo pieva, o jo parkingo vietoje veikė saugoma automobilių stovėjimo aikštelė.
Registrų centro duomenimis, bendrovė „Kauno saulėtekis“ valdo du žemės sklypus. Viename jų, adresu Šiaurės pr. 8D – pastatytas prekybos centras, o nepalyginamai mažesniame, pažymėtame 8B – greito maisto užkandinė ir kelios vietos automobiliams stovėti.
Įdomiausia tai, kad pagrindinė šio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė, kuria naudojasi tiek darbuotojai, tiek klientai – įrengta už V. Matijošaičio bendrovės sklypo ribų, valstybei priklausančioje žemėje.
Tai akivaizdus faktas, kurį bet kas gali patikrinti Registrų centro informacinėje sistemoje „Regia“. Ir tai – ne vienintelė įdomybė.
Prekybos centro „nugarinėje“ pusėje, kur įrengta rampa – asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė taip pat įrengta už sklypo ribų – valstybei priklausančioje žemėje. Akivaizdu, kad stovėjimo vietų skaičiaus jį praplečiant valstybės žemėje sąskaita buvo padidintas statant šį prekybos centrą. Palydovinės nuotraukos liudija, kad šis plotas tvarkytas vykstant pastato statyboms.
Tiesa, šiek tiek stovėjimo vietų esama ir V. Matijošaičio kontroliuojamos bendrovės „Kauno saulėtekis“ valdomame žemės sklype, automobilius galima statyti ties fasadu, rytinėje pusėje ir greta esančiame bendrovės valdomame sklype numeriu 8B. Tačiau pagrindinės stovėjimo aikštelė – valstybinėje žemėje, kaip tai galėjo nutikti?
Verslo planas: maksimaliai užstatyti sklypą, gauti daugiau pajamų
Pastebėjus šią „anomaliją“, kai privatus prekybos centras stovėjimo aikštelę, be kurios tiesiog negalėtų efektyviai funkcionuoti, įsirengia valstybinėje žemėje, patikrinta ir tai, kaip susitvarkę kiti Kauno pramogų ir prekybos centrai.
Registrų centro duomenimis, tiek „Mega“, „Savas“ ir „Molas“ stovėjimo aikštelės įrengtos juos valdančioms bendrovėms priklausančiuose žemės sklypuose. „Akropolio“ lankytojai automobilius gali palikti daugiaaukštėje saugykloje, šalia Karmelitų bažnyčios veikia mokama miesto stovėjimo aikštelė.
Kitaip tariant, verslas, savo žemės plotuose įsirengia stovėjimo aikšteles, suprantama, jog tai kainuoja gana brangiai. Tenka pirkti arba nuomotis papildomus žemės plotus, kad būtų užtikrinti prekybos centrams keliami reikalavimai – 18 – 20 kvadratinių metrų ploto tenkanti viena stovėjimo vieta.
Tačiau Kauno mero V. Matijošaičio bendrovės „Kauno saulėtekis“ valdomas prekybos centras veikia kitomis sąlygomis. Vizualiai vertinant, užstatyta apie 80 proc. sklypo, jo pakraščiuose – simbolinis stovėjimo vietų skaičius, o pagrindinė aikštelė – valstybės žemėje. Tiesa, Registrų centro duomenimis, 100 procentų užstatytas visas 0,86 hektaro žemės sklypas.
„Logika čia labai paprasta. Kuo didesnį prekybos centrą pastatai, tuo daugiau pajamų gauni iš patalpų nuomos. Todėl ir stengtasi viską maksimaliai išnaudoti. Įrengiant požeminį parkingą labai išaugtų statybų kaina, automobilių stovėjimui skiriant dalį savo sklypo – sumažėtų iš nuomos gaunamos pajamos. Kaip pavyko stovėjimo aikštelę įrengti valstybinėje žemėje – čia jau kitas, labai įdomus klausimas“, – portalui Delfi sakė vienas Kauno architektų.
Beje, tiek jis, tiek ir kai kurie kiti pašnekovai, intrigas Kauno savivaldybės kuluaruose žinantys darbuotojai prašė neminėti pavardžių. Subtiliai užsiminta, jog dėl bendravimo su žiniasklaida kai kam „jautriomis“ temomis nenorima sulaukti nemalonumų.
Kauno mero ir jo bendrovės pozicija: nieko nekomentuoti
Aiškinantis, kaip V. Matijošaičo verslo imperijos bendrovė sugebėjo tokiomis sąlygomis pastatyti šį prekybos centrą, susidurta ir su politinio trilerio siužetui prilygstančia drama, ir su paties Kauno mero nenoru ką nors komentuoti.
Šių metų sausio 19 dieną klausimai apie šio prekybos centro statybos eigą ir su tuo susijusias aplinkybes buvo pateikti tiek bendrovės „Kauno saulėtekis“ generaliniam direktoriui, savivaldybės tarybos nariui Š. Matijošaičiui, tie ir Kauno merui V. Matijošaičiui bei jo patarėjui viešiesiems ryšiams Tomui Jarusevičiui.
Deja, atsakymų į klausimus taip ir nebuvo sulaukta, telefonu atsiliepęs Š. Matijošaitis, išgirdęs, jog bendrauja su Delfi žurnalistu ištarė: „ačiū, viso gero“ ir nutraukė pokalbį.
„Kauno saulėtekiui“ adresuoti klausimai buvo pateikti ir visą V. Matijošaičio verslo imperiją, „Vičiūnų grupę“ aptarnaujančios viešųjų ryšių bendrovės atstovei Romualdai Stonkutei. Ji užsiminė klausimus persiuntusi klientams, tačiau šie nieko neatsakę.
Vėliau paaiškėjo, kad nenoras atvirauti gali būti pagrįstas tuo, jog prekybos centro statybos planai ilgą laiką strigo, o leidimas buvo išduotas tik V. Matijošaičiui įsitvirtinus Kauno valdžioje.
Ne vienas Kauno savivaldybės senbuvis minėjo girdėjęs V. Matijošaitį neva užsiminus, jog tik tapus valdančiosios koalicijos nariu esą pajudėjo dešimtmetį strigę jo verslo projektai. Vienas jų – prekybos ir pramogų centras Šiaurės prospekte.
Gyventojai prieštaravo statyboms, bet savivaldybė leido įrengti aikštelę
Grįžkime prie istorijos, kaip V. Matijošaičio bendrovė „Kauno saulėtekis“ Šiaurės prospekte pastatė prekybos centrą.
Registrų centro duomenimis, 1998 metų rugsėjo mėnesį ši bendrovė iš valstybės 99 metams išsinuomoja 0,86 ha žemės sklypą. Tokios sutartys būdavo sudaromos, kai verslo įmonė ar privatus asmuo jau buvo įsigiję kokius nors statinius, kad ir pamatų blokus. O šioje vietoje dar sovietmečiu ketinta statyti kažką panašaus į to meto prekybos centrą – buitinių paslaugų kompleksą.
Tiesa, planams čia statyti prekybos centrą aktyviai priešinosi vietos gyventojai. Jie piktinosi, kad išnyks priešais mokyklą esantis žaliasis plotas, pastatas išdygs po daugiabučių langais, o triukšmas sklis ne tik dienos metu, bet ir anksti ryte, sunkvežimiais pristatant prekes.
Delfi žiniomis, į šiuos gyventojų argumentus kurį laiką buvo įsiklausoma, savivaldybės tarybos kolegija neskubėjo pritarti V. Matijošaičio valdomo verslo planams.
Tačiau jo bendrovė nenuleido rankų, sugebėta pasiekti, kad būsimo prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė atsidurtų ne jo valdomame, iš valstybės išsinuomotame sklype, o šalia esančioje, taip pat valstybei priklausančioje teritorijoje.
Delfi žiniomis, 2009 metais tuometis Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas ir „Kauno saulėtekiui“ vadovavusi Vida Lekešienė pasirašė susitarimą, leidusį bendrovei įsirengti stovėjimo aikštelę 4 tūkst. 140 kvadratinių metų plote. Sutartyje nurodoma, kad statytojas (UAB „Kauno saulėtekis“ – red.) darbus atlieka savomis lėšomis, o lėšos, investuotos į susisiekimo komunikacijų išplėtimo ar įrengimo darbus, nėra atlyginamos.
Taigi, remiantis šia sutartimi, bendrovė savo lėšomis įrengia stovėjimo aikštelę, kuri tampa miesto nuosavybe, o tuo pačiu gauna teisę joje statyti automobilius.
Būtent šis Kauno savivaldybės sprendimas leido verslui maksimaliai išnaudoti turimą žemės sklypą, beveik visą užstatant prekybos ir pramogų centro pastatu. Nes stovėjimo aikštelę leista įrengti ne savo teritorijoje, o valstybės žemėje, nemokant jokio nuomos mokesčio. 2010 metais išduotas aikštelės statybą leidžiantis dokumentas.
V. Matijošaitis žengia į politiką: pavyko sugriauti konservatorių planus
Tačiau prekybos centro statybos darbai neprasidėjo nei 2009, nei 2010 metais. Tuo metu darytose palydovinėse nuotraukose matyti žaliuojanti pieva, o šalia gatvės – dar sovietmečiu įrengta automobilių aikštelė, kuria leista naudotis „Kauno saulėtekiui“.
Registrų centro duomenimis, statybos pradžia formaliai nurodoma 2008 metais, o darbai baigti – 2013 metais. Akivaizdu, kad 2008 metais jokios statybos nebuvo prasidėjusios, kaip jau minėta, tam priešinosi vietos gyventojai, tačiau 2013 metais palydovai jau užfiksavo čia iškilusį prekybos centrą.
Užklausus Kauno savivaldybės, kada buvo išduotas leidimas prekybos centro statybai, gautas atsakymas, jog šis leidimas duotas 2011 metų balandžio 14 dieną. Jį išdavė Kauno savivaldybės Miesto plėtros departamento leidimų skyrius.
Štai čia susiduriama su itin reikšminga aplinkybe. Nes 2011 metų balandžio 14 dieną „Vičiūnų grupės“ ir jai priklausančios bendrovės „Kauno saulėtekis“ akcininkas V. Matijošaitis užima rimtas pozicijas Kauno valdžios hierarchijoje, kartu su jo suburtu judėjimu „Vieningas Kaunas“ tampa valdančiosios koalicijos nariais.
Būtent 2011 metais prasidėjo dabartinio Kauno mero politinė karjera, jis pirmą kartą išrenkamas į savivaldybės tarybą. Tąkart politikos naujokas didelio politinio svorio neturėjo, jo suburtas „Vieningas Kaunas“ rinkimuose iškovojo 5 mandatus 41 narius turinčioje taryboje.
Daugiausia, net 12 mandatų rinkimuose gavę konservatoriai su prieš tai meru dirbusiu jų lyderiu Andriumi Kupčinsku ėmė formuoti valdančiąją koaliciją. Kartu su liberalais, jaunalietuviais, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais konservatoriai pasirašė koalicijos sutartį, pasidalino postais. Dar vienai kadencijai meru turėjo likti A. Kupčinskas, tačiau viskas pasikeitė per naktį.
Politikos senbuviai pasakojo, kad pirmojo naujosios kadencijos tarybos posėdžio išvakarėse, prieš valdančiosios daugumos patvirtinimą ir mero rinkimus, opozicijoje nenorėjęs dirbti V. Matijošaitis savo verslo imperijos būstinėje, „Saulėtekio“ prekybos centre surengė susitikimą su kitų partijų atstovais. Savaime aišku, į jį A. Kupčinsko vadovauti konservatoriai pakviesti nebuvo.
Naktinio susitikimo metu V. Matijošaičiui pavyko sugriauti konservatorių sudarytą koalicijos sutartį, mero postas pažadėtas į kitą barikadų pusę pereiti sutikusių Kauno Liberalų sąjūdžio atstovų lyderiui Rimantui Mikaičiui, prisijungė ir jaunalietuviai, jų lyderiui Stanislovui Buškevičiui pažadėtas vicemero postas. Suformavus naują koaliciją iš darbiečių, socialdemokratų, jaunalietuvių, liberalų, liberalcentristų ir „Vieningo Kauno", ji turėjo tvirtą daugumą – 25 mandatus iš 41.
Leidimas statyboms išduotas tą dieną, kai meru tapo V. Matijošaičio sąjungininkas
Po „naktiniu perversmu“ vadinamų derybų V. Matijošaičio verslo grupės būstinėje, 2011 metų balandžio 14-osios rytą meru buvo išrinktas liberalas R. Mikaitis, pirmuoju jo pavaduotoju tapo ištikimas V. Matijošaičio bendražygis, jo dešiniąja ranka vadintas Povilas Mačiulis, šiuo metu dirbantis vyriausiuoju prezidento Gitano Nausėdos patarėju. Vicemerais taip pat tapo vėliau korupcijos skandale liūdnai pagarsėjęs socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas ir jaunalietuvių lyderis Stanislovas Buškevičius.
„Milijonierių koalicija“, taip šį margą politinį darinį neslėpdami kartėlio vadino už borto likę konservatoriai. Šį pavadinimą lėmė tai, kad valdančiojoje daugumoje buvo trys pasiturintys kauniečiai: buvęs meras Arvydas Garbaravičius, verslininkas Tautvydas Barštys ir tuomet dar tik pirmuosius žingsnius politikoje žengiantis V. Matijošaitis.
Kaip jau minėta, tą pačią dieną Kauno savivaldybės administracija V. Matijošaičio bendrovei „Kauno saulėtekis“ išdavė leidimą Šiaurės prospekte statyti prekybos centrą. Ne vienas žmogus yra minėjęs, esą V. Matijošaitis vėliau šį savo verslo projektą mėgdavo pateikti kaip pavyzdį, neva buvusi valdžia trukdė verslo plėtrai, esą sklypą valdęs ir statybas planavęs 10 metų, bet vis negaudavęs leidimo. O jis buvo išduotas tik tapus ne tik savivaldybės tarybos, bet ir valdančiosios koalicijos nariu, tą pačią dieną, kai ji buvo suformuota ir oficialiai patvirtinta.
Tiesa, šiai V. Matijošaičio biure „naktinio perversmo“ metu suformuotai koalicijai nebuvo lemta ilgai gyvuoti. Po pusmečio konservatoriai subūrė naują daugumą, postų neteko meras R. Mikaitis ir jo pavaduotojas P. Mačiulis, miesto meru buvo išrinktas A. Kupčinskas.
Vyriausias Kauno urbanistas: tai leido anksčiau galioję teisės aktai
Kodėl kitos verslo įmonės prekybos centrus stato ir stovėjimo aikšteles įrengia savo teritorijose, o V. Matijošaičio „Kauno saulėtekiui“ leista naudotis miesto žeme? Galų gale, ar išduodant leidimą statyboms buvo įvertintas faktas, jog pagal griežtus reikalavimus tokio ploto prekybos ir pramogų centrui tikrai nepakanka beveik visiškai užstatytame sklype esančių stovėjimo vietų?
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius portalui Delfi paaiškino, jog įstatymams tikrai nenusižengta.
Pasak valdininko, statybos leidimas išduotas vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, o jame – numatyta galimybė įrengti parkavimą už sklypo ribų.
„Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, projektuojant pastatą, privalomąjį automobilių parkavimą buvo galima projektuoti gatvių raudonosiose linijose, sudarant aukščiau minėtą įrengimo sutartį su Kauno savivaldybe.
Tuo metu nebuvo apribojimo, koks automobilių kiekis gali būti projektuojamas už sklypo ribų, taip pat nebuvo prievolės už sklypo ribų įrengiamas parkavimo vietas projektuoti kaip papildomas (užtikrinus parkavimo vietas sklypo ribose).
Projekto sprendiniuose privalomasis parkavimo poreikis prekybos centrui užtikrintas, kadangi skaičiuojamas suminis parkavimo vietų skaičius (sklype ir gatvėje)“, – patikslino Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. Valatkevičius.
Tarnybos įžvelgia galimus pažeidimus, pradės tyrimus
Jeigu teisės aktai ir leido stovėjimo aikštelę įrengti gatvės zonoje, sudarius sutartį su miesto savivaldybe, kodėl asfalto danga buvo paklota ir kitose vietose, už „Kauno saulėtekio“ valdomo sklypo ribų? O ši teritorija taip pat naudojama automobilių stovėjimui, arba, vertinant kitu aspektu – užtikrina sklandų pramogų ir prekybos centro funkcionavimą.
Būtent į šią aplinkybę dėmesį atkreipė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kurios atstovų Delfi paprašė įvertinti, ar teisėtai V. Matijošaičio verslas naudoja valstybės žemę.
„Automobilių stovėjimo aikštelė tarp prekybos centro ir Šiaurės prospekto įrengta gatvės ribose pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Kauno m. susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir / ar įrengimo tipinę sutartį.
Dėl aukščiau, prie prekybos centro esančios išbetonuotos aikštelės dalies už sklypo 8D ribų NŽT Kauno miesto skyrius atliks faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti šios aikštelės dalies įrengimo aplinkybes ir naudojimo teisėtumą“, – teigė NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.
Įvairių klausimų kilo ir Valstybinei teritorijų planavimo bei statybos inspekcijai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nebuvo numatytos statybos sklype Šiaurės pr. 8B, kuriame iškilo ir veikia greito maisto užkandinė. Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso bendrovei „Kauno saulėtekis“, Registrų centro duomenimis, jis išnuomotas bendrovei „Maxima LT“.
„2011 m. pagal parengtą projektą „Prekybos ir pramogų centras. Nauja statyba. Projekto papildymas II etapu” buvo išduotas Kauno m. savivaldybės statybą leidžiantis dokumentas, suteikiantis teisę statyti prekybos ir pramogų pastatą sklype Šiaurės pr. 8D, Kaune.
Pažymime, kad sklypo Šiaurės pr. 8B užstatyti nenumatyta. Prekybos ir pramogų pastato statybos darbai buvo užbaigti 2013 m. 2013-08-12 išduotas statybos užbaigimo aktas. Projekte yra pateikta informacija apie tai, kad „atskiru projektu numatoma įrengti papildomą automobilių stovėjimo aikštelę.
Informuojame, kad Statybos inspekcija atliks patikrinimą minėtu adresu, pranešime apie patikrinimo išvadas“, – teigė VTPSI inspekcijos Atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė.
Prekybos centro aikštelei – išskirtinis statusas
Verta prisiminti ir kitą aplinkybę, paskatinusią pasidomėti, kas vyksta Kauno mero šeimos kontroliuojamo pramogų ir prekybos centro prieigose. Kaip jau buvo minėta, kauniečiai skundėsi, kad čia imta taikyti automobilių stovėjimo ribojimus, nemokamas stovėjimas – iki 3 val., o vėliau – po 1 eurą už kiekvieną valandą.
Žmonėms pasirodė keista ir aplinkybė, jog V. Matijošaičio kontroliuojamai ir jo sūnaus vadovaujamai bendrovei priklausančio prekybos centro teritorijoje tvarką prižiūri ir rinkliavą renka savivaldybės įmonės „Parkavimas Kaune“ darbuotojai.
Šio bendrovės direktorius Justas Limanauskas paaiškino, jog rinkliava renkama savivaldybei priklausančioje stovėjimo aikštelėje, toje pačioje, kurią leista įrengti bei naudoti „Kauno saulėtekiui“, o tai daroma vadovaujantis 2018 metų savivaldybės tarybos sprendimu. Būtent tada šiai teritorijai buvo suteiktas ypatingas, riboto stovėjimo laiko zonos statusas. Joje rinkliava renkama visomis dienomis visą parą, tačiau pastačius automobilį pirmas tris valandas mokėti nereikia.
Tokios zonos Kaune yra tik dvi. Jau minėto prekybos centro prieigos ir „Žalgirio“ arenos teritorija Nemuno saloje. Tiesa, ten rinkliava nėra renkama masinių renginių metu.
Kas lėmė, jog vieno iš daugelio Kaune esančių, tačiau mero šeimos valdomai bendrovei priklausančio prekybos centro teritorijai savivaldybė suteikė suteikė išskirtinį statusą, jį prilyginant „Žalgirio arenai“? Galų gale, kodėl apriboti nemokamą automobilių stovėjimo laiką nuspręsta tik praėjus 5 metams po prekybos centro statybų pabaigos?
Bendrovės „Parkavimas Kaune“ direktorius J. Limanauskas į šį klausimą atsakyti negalėjo, minėjo 2018 metais, kai savivaldybės taryba priėmė sprendimą, šiose pareigose dar nedirbęs.
„Anksčiau čia aplinkinių namų gyventojai nakčiai palikdavo savo automobilius, o kai kas – ir dienomis. Daugiabučių kiemai – perpildyti, o čia – valstybės žemė. Panašu, kad tai nepatiko prekybos centro valdytojams, nes parkinge neradę laisvų vietų klientai vyksta kitur, mažėja lankytojų srautas.
Taigi, kas galėtų paneigti, jog tokiu būdu, suteikiant šiai teritorijai riboto stovėjimo laiko statusą bandyta išspręsti net dvi problemas: klientams visada atsiras laisvų vietų, tai pat bus galima pasiaiškinti, kodėl dalis stovėjimo aikštelės įrengta už sklypo ribų, valstybės žemėje. Nes formaliai ten šeimininkauja ir rinkliavą renka ne prekybos centro valdytojai, o Kauno savivaldybė“, – svarstė vienas Kauno architektų.
Kas ir kodėl inicijavo šį sprendimą nesugebėjo paaiškinti ir Kauno savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus atstovai. Kaip jau minėta, tiek pats miesto meras V. Matijošaitis, tiek jo kontroliuojamai bendrovei „Kauno saulėtekis“ vadovaujantis sūnus, miesto tarybos narys Š. Matijošaitis bendrauti nesutiko.