Prašė netikrinti atliekų sektoriaus žaidėjų
Ankstesniame savo tyrime DELFI rašė, kad R. Sakalauskas šiuo metu eina Aplinkos ministerijos vyr. patarėjo pareigas. Prieš tai jis buvo Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Tiesa, dabar ši organizacija jau panaikinta. O prieš tapdamas tarnybos pavaduotoju R. Sakalauskas vadovavo Aplinkos apsaugos agentūrai.
Pirmąją tyrimo dalį galite rasti ČIA.
Eidamas vadovo pareigas jis pasirašė raštą „Dėl ūkio subjektų patikrinimo plano koregavimo“, šis buvo nusiųstas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD). Būtent šiuo raštu dabar domisi Seimo Antikorupcijos komisija. Jos vadovas Vitalijus Gailius patvirtino, kad vyksta tyrimas, kuriuo aiškinamasi, ar tuometinis Aplinkos apsaugos agentūros direktorius R. Sakalauskas neviršijo savo įgaliojimų sau nepavaldžiai institucijai nurodęs aplenkti licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas.
Šiuo metu Aplinkos ministerija turi priekaištų licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kalbama apie jų kontrolės stoką ir galimą korupciją atliekų tvarkymo srityje. Tačiau kaip tik tada aplinkosaugininkai priminė jau minėtą raštą, kuris Vilniaus RAAD pareigūnams surišo rankas, nors jie turėjo įgaliojimus atlikti patikrinimus.
„Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento tinklalapyje skelbiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2013 metų ūkio subjektų patikrinimų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. sausio 28 d. įsakymu, kuriame numatyta šių metų antrame ketvirtyje atlikti planinius licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų patikrinimus (patikrinimo plano 128–131 eilutės). (…) Prašome iki 2013 metų birželio 5 d. pakoreguoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2013 metų ūkio subjektų patikrinimų planą, išbraukiant iš jo licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų patikrinimus“, – rašoma R. Sakalausko pasirašytame rašte.
Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad esą licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi kontrolę vykdo licencijas išduodanti institucija. Kitaip tariant, Aplinkos apsaugos agentūra.
Aplinkosaugininkai atsižvelgė į šį prašymą ir taip organizacijos išvengė pareigūnų patikrinimų. Tačiau šiandien Aplinkos ministerija konstatuoja, kad atliekų tvarkymo srityje klesti korupcija, ir bando surasti kaltus.
Turto vertė stipriai išaugo
DELFI detaliau panagrinėjo Aplinkos ministerijos vyr. patarėjo turto deklaracijas, pateiktas Mokesčių inspekcijai. 2014 m. jis nurodė, kad nekilnojamojo turto registre registruotų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertė siekia 119488 Lt, statinių už lygiai tokią pačią sumą tais metais valdė ir jo sutuoktinė Gaudenta Sakalauskienė. Taigi sudėjus bendra statinių vertė – 238976 Lt.
R. Sakalausko 2014 m. nurodyta žemės sklypų vertė – 19590 Lt, o sutuoktinės – 23996 Lt. R. Sakalausko kitų registruotų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė – 24300 Lt. Taip pat sutuoktiniai deklaravo turintys ir piniginių lėšų. R. Sakalausko įvardyta suma siekė 64119 Lt, G. Sakalauskienės – 45200 Lt.
O štai 2015 metų turto deklaracijoje fiksuojamas gerokai išaugęs sutuoktinių turtas. R. Sakalauskas nurodo tokią nekilnojamojo turto registre registruotų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertę – 169488 Eur. Lygiai tokią pačią sumą deklaruoja ir jo žmona G. Sakalauskienė. Bendra sutuoktinių NT vertė 2015 metais sudarė 338976 Eur. Primename, kad 2014 m. NT vertė tesiekė beveik 70 tūkst. eurų.
Be to, 2015 metų deklaracijoje R. Sakalauskas nurodė 53000 Eur pasiskolintų ir negrąžintų lėšų sumą. Tačiau 2016 metų deklaracijoje nurodyta, kad paskola jau sumažėjusi 20000 Eur. Likutis – 33 tūkst. Eur. Paskutinė R. Sakalausko pateikta turto deklaracija už 2016 metus. Naujesnių iki šiol nėra. Joje matyti, kad šeimos turtas per metus išliko beveik nepakitęs. Tiesa, šiek tiek sumažėjusi R. Sakalausko turima piniginių lėšų suma – 1439 Eur, o 2015 m. nurodyta – 2955 Eur. G. Sakalauskienės piniginių lėšų 2015 m. taip pat sumažėjo. Ji nurodė turinti 3450 Eur, o 2015 m. deklaravo 10436 Eur.
Šeima valdo didžiulį turtą
Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Paaiškėjo, kad R. Sakalauskui priklausantis namas Didžiojoje Riešėje, Miglės gatvėje, – menka dalis jo šeimos valdomo nekilnojamojo turto. Tiesa, jau rašėme, kad šalia jo užimta ir valstybinė žemė. Tai pripažino ir pats R. Sakalauskas. Jis teigė ketinantis ją atlaisvinti. Tuo metu Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo tyrimą.
DELFI gavo įrodymų, kad R. Sakalauskas, jo sutuoktinė G. Sakalauskienė, tėvas Petras Sakalauskas ir motina Palmira Sakalauskienė bei uošvė Zofija Baublienė valdo kur kas didesnės vertės turtą.
Tiesa, reikia paminėti, kad R. Sakalausko tėvas P. Sakalauskas anksčiau yra buvęs įtakingas aplinkosaugininkas. Iki 2003 metų jis ėjo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas.
Taigi, be namo Vilniuje, Didžiojoje Riešėje, Miglės gatvėje, R. Sakalauskas kartu su savo sutuoktine valdo du butus Vilniuje, Smetonos gatvėje, esančiame aštuntame daugiabutyje. Kaip informavo Registrų centras, pirkimo ir pardavimo sutartis pasirašyta 2015 metais.
Taip pat G. Sakalauskienei priklauso sklypas Vilniaus rajono Sudervės seniūnijoje, Užulaukio kaime. Registrų centras DELFI patvirtino, kad R. Sakalauksas yra pardavęs butą Vilniuje, A. J. Povilaičio gatvėje.
Buvęs Vilniaus RAAD vadovas P. Sakalauskas taip pat valdo nemenkos vertės nekilnojamąjį turtą. Štai Vilniuje, Šalnos g., jam priklauso gyvenamasis namas. Registrų centro duomenimis, šio gyvenamojo namo bendrasis plotas – 287,95 kv. m. Iš jo 38,23 kv. m. sudaro verslo plotas.
Vilniaus rajone, Aukštuolės kaime, Vakaro 8-ojoje gatvėje, buvusiam pareigūnui priklauso 2 sklypai su statiniais. Pasak Registrų centro, vieno sklypo dydis – 0,1680 ha. Kitas didesnis – 0,1700 ha.
Taip pat P. Sakalauskas valdo 2 sklypus Baronų kaime ir vieną sklypą Sapiegiškių kaime, Vilniaus rajone. Šis žmogus iš viso yra pardavęs 18 sklypų.
O jo sutuoktinė P. Sakalauskienė valdo sklypą ir pastatą Trakų rajone, Strėvos kaime. Tiesa, sklypo bendraturtis, anot Registrų centro, jos sutuoktinis P. Sakalauskas. Sklypo plotas, Registrų centro duomenimis, – 0,8211 ha. Gyvenamojo namo bendrasis plotas – 361,34 kv. m. Registrų centro nurodyta statybos vertė – 231117 Eur. Sklype yra ir svečių namas, kurio bendras plotas, kaip nurodo Registrų centras, – 75,47 kv. m. Statybos vertė – 16152 Eur.
Be to, sklype yra ir ūkinis pastatas, pirtis, namų ūko pastatas su elingo patalpomis, stoginė, lieptai. Registrų centras nurodo, kad šių statinių vertė – ne mažesnė nei 25279 Eur.
Aplinkos ministerijos vyr. patarėjo uošvė Z. Baublienė irgi gali pasigirti nemenku turtu. Jai priklauso sklypas ir statinys Vilniaus rajone, Sudervės kaime, Ežerų gatvėje. Anot Registrų centro, žemės sklypo plotas – 0,4048 ha.
Be to, statinį su sklypu ji turi ir Molėtų rajone, Pakrovų kaime, Alksnių gatvėje. Šį turtą, Registrų centro teigimu, jai pardavė R. Sakalauskas ir dukra G. Sakalauskienė. Sklypo plotas – 12,6708 ha. Sklypą Putiniškių kaime, Vilniaus rajone, ji taip pat pirko iš savo dukros šeimos.
Z. Baublienė iš viso valdo 19 sklypų Anykščių, Molėtų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose. Dar 11 sklypų ji yra pardavusi.
Mokesčių inspekcija vertina situaciją
Žvelgiant į R. Sakalausko ir jo sutuoktinės Gaudentos viešai prieinamas turto deklaracijas gali kilti įtarimų, kad nurodytas ne visas nekilnojamasis turtas arba mažesnė už realią jo vertė.
DELFI kreipėsi į patį Aplinkos ministerijos vyr. patarėją ir paprašė jo atsakyti į klausimą, ar tikrai deklaracijoje nurodoma NT vertė sutampa su realia. Taip pat pasidomėjome, kaip jam ir jo artimiesiems pavyko sukaupti tokio dydžio nekilnojamąjį turtą. Tačiau konkrečių atsakymų, kaip ir kreipusis rengiant ankstesnįjį tyrimą, DELFI gauti nepavyko.
„Patikslinkite – kokio turto, Jūsų manymu, nesu nurodęs? Jau minėjau, kad pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą negaliu teikti jokios informacijos apie privačius trečiuosius asmenis, o atsakydamas į tokio pobūdžio klausimus to neišvengčiau...“ – tokį atsakymą į klausimus raštu pateikė R. Sakalauskas.
DELFI pasidomėjo, kiek ministerijoje uždirba R. Sakalauskas. „R. Sakalauskas gauna 1892,35 Eur mėnesinį atlyginimą atskaičius mokesčius. Jo atlyginimą, kaip ir kitiems karjeros valstybės tarnautojams, sudaro pareiginė alga (šiuo atveju – 1431 Eur iki mokesčių), priedas už stažą valstybės tarnyboje (343,44 Eur – iki mokesčių) ir priemoka už turimą valstybės tarnautojo klasę (715 Eur – iki mokesčių)“, – informavo aplinkos ministro patarėjas M. Bajarūnas.
Įtarimais, kad gali būti netinkamai deklaruotas nekilnojamasis turtas, DELFI pasidalijo su Valstybine mokesčių inspekcija. Jos atstovė Rūta Asadauskaitė informavo: „Privalantys teikti turto deklaracijas, tačiau to neapdarę gyventojai arba tie, kurie turto deklaracijoje pateikė netikslius duomenis, gali gauti įspėjimą arba piniginę baudą.“
Ji teigė, kad skelbti informaciją apie fizinių asmenų atžvilgiu vykdomus ar planuojamus vykdyti kontrolės veiksmus VMI yra uždraudusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
„Dar kartą galiu pažymėti, jog VMI fiksuoja ir vertina gaunamus faktus apie mokesčių mokėtoją, t.y. savo sukauptą informaciją, gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių bei viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan.“, – aiškino VMI.
Premjeras: Mokesčių inspekcija galėtų pasidomėti
Jau anksčiau DELFI paklausė R. Sakalausko, kodėl jis pasirašė raštą, adresuotą Vilniaus RAAD, kuriuo prašo pareigūnų netikrinti licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų. Aplinkos ministerijos vyr. patarėjas prisiminė, kad tokį raštą tikrai pasirašė, bet aiškino, kad Vilniaus RAAD pareigūnai galėjo juo tiesiog nesivadovauti. Esą jie turi vadovautis įstatymais, o ne valdininkų raštais.
Tačiau jis kategoriškai nesutiko su tuo, kad būtent po šio rašto išsiuntimo ėmė pilnėti jo šeimos aruodai.
Situaciją dėl ministerijos vyr. patarėjo šeimos turto paprašėme įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Navicko. Jis, kaip ir anksčiau, DELFI teigė, kad pasitiki patarėju ir esą ministras yra sulaukęs patarėjo paaiškinimų.
„Aplinkos ministerijos vyriausiajam patarėjui R. Sakalauskui, kaip ir bet kuriam karjeros valstybės tarnautojui, yra nustatyta prievolė teikti metinę pajamų ir (šeimos) turto deklaracijas. Papildomai, kaip vadovaujamas pareigas užimantis asmuo, jis anksčiau buvo vertintas ir pagal LR korupcijos prevencijos įstatymą. Duomenų apie galimą neteisėtą R. Sakalausko praturtėjimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), kitų teisėsaugos tarnybų, aplinkos ministras nėra gavęs, o, kaip jau buvo minėta ankstesniame atsakyme, – paaiškinimą ministrui R. Sakalauskas pateikė. Tad, kol nėra įrodyta kitaip, ministras neturi pagrindo nepasitikėti Aplinkos ministerijos vyr. patarėju“, – teigė K. Navickas.
Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis DELFI teigė, kad R. Sakalausko ir jo šeimos turtu galėtų pasidomėti Valstybinė mokesčių inspekcija. O kalbant apie K. Navicko išsakomą pasitikėjimą patarėju, jis aiškino, kad ministras pirmiausia turėtų įvertinti, ar kylančios abejonės nemeta šešėlio ant pačios ministerijos.
„Jeigu asmens valdomas turtas neatitinka jo gaunamų pajamų, tai turėtų tirti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Pirmiausia pats aplinkos ministras privalo įvertinti, ar pasitiki savo patarėju, ar kylančios abejonės pagrįstos ir ar jos nemeta šešėlio visai ministerijai. Bet kokios abejonės turi būti išsklaidytos, ypač, kai klausimai susiję su viešaisiais asmenimis. Atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir mokesčių slėpimą jau sugriežtinta, Vyriausybė siūlo naujų kovos su šešėliu priemonių. Visa tai vienodai galioja visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų pareigų“, – teigė ministras pirmininkas.
Laiku nepateikė interesų deklaracijos
Ankstesniame DELFI tyrime iškėlus klausimą, ar aplinkos ministro K. Navicko vadovaujamos ministerijos vyr. patarėjas Raimondas Sakalauskas laiku ir tinkamai pateikė interesų deklaraciją, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad tai padaryta pavėluotai. Dabar sprendimą dėl savo pavaldinio priimti komisija pavedė pačiam K. Navickui.
„Komisija patikrino, kaip R. Sakalauskas vykdo Įstatyme įtvirtintą pareigą deklaruoti privačius interesus. Pastebėta, kad tapęs Aplinkos ministerijos vyriausiuoju patarėju ir turėjęs pareigą per Įstatyme nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą pateikti privačių interesų deklaraciją, R. Sakalauskas tai padarė pavėluotai“, – teigiama komisijos išvadoje.
Ar ministerijos vyr. patarėjas, laiku nedeklaravęs privačių interesų, nepažeidė įstatymo, komisija pavedė nustatyti pačiam aplinkos ministrui.
„Pavedame Jums (aplinkos ministrui – DELFI) spręsti klausimą dėl pranešime nurodytų aplinkybių ir įvertinti, ar Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas R. Sakalauskas, laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos, nepažeidė Įstatymo nuostatų“, – teigiama aplinkos ministrui adresuotame rašte.
Apie atlikto tyrimo rezultatus ministras turi informuoti komisiją per vieną kalendorinį mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos – pateikti tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus.
Žmona sukasi atliekų versle
DELFI jau rašė, kad R. Sakalausko sutuoktinė G. Sakalauskienė nuteista nagrinėjant stambios korupcijos bylą (buvusio Trakų rajono mero ir kitų rajono vadovų papirkimo byla).
Dar vienas įdomus aspektas: R. Sakalausko žmona Gaudenta yra UAB „Daugėla“ akcininkė ir vadovė. „2004 metais įkurta įmonė, teikianti paslaugas teritorijų planavimo, aplinkos apsaugos konsultavimo ir projektų administravimo srityse. Pagrindiniai mūsų užsakovai – Lietuvos Respublikos savivaldybės ir joms nuosavybės teise priklausančios įmonės, tačiau bendradarbiaujame ir su privačiais juridiniais ar fiziniais asmenimis“, – taip internetinėje svetainėje pristatoma įmonės veikla.
Įmonė rengia dokumentus, kuriuos vėliau tvirtina arba atmeta Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojai. Pavyzdžiui, ši įmonė rengia teritorijų planavimo dokumentus, ES fondų paramai gauti reikalingas paraiškas ir projektinius pasiūlymus, administruoja projektus ir pan.
Įmonės veiklos sritys iš dalies sutampa su įmonės akcininkės vyro, ministerijos vyr. patarėjo R. Sakalausko, funkcijomis ministerijoje. Tarp pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų – dalyvauti organizuojant valstybinės aplinkos apsaugos kontrolę, ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą bei aplinkos būklės vertinimą (monitoringą); rengti pasiūlymus ir teikti išvadas ministerijos vadovybei apie valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės, ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo bei aplinkos būklės vertinimo (monitoringo) politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
Be to, raštą su prašymu netikrinti licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų Vilniaus RAAD nusiuntęs ministerijos patarėjas ministerijos vadovybei šiuo metu padeda įgyvendinti valstybinės aplinkos apsaugos sistemos reformą.
DELFI R. Sakalausko jau anksčiau paklausė, ar jis nemano, kad, atsižvelgiant į vyr. patarėjo pareigas, aplinkosaugos pareigūnams gali būti sudėtinga nesuderinti žmonos įmonės parengtų dokumentų? „Nemanau. Niekada nesikišau į žmonos darbinius reikalus ir niekam iš kolegų net nepasakojau apie žmonos veiklą. Labai tikiuosi, kad dauguma aplinkosaugoje dirbančių žmonių mane pažįsta (ir ne dėl to, kad šiuo metu esu ministerijos vyr. patarėjas), todėl žino, kad aš netoleruoju jokių protegavimų, išskirtinių sąlygų sudarymo ar pan., nesvarbu, ar jie susiję su mano žmonos įmone, ar ne, todėl neabejoju, kad nieko panašaus nėra“, – taip į klausimą raštu atsakė R. Sakalauskas.