Už jį tuomet balsavo rekordiškai daug rinkėjų – daugiau nei 80 procentų. Dabartinės apklausos rodo, kad toks 2019-ųjų kovą jam pačiam nemaža staigmena buvęs populiarumas jau sumenko. Naujienų agentūra ELTA interviu su V. Matijošaičiu pirmiausia ir paklausė:
– Kokias mero situacijos reitinguose pasikeitimo priežastis matote jūs pats?
– Pagrindinė priežastis yra ta, kad baigėsi pernykštis rinkimų sezonas, nebeliko Prezidento rinkimų intrigos. Visada pabrėžiu, kad būdamas meru neužsiimu politikavimu dėl reitingų, bet dirbu dėl konkrečių tikslų, rezultatų. Tačiau kalbant apie tuos skaičius, tai net ir šiandien turiu būti dėkingas žmonėms už tokį pasitikėjimą. Būnant miesto meru ištisus metus laikytis tarp dešimties populiariausių visos šalies politikų – tikrai solidus įvertinimas. Svarbu to nesureikšminti ir visą dėmesį skirti darbui, kad drauge su komanda pateisintume gyventojų lūkesčius.
– Vinstonas Čerčilis, paklaustas apie svarbiausias politikų užduotis ar misijas kalbėjo maždaug taip: svarbu iš anksto numatyti, ką turėsi padaryti ir tai pažadėti, o paskui, po metų, tinkamai paaiškinti, kodėl nepadarei. Taigi kas ir kodėl per pirmuosius naujos kadencijos metus nepavyko Kauno merui bei jo vadovaujamai miesto savivaldybės Tarybai, kurios daugiau nei trys ketvirtadaliai narių – to paties „Vieningo Kauno“ atstovai?
– Metų darbo šioje kadencijoje sukaktį Taryba minės balandžio viduryje, nes būtent pernai balandžio 16-ąją vyko priesaikos, mero inauguracija, o dabar tik suėjo metai po savivaldos rinkimų dienos. Galima pasidžiaugti, kad Kauno miesto taryba dirba konstruktyviai ir kryptingai, sėkmingai spręsdama kylančius iššūkius ir planuodama darbus.
Ne visi projektai juda tokiu tempu, kokio norėtųsi. Skaudžiausia, kad teko padaryti pauzę S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybose ir turime skelbti antrą rangos darbų konkursą. Tai yra viešųjų pirkimų grimasos ir jų padariniai. Versle viskas vyksta kur kas paprasčiau, – pats surandi architektus, suorganizuoji konkursą, susiderini ir pradedi darbus su pasirinktais rangovais. O mieste turi laikytis biurokratinės viešųjų pirkimų tvarkos, gaišti brangų laiką, nors finale vis tiek turbūt permokėsi. Kiekvienam statybininkui į širdį neįlįsi ir nepatikrinsi, kiek jis doras, sąžiningas, tačiau to neužtikrins ir jokios viešųjų pirkimų procedūros.
Per pirmą kadenciją visi akcentavo ryškiai pasikeitusias miesto gatves, bet tai buvo tik dalis atliktų darbų. Per tą laikotarpį gerokai atnaujinta sporto infrastruktūra: renovuota beveik trys dešimtys sporto aikštynų, iš pagrindų atnaujinti keturi miesto parkai, sutvarkyti skverai, kitos erdvės. Taip pat atidaryti du vaikų darželiai ir pastatyta nauja mokykla. Keičiasi viso miesto veidas – atgimsta paveldosauginiai pastatai, savivaldybei padedant, sutvarkyta daugiau kaip šimtas fasadų, kurie dabar tikrai puošia Kauną. Daromės namų darbus ir toliau – jau parengti likusių parkų atnaujinimo bei kitų objektų techniniai projektai.
– Rudenį Lietuva iš naujo rinks savąjį parlamentą. ELTA jau praėjusių metų gruodį jūsų klausė, ar ir 2020-aisiais, kaip per praėjusius Seimo rinkimus, „paskolinsite“ bent porą „Vieningo Kauno“ atstovų partijai, su kuria (bent iš šalies žvelgiant, niekam nekyla abejonių) bičiuliaujatės, – valstiečiams ir žaliesiems? O gal deleguosite „vieningus kauniečius“ į kurios nors kitos partijos kandidatus?
– Iki Seimo rinkimų liko dar daug laiko. Dažnai pasikalbame su „Vieningo Kauno“ nariais, kas būtų, jeigu būtų. Galutinių sprendimų dar nepriėmėme, todėl apie juos kol kas viešai ir nekalbame. Tikrai nesame prisirišę prie jokios politinės jėgos. Visuose žmonėse vertinu ne jų partiškumą, bet profesionalumą.
– Save laikote greičiau ne politiku, bet konkrečiu, sprendimus (kaip versle) priimančiu ir atkakliai siekiančiu juos įgyvendinti vadovu. Ar suburta savivaldybės administracijos naujoji komanda pasižymi paklusnumu, o gal dėl to savojo „atkaklumo“ sulaukiate kokio nors prieštaravimo, kuris tam prieštaraujančiam gali lemti nurodymą išeiti iš tarnybos lauk?
– Kiekvieną dieną dirbame komandiškai – diskutuojame ir ginčijamės, kad rastume geriausius sprendimus. Visada siekiu, kad nebūtų vien pritariamo linkčiojimo galvomis, kad kiekvienas turėtume savo požiūrį aktualiais klausimais ir jį drąsiai išsakytume. Turiu pripažinti, kad dauguma administracijos žmonių yra tikrai geresni savo sričių specialistai negu aš, tad daug ką jie paaiškina tiek man, tiek ir kitiems Tarybos nariams. Darbuotojai yra puikūs ir vertiname juos kaip savo sričių specialistus. Daugelis šiame darbe sukaupę ilgametę patirtį, todėl mūsų užduotis yra nukreipti ją, siekiant miestui strategiškai svarbių tikslų.
– Kokius mero ir miesto Tarybos darbus iš tų, kuriuos reikėtų nuveikti iki šių metų galo, laikote reikšmingiausiais kauniečiams?
– Bemaž visi darbai jau suplanuoti ir nemaža dalis jų pradedami. Svarbiausia, kad jie sėkmingai vyktų ir nekiltų tokių kliūčių kaip S. Dariaus ir S. Girėno statybų projekte. Kaunas išgyvena augimo etapą. Turime užtikrinti šių procesų tęstinumą ir pagreičio didėjimą. Stengiamės neeikvoti laiko ir kitų išteklių nereikšmingiems dalykams, o visą dėmesį skiriame tam, kas šiandien iš tikrųjų svarbu miestui bei jo žmonėms.
Jau įsibėgėja naujos irklavimo bazės statybos bei trasos įrengimo darbai, pradėta statyti nauja dviejų aikščių ledo arena ir suremontuota senoji. Nors stabtelėjo darbai S. Dariaus ir S. Girėno stadione, bet jie intensyviai vyksta greta – Kauno sporto halėje. Šalia jos turėtų iškilti ir naujas lengvosios atletikos maniežas.
Laisvės alėja vietoj ankstesnės valdžios kadaise planuotų 12 metų sutvarkyta vos per penkerius. Greitai kauniečiai mėgausis ir naujai atgijusia Vienybės aikšte.
Kaip tik dabar startuoja naujo tilto statybos į Nemuno salą, o joje netrukus bus pradėta statyti ir „Mokslo sala“. Taip pat turime ambiciją greta „Žalgirio“ arenos pastatyti vandens sporto centrą su 50 metrų ilgio dešimties takų baseinu ir SPA zona.
– Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad deklaruojant apie investicijų pritraukimą į miestą, kai kuriais atvejais Kauno savivaldybės vadovai stengiasi, kad realiai jų būtų mažiau. Pavyzdžiui, nepratęsiama sklypo nuomos sutartis, ir verslininkams tenka nugriauti turimą statinį (kavinė apžvalgos aikštelėje ant Milikonių kalno). Arba kaitaliojami Tarybos sprendimai sustabdo daugiau nei 30 metų miesto centrą bjaurojančio statinio Kęstučio ir A. Mickevičiaus gatvių kampe pakeitimą moderniu pastatu. Ar kauniečiams naudingų investicijų atstūmimą tokiais atvejais labiausiai lemia kažkieno nenoras turėti konkurentų versle?
– Kaunas suinteresuotas pritraukti į miestą kuo daugiau investicijų. Dėl to matome akivaizdų rezultatą – Kaune kuriasi pasaulinės kampanijos, atnešančios tiek miestui, tiek ir visai šaliai rekordines investicijas.
Tokie atvejai – ryškus ženklas ir kitiems potencialiems investuotojams apie galimybes kurtis bei plėtoti savo veiklą būtent Kaune. Netrukus mūsų miesto konkurencingumą dar labiau padidins kylantis Aleksoto pramonės inovacijų parkas.
Laikomės vieno principo: kad visi verslininkai, dirbdami Kauno mieste, turėtų vienodas sąlygas, o ne siektų kažkokių išlygų. Be abejo, kauniečiai nuo seno pasižymi apsukrumu, tačiau turime suprasti, kad bet kokioje veikloje privalu laikytis visų reikalavimų, teisės aktų. Išskirtinumų čia tiesiog negali būti. Matydami verslo siekius bei ketinimus tuo pačiu turime paisyti ir kauniečių bendruomenės, aplinkinių žmonių nuomonės bei interesų.