Kroatija nusileido Lietuvai, kur rinkėjų aktyvumas buvo taip pat mažas ir siekė 28,9 proc., bei Bulgarijai, kur prie balsadėžių atėjo 31,8 proc. rinkėjų.
Tuo tarpu didžiausias aktyvumas fiksuotas Belgijoje – 89,2 proc. ir Liuksemburge – 82,3 proc. Abiejose šiose šalyse balsavimas yra privalomas.
Politologų teigimu, sekmadienį pasibaigusių Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai kai kurioms politinėms jėgoms siunčia įspėjamuosius signalus. Ekspertai mano, po rinkimų tapo akivaizdu, kad iš Lietuvos politinio žemėlapio gresia išnykti „darbiečiams“. Taip pat, pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, nėra kuo džiaugtis ir apie būsimas pergales pastaruoju metu kalbėjusiems socialdemokratams, kurie, nepaisant prezidento paramos, aukštų reitingų ir vadovaujami Vilijos Blinkevičiūtės, liko antri.
„O jei Seimo rinkimuose neliks Blinkevičiūtės, situacija gali dar labiau komplikuotis. Todėl, aš manau, kad partijai, turinčiai tokius reitingus ir prezidento palaikymą bei vieną populiariausių politikių, dabartinis rezultatas tikrai yra tai, ko socialdemokratai tikėjosi“, – teigė R. Urbonaitė.
„Aš manau, kad tai ženklas socialdemokratams“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu rinkimus laimėję konservatoriai, tęsė politologė, nors ir nėra Seimo rinkimų favoritai, turėtų jaustis gana patenkinti.
„Konservatoriams rezultatas leidžia išlaikyti tą patį mandatų Europos parlamente skaičių“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Bruveris – apie rinkimų aktyvumą: tai nacionalinė gėda
Naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorius, politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris tiesioginėje „Delfi“ laidoje „Europos Parlamento rinkimai 2024“ rinkimų aktyvumą pavadino nacionaline gėda.
Šie rinkimai buvo vieni pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreiškė vos 28,35 proc. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė komentuodama teigė, kad Lietuvoje prezidento ir EP rinkimams vykus kas antrą savaitę, koją šį kartą pakišo rinkimų nuovargis.
„Ką reiškia rinkimų nuovargis? Aš sunkiai renku žodžius, kaip apibūdinti šitą rezultatą. Pirmiausia, kas ateina į galvą, pusiau ekspromtu, tai – nacionalinė gėda. Tai smūgis valstybės tarptautiniam prestižui ir net geopolitinėms pozicijoms. Kaip dabar mūsų politikams, kokie jie bebūtų išrinkti į Europos Parlamentą, ar apskritai, kokiuose formatuose beatstovautų Lietuvai, ar eiliniams piliečiams savo lygmenyje, per savo kanalus, kaip užsiimti pamėgtu nacionaliniu sportu visame pasaulyje ir pirmiausia didžiosioms Vakarų valstybėms aiškinti, kaip mes viską suprantame.
Ne tik apie Rusiją, bet ir Kiniją, visą pasaulį ir kosmosą, aplinkui visi kvaili ir nieko nesupranta, kai šis skaičius parodo, koks iš tiesų yra mūsų visuomenės politinio infantilumo ir abuojumo lygis“, – teigė V. Bruveris.
Rekordiškai mažas aktyvumas, renkant Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą (EP), gali būti susijęs su rinkiminiu nuovargiu, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. Anot jos, Lietuvoje prezidento ir EP rinkimams vykus kas antrą savaitę, šį sykį dalis rinkėjų nusprendė neateiti prie balsadėžių išreikšti savo pilietinės valios.
„Turbūt galima žiūrėti į kaimyninių šalių patirtį. Iš tiesų ir Latvijoje balsuoja ne tiek daug, bet kadangi pas juos visą laiką vyksta rinkimai atskirai, matome, kad šiemet pas juos balsavo 34 proc. ir jiems tai šuolis. Mūsų rinkėjai turbūt įpratę prie to, kad tai turi būti su prezidento rinkimais, nes tris kartus mums taip yra pavykę“, – sekmadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Petronienė.
„Ir šį kartą pakišo koją rinkimų nuovargis – trečią kartą kas antrą savaitgalį eini balsuoti ir, turbūt, dalis rinkėjų jau nebepasiryžo eiti balsuoti“, – apgailestavo ji.