„Penktadienį planuojama mūsų specialistų, taip pat pasitelkiant Kauno technologijos universiteto ir kitų specialistų komandą priimti sprendimus dėl vandens valymo poreikio“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė K. Mažeika.
Alytaus savivaldybės duomenimis, iš viso yra apie 50 tūkst. kubinių metų po gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ likusio gesinimui panaudoto vandens.
Didžiausias kiekis – 30 tūkst. kubinių metrų – yra įmonės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų valykloje, dar apie 10 tūkst. kubinių metrų vandens susikaupė buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir dar apie 1 tūkst. kubinių metrų vandens susikaupė gamyklos rūsiuose.
Aplinkos ministerija anksčiau siūlė užterštą vandenį išleisti labai mažais kiekiais, kurie nepakenktų biologinio valymo sistemai, leisti į miesto nuotekų sistemą ir valyti kartu su nuotekomis arba jį perpumpuoti į nenaudojamą saugyklą ir išvalius palaipsniui perduoti į biologinio valymo pradžią.
Tačiau Alytaus meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis pirmadienį pranešė, kad gaisravietėje esančiame vandenyje rasti cheminiai junginiai, sukeliantys vėžinius susirgimus, normą viršija kelis šimtus kartų.
Ministras anksčiau yra sakęs, jog mėginiai šiems tyrimams buvo imti iš skirtingų vietų.
Trečiadienį jis teigė, kad jie paimti dar kartą.
„Pasirodžius tokiai skandalingai informacijai, nutarėme, kad tikrai reikia nuraminti visuomenę ir dar kartą paimti mėginius, juolab, kad dabar turime laiko, galime išanalizuoti būdus, kuriais išvalyti vandenį“, – kalbėjo jis.
Ministras patikino, kad užterštas vanduo šiuo metu į gruntą nebepatenka.
Tačiau jis pastebėjo, kad gaisro gesinimo metu į Nemuną jau išbėgo dideli kiekiai užteršto vandens ir jeigu šis būtų toks užterštas, kaip rodo Alytaus savivaldybės atlikti tyrimai, upėje būtų pradėjusios masiškai gaišti žuvys.
„Gaisro metu to vandens nebuvo kur padėti. (...) Ta situacija, kad to vandens kiek dabar yra susikaupę – apie 50 tūkst. kubinių metrų, maždaug tris kartus daugiau jau yra gaisro metu išbėgę į Nemuną būtent per nuotekų vamzdynus“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Mažeika.
„Kiek kalbėjau su specialistais, jeigu būtų tas vanduo toks užterštas, kaip lygtais buvo padaryti tarpiniai tyrimai, tai šiandien dienai mes turėtume gausybę negyvų žuvų tiek Nemune, tiek Kauno mariose“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu iki šiol tokios akivaizdžiai besimatančios žalos, jo duomenimis, pastebėta nebuvo.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.