KPD atstovas: nesuvokiama, kodėl miesto meras taip elgėsi
Nei V. Matijošaitis, nei jo sūnus, Kauno tarybos narys Šarūnas Matijošaitis teismo posėdyje nedalyvauja, abiem Matijošaičiams bei jų šeimos bendrovės darbuotojui Andriui Šumskui atstovauja advokatas Evaldas Klimas.
KPD atstovas Andrius Vaicekauskas minėjo, kad tiek svirnas, tiek tvartas sunaikinti negrįžtamai, o paskaičiuota žala valstybei siekia 34 tūkst. eurų. Svirno vietoje iškilęs pastatas, KPD atstovo teigimu yra pastatytas savavališkai, be projekto ir leidimo.
„Objektas buvo negrįžtamai sunaikintas, tą konstatavo komisija. A. Šumskui, kuris veikė pagal V. Matijošaičio įgaliojimą, buvo pasiūlyta atlyginti žalą, tačiau to nebuvo padaryta“, – kalbėjo KPD atstovas A. Vaicekauskas.
Jis akcentavo, kad prieš V. Matijošaičiui įsigyjant dvaro sodybą buvo surašytas aktas, jame konstatuota, kad pastatai stovi, tačiau jų būklė nėra gera, Kauno meras raštu įpareigotas visus paveldo tvarkymo darbus derinti su Kauno paveldosaugininkais.
Tačiau to padaryta nebuvo, tvartas ir svirnas pastatai – nugriauti, kaip vėliau paaiškėjo, visas dvaro sodybos kompleksas kapitaliai remontuotas neturint jokių leidimų ir projektų.
„V. Matijošaitis nevykdė pareigos išsaugoti (paveldą – red.), nevykdė pareigos pranešti, jeigu nėra pajėgus to padaryti
Nežabota savivalė Kačiūniškės dvare tęsėsi nežabotai: nugriaunamas vienas pastas, jo vietoje iš karto iš akies statomas kitas, kad jo nebūtų galima atkurti“, – teismo posėdyje kalbėjo KPD atstovas bei akcentavo, jog paveldo objekte visus darbus privalu derinti su paveldosaugininkais, tačiau to daryti niekas nesivargino.
KPD atstovas stebėjosi, kodėl būdamas Kauno mero V. Matijošaitis nesikonsultavo su savo kolegomis, Kauno bei Kauno rajono savivaldybių paveldosaugininkais, nes tikrai galėjo gauti visą informaciją, kaip tvarkyti įsigytą paveldo vertybę.
Baigdamas savo kalbą, jis prašė KPD ieškinį visiškai atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kaltę neigia, tikina viską atstatęs
Kauno rajone, Kačiūniškės kaime stūkso Kauno merui V. Matijošaičiui priklausantis dvaru vadinamas buvęs vienuolynas, jo rūmai ir šalia esantis pastatas – kapitaliai suremontuoti, o pats meras viešai džiaugiasi „prisidėjus prie senos, paveldinės architektūros išsaugojimo“.
Nors pats Kauno meras viešai džiaugiasi prisidėjęs prie istorinio paveldo išsaugojimo, tačiau apie ne itin malonią istoriją bei jos detales V. Matijošaitis kalbėti vengia. Delfi tyrimo metu paaiškėjo, kad jog darbai istoriniame objekte atlikti be projektų ir leidimų, jie nebuvo derinti su paveldosaugininkais.
Su Delfi tyrimu apie tai, kas vyko V. Matijošaičio dvare skaitykite čia.
Prieš prasidedant teismo procesui V. Matijošaitis naujienų agentūrai BNS per savo patarėją viešiesiems ryšiams Tomą Jarusevičių pateikė lakonišką komentarą. Jis tikino viską atkūręs, restauravęs, konsulatavęsis su specialistais, nors teismo posėdžio meut KPD atstovas visa tai kategorikai neigia.
„Iš to, kas buvo likę, viską restauravau, atkūriau ir atstačiau klausdamas specialistų patarimų, o dabar už tai nori nubausti? Manau, čia buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai pabandžiau išsaugoti nykstantį paveldinį objektą nuo visiško sugriuvimo“, – kalbėjo Kauno meras.
Kauno merą, jo sūnaus vadovaujamą bendrovę iš šios statybų vadovą atstvaujantis advokatas E. Klimas teisme tikino, jog veikta pagal nustatytą tvarką, atstatant svirną išsaugotos jo vertingosios savybės, gautas leidimas ir tvarto atkūrimui, tačiau to padaryti dar nespėta.
Pasak advokato, KPD praleido ieškinio senaties terminą, kuis siekia trejus metus, o žala nėra padaryta.
Vertybę meras pirko aukcione ir ėmėsi tvarkyti
Valstybės saugomą kultūros vertybę, istorinį Kačiūniškės dvarą, V. Matijošaitis įsigijo jau tapęs Kauno meru. Pirko jį pakartotiniame aukcione iš Kauno rajono savivaldybės 2016 metų balandį. Dviejų gyvenamųjų namų, 5 ūkio pastatų ir 47 metams išnuomoto žemės sklypo pardavimo kaina buvo sumažėjusi iki 96 tūkst. 322 eurų.
Viešai prieinamuose šaltiniuose galima rasti informacijos, jog naujasis savininkas tvarkyti dvarą ėmėsi 2017 metais. Būtent šių metų gegužę dronu darytos nuotraukos, tikriausiai norėta įvertinti stogo būklę.
Keliose nuotraukose užfiksuoti ant skarda dengto rūmų stogo vykstantys darbai, po kurio laiko įamžinti ir numesti senos skardos lakštai.
Tų pačių metų rudenį dvarą apjuosė statybininkų pastoliai, prasidėjo rūmų tvarkymo darbai. Tuomet darytose nuotraukose dar matėsi senasis dvaro svirnas.
Viešai prieinamose iliustracijose matyti, kad V. Matijošaičio nusipirkto dvaro būklė iš esmės buvo pasikeitusi jau 2019 metų rudenį. Panašu, kad darbai rūmų viduje dar nebuvo baigti, galima rasti iliustracijų, kuriose užfiksuoti sumontuoti virtuvės baldai be stalviršio, auksu ar jo imitacija dekoruotos durys ir nebaigta tvarkyti grindų danga, prie rūmų sustojęs krovininis autobusiukas, šalia – tuščios paletės ir pakavimo medžiagų likučiai.
Surado kaltininką – V. Matijošaičio verslo imperijos bendrovės statybų vadovą
Problemos prasidėjo, kai į Kauno mero dvarą atvyko paveldosaugininkai. Apžiūrėjus statinius pasigesta dviejų valstybės saugomų istorinių vertybių – senovinių tvarto bei svirno. Jie buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, o kiti istoriniai pastatai rekonstruojami be jokių leidimų ir suderintų projektų.
Pradėjus aiškintis, kas sunaikino du istorinius pastatus, dvaro svirną bei tvartą, netrukus atsirado ir pats kaltininkas – darbams vadovavęs V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančios bendrovės „Kauno saulėtekis“ statybų vadovas A. Šumskas. Jis aiškino, kad tvartą ir svirną išvežė restauruoti, tačiau taip ir nepavyko išsiaiškinti, ar tai yra tiesa.
„Jis turėjo pastatų savininko (V. Matijošaičio – red. past.) įgaliojimą ir pagal jį veikė“, – prisiminė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė.
Ji prisiminė, kad 2019 metų balandžio 1 dieną šiam UAB „Kauno saulėtekis“ darbuotojui buvo surašytas Administracinių nusižengimų protokolas, skirta 300 eurų bauda, kuri netrukus, jos neginčijant teisme ir buvo sumokėta.
Tačiau žalos, kurią patyrė istorines vertybes sauganti valstybė, aktas buvo surašytas 2019 metų lapkričio 20 dieną. Tiek laiko reikėjo įvertinti patirtiems nuostoliams, tai darė komisija, o jos išvadas, 34 tūkst. eurų žalą patvirtinto KPD vadovas.
Ir tada nutinka įdomus dalykas: paveldosaugininkai nusprendžia, jog žalą turi atlyginti ne pats V. Matijošaitis, tačiau statybų vadovas. Esą jis ir yra tas asmuo, kuris sunaikino valstybės saugomas istorines vertybes: senojo dvaro svirną bei tvartą.
„Dėl nugriautų pastatų kaltu buvo pripažintas šiuos darbus dvaro teritorijoje atlikęs fizinis asmuo, jam skirta ir administracinė bauda – 300 eurų“, – tuomet žiniasklaidai komentavo dabartinis KPD direktoriaus pavaduotojas, anuomet patarėjo pareigas ėjęs Robertas Motuzas.
Taip pat jis patvirtino, kad 34 tūkst. eurų sumą į valstybės biudžetą turės pervesti ne Kačiūniškės dvaro valdytojas V. Matijošaitis, bet darbus pagal sutartį dvare vykdęs fizinis asmuo – A. Šumskas.
KPD atstovas teigė, kad departamentas nesikiša į santykius tarp dvaro valdytojo ir vykdytojo ir nesiaiškina, kas yra tikrasis darbų sumanytojas ir užsakovas, o departamentui svarbiausia, kad žala valstybei būtų atlyginta asmens, kuris pripažintas kaltu.
Viskas pasikeitė po Delfi tyrimo: atsakovais tapo ir meras, ir jo sūnaus bendrovė
Paveldosaugininkai ne kartą ragino V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančios bendrovės statybos darbų vadovą atlyginti žalą valstybei, tačiau nesulaukė jokios reakcijos.
Žala nebuvo nei ginčijama teisme, nors tokia teise galėta pasinaudoti, nei sumokama. 2020 metų gruodžio pradžioje kultūros ministru, kuris kuruoja ir paveldosaugininkus, paskiriamas buvęs V. Matijošaičio bendražygis, pirmąją jo kadenciją vicemeru, o antrąją – nepatekus į tarybą patarėju dirbęs Simonas Kairys.
Viceministru, kuruojančiu paveldosaugos sektorių tapo S. Kairio bendražygis, Kauno politikos veikėjas Rimantas Mikaitis. 2011 metais jis trumpam buvo tapęs Kauno meru, kai jo atstovaujami liberalai sudarė koalicijos sutartį su tuomet dar tik raumenis auginusiu V. Matijošaičio judėjimu „Vieningas Kaunas“.
Paveldosaugininkams nesėkmingai raginant gražiuoju atlyginti žalą valstybei už nugriaustus istorinius svirną ir tvartą, pats dvaro savininkas V. Matijošaitis buvo paliktas ramybėje. Susidarė kurioziška situacija: tarsi pats darbų vadovas ėmėsi savivalės ir nusprendęs, kad tvarto ir svirno Kauno miesto vadovui tikrai nereikia, gyvulių jis tikriausiai neaugins ir javų nekuls, juos ėmė ir nugriovė.
Įvertinus aplinkybę, kad, pasak paveldosaugininkų, statybų vadovas A. Šumskas veikė turėdamas V. Matijošaičio įgaliojimą, tai ėmė panašėti į išankstinį susitarimą prisiimti kaltę bei miestui vadovui išvengti garbės nedarančių problemų.
Ankstesnio Delfi tyrimo metu išsiaiškinta dar viena aplinkybė: ne tik V. Matijošaičio sąsajos su paveldosaugą kuruojančiu viceministru R. Mikaičiu bei pačiu kultūros ministru S. Kairiu, bet ir tai, jog grėsmingai artėjant 3 metų senaties terminui paveldosaugininkai, regis, visai nesiskubino teikti teismu ieškinio dėl žalos atlyginimo.
Tačiau ledai pajudėjo po šios publikacijos. KPD juristai ne tik parengė ir teismui nagrinėti atidavė ieškinį, tačiau neapsiribojo anksčiau deklaruotu formaliu požiūriu, jog už valstybės saugotų tvarto ir svirno sunaikinimą turi atsakyti tik griovėjas – darbų vadovas A. Šumskas.
Panašu, kad suvokus, jog toks požiūris gali sukurti pavojingą precedentą, atsakovu patrauktas ir pats dvaro savininkas V. Matijošaitis bei jo verslo imperijai priklausanti, sūnaus Šarūno vadovaujama bendrovė „Kauno saulėtekis“, kurioje ir dirbo A. Šumskas. Paveldosaugininkai nurodė, jog visi jie bendrais veiksmais sunaikino istorines vertybes ir turi solidariai padengti žalą – 34 tūkst. eurų.
Šioje istorijoje esama ir labai įdomių neatitikimų. Kyla klausimas: kas iš tiesų apmokėjo prabangų V. Matijošaičio dvaro remontą, galbūt darbai buvo finansuoti jo verslo imperijos lėšomis, juolab, čia dirbo ir bendraatsakovu byloje tapęs A. Šumskas ? Jeigu ši prielaida teisinga, tuomet kyla klausimas, ar Kauno meras ir jo valdomos įmonės tinkamai sumokėjo mokesčius valstybei.
Nes prabangaus kapitalinio remonto darbus finansavus verslo įmonėms, patirtas išlaidas jos galėtų deklaruoti kaip sąnaudas ir, atitinkamai, sumokėti mažiau mokesčių valstybei.
Pažadėjęs pateikti informaciją, V. Matijošaitis atsitvėrė tylos siena: ką jis slepia?
Kaip viskas vyko remontuojant V. Matijošaičiui priklausantį Kačiūniškės dvarą, kas mokėjo už darbus – meras savo lėšomis, ar jo verslo imperija?
Nors V. Matijošaitis į šiuos Delfi klausimus neatsako nuo birželio mėnesio, nors anksčiau buvo viešai pažadėjęs pateikti su statybų darbais ir apmokėjimu už juos susijusius dokumentus, Kauno meras yra pripažinęs, kad dvare dirbo jo valdoma bendrovė.
„Ta žala priskaičiuota ne man. Žinoma, tam žmogui – darbų vykdytojui (darbus atliko „Vičiūnų“ įmonė), kuriam ji paskaičiuota, ši suma būtų per daug. Neadekvatu už sugriuvusį daiktą tiek mokėti. Jei reiktų mokėti, aš apmokėčiau. Aš kaltas, kad tas žmogus papuolė į tokią situaciją. Vienareikšmiškai. Kaltas, kad pasitikėjau valdininkais, jų žodžiu“, – 2020 metų pabaigoje duodamas interviu portalui 15min kalbėjo V. Matijošaitis.
Po dvejų metų, kai viskas iš esmės pasikeitė ir byloje dėl 34 tūkst. eurų žalos atlyginimo atsakovu tapo ne tik minėtas darbų vykdytojas, bet ir pats V. Matijošaitis bei jo kontroliuojama ir sūnaus vadovaujama bendrovė „Kauno saulėtekis“, po tai paviešinusios Delfi publikacijos sulaukta viešo Š. Matijošaičio pranešimo.
„Taip pat aš, kaip „Kauno Saulėtekis" generalinis direktorius, galiu patvirtinti, kad įmonės lėšomis darbai nebuvo vykdomi „Kačiūniškės" dvare, visi darbai buvo atliekami privačiomis lėšomis”, – viešųjų ryšių agentūros išplatintame pranešime cituojamas Š. Matijošaitis.
Jeigu abu Kauno politikai, miesto meras ir jo sūnus sako tiesą, tuomet dvarą remontavo jų šeimai priklausanti bendrovė, tačiau ne savo lėšomis, jai pinigus mokėjo pats V. Matijošaitis?
Delfi nusiuntė Kauno merui klausimus, prašant patikslinti, kas ir kiek sumokėjo už atliktus darbus, ką konkrečiai atliko prieš dvejus metus jo minėta „Vičiūnų“ įmonė (tikriausiai „Vičiūnų grupė“ – red.), prašyta nurodyti lėšų, kuriomis apmokėti darbai šaltinius.
Nors laiškas buvo išsiųstas oficialiais Kauno mero elektroninio pašto adresais, taip pat ir jo atstovui viešiesiems ryšiams Tomui Jarusevičiui, atsakymo iki šiol nesulaukta, o T. Jarusevičius ėmė neatsakyti į Delfi žurnalistų skambučius.