„Mes negalėjome daugiau tylėti – berniuko paklausėme, ar galime paskambinti policijai, jis sutiko“, – šiandien sako vaiko kaimynai, anksčiau ne kartą girdėję, kaip jo motina mažametį skriausdavo dėl menkaverčių priežasčių.
Dėl to, kad per daug mėgavosi nerūpestinga vaikyste, kaip vergas dirbo suaugusiųjų darbus, ne taip pasižiūrėdavo ar net per daug valgydavo.
Dėl to, kad buvo vaikas, kurio niekam nereikėjo.
Šiandien viskas jau pasikeitė – berniukas auga kitoje šeimoje. Atskirti jį nuo motinos nusprendė vaiko teisių gynėjai. O ir motina bei tėvas, kurie berniuką buvo įsivaikinę, kai šiam tebuvo vos treji metukai, vaiko atsisakė – esą jie augina dar keletą vaikų, o šio jiems jau nebereikia, tegul gyvena ten, kur jam yra geriausia. Ten, kur jam gyvenamąją vietą surado valstybė.
Tai tikra mažo berniuko, kuris kartą, kai tebuvo vienuolikos metų, net bandė nutraukti savo jauną gyvenimą, išgyventa siaubo drama, nutikusi net ne asocialioje šeimoje – vaiko tėvai buvo gerbiami tiek seniūnijos, kurioje gyvena, darbuotojų, tiek pedagogų, kurie mokė kitus jų mažamečius vaikus ir vėliau net piestu stojo už tėvus, kai sužinojo, jog motina yra apkaltinta dėl žiauraus elgesio su vaiku.
„Niekada nematėme jokių „mėlynių“ ant vaiko kūno“, – lyg susitarę kartojo jie.
Realybė buvo kitokia – po policijos pareigūnų atlikto tyrimo paaiškėjo, kad su dvylikamečiu sūnumi motina elgėsi kaip tikrų tikriausia siaubūnė. Tik iki šiol ji to niekaip negali garsiai pripažinti – vis kartoja, kad vaikas ir policiją iškvietę kaimynai išsigalvoja.
„Kaimynai sako netiesą, mano sūnus niekada gyvenime nėra gavęs mušti nei nuo manęs, nei nuo mano vyro“, – dorą motiną bandė vaizduoti ji.
Kokiame Lietuvos miestelyje įvyko ši istorija, Delfi.lt nenurodys – bet kokie duomenys gali atskleisti vaiko tapatybę, o juk jam dar visas gyvenimas prieš akis.
„Šiandien berniukas skiriasi kaip diena nuo nakties lyginant su tuo, koks jis buvo tuomet, kai priėmiau jį į savo namus, – šiandien sako mažamečio globėja. – Vaikas daug baisių dalykų papasakojo, man iki šiol baisu tai prisiminti.“
„Kai naktį berniuką atvežė į mano namus globoti, jis elgėsi gana ramiai, man susidarė įspūdis, kad lyg ir atsipūtė, kažkokią naštą nusimetė ir pagaliau jaučiasi saugiai.“
Mažametį berniuką globojanti moteris nedrįso dar kartą pasakoti to, ką išgirdo iš vaiko, todėl tada, kai jo motinai iškeltą baudžiamąją bylą atvertė teismas, paprašė perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jie tikrai šokiruojantys.
„Kai naktį berniuką atvežė į mano namus globoti, jis elgėsi gana ramiai, man susidarė įspūdis, kad lyg ir atsipūtė, kažkokią naštą nusimetė ir pagaliau jaučiasi saugiai, – policijoje pasakojo moteris. – Vaikas buvo apsirengęs labai prastai – tą naktį lauke buvo šalta, juk ruduo, o jis apsirengęs plonyte striukyte, apsiavęs kedukais. Valgyti nenorėjo; kadangi buvo naktis, paguldžiau miegoti. Kitomis dienomis vaikas pasakojo, kad jį paėmė iš kaimynų, sakė, jog namuose jam vienam visada liepdavo dirbti, o jeigu nepadarydavo to, kas liepta, jį visada mušdavo. Klausiau, ar niekas nematydavo žaizdų, kai jį sumušdavo namuose, vaikas sakė, kad slėpdavosi, ir niekas nėra matęs jo sužalojimų, sakė, jog net mokykloje prieš kūno kultūros pamoką jis eidavo vienas persirengti į tualetą – nenorėjo, kad kas nors pamatytų sužalojimus.
Berniukas labiau skųsdavosi mamos elgesiu, tačiau ir tėtis jo neužtardavo. Dvylikametis man prisipažino, kad vieną kartą norėjo malkinėje nusižudyti – tada jam buvo liepta krauti malkas. Jis ir virvę buvo radęs, tačiau nepavyko nusižudyti, nes atėjo tėtis ir taip jo sumanymą sutrukdė. Paklausiau, kodėl jis norėjo pasitraukti iš gyvenimo, sakė, kad nebeapsikentė savo tėvų elgesio su juo.“
Anot globėjos, pokalbių metu berniukas skundėsi, kad namuose nebuvo mylimas, neturėjo savo kambario, nors kitas šeimoje augęs vaikas galėjo leisti laiką ir miegoti dviejuose kambariuose.
„Berniukas prisipažino, kad į virtuvę turėdavo ateiti maisto pasiimti paslapčiomis, kai mama nematydavo. Jis negalėjo kada panorėjęs pats ateiti ir pasiimti valgyti.“
„Turėdavau miegoti salione, kai visi kiti nueidavo gulti į savo kambarius“, – pasakojo vaikas.
Jį globoti priėmusi moteris pareigūnams prisipažino, kad dvylikamečiam globotiniui nupirko mobiliojo ryšio telefoną: „Labai nustebau, kai jis nemokėjo juo naudotis, nesusigaudė, ką galima daryti, ko ne. Manau, jis nebuvo naudojęsis nei mobiliuoju telefonu, nei kompiuteriu, nors jau yra šeštokas.“
Pasak moters, savo šeimoje augęs vaikas buvo lyg vergas. Bent jai susidarė toks įspūdis po išgirstų berniuko pasakojimų.
„Skundėsi, kad jo niekur tėvai nesivežė, pavyzdžiui, visi kartu išvažiuodavo poilsiauti į Palangą, o jį vieną palikdavo namuose, – pasakojimą tęsė globėja. – Vaikas sakė, kad jis visada būdavo paliktas namuose dirbti įvairius darbus, miegodavo tvartuke, nes jam taip liepdavo. Berniukas prisipažino, kad į virtuvę turėdavo ateiti maisto pasiimti paslapčiomis, kai mama nematydavo. Iš vaiko kalbos supratau, kad jam duodavo kažkiek maisto, tačiau būdavo mažai, nes yra labai valgus. Jis negalėjo kada panorėjęs pats ateiti ir pasiimti valgyti.“
Moteris sakė, kad globoti priimtą vaiką ji gali apibūdinti „kaip paslaugų, mielą berniuką“: „Jis į parduotuvę paprašytas nueina, pinigų grąžą visada parneša, praneša, kur yra. Jis sakydavo, kad mokykloje iš jo tyčiodavosi bendraklasiai, tyčiojosi net todėl, kad jam dėžutę maisto įdėdavo iš namų, o niekada neduodavo pinigų eiti į valgyklą pavalgyti, kaip ir visiems vaikams. Jis dažniausiai į patyčias mokykloje reaguodavo puldamas muštis ir tada vėl būdavo kaltas. Man atrodo, kad jis buvo auginamas kaip šuniukas namuose ir lig šiol, kaip ir anksčiau gina save, kaip moka, dažnai prieš bendraamžius puldamas muštis.“
Pasak globėjos, nors praėjo nemažai laiko, tačiau vaikas iki šiol „laiko neapykantą savo tėvams ir tikrai pas juos nenori atgal grįžti gyventi“.
„Tada jam buvo liepta per valandą rankomis iš žolės išrinkti lapus, vaikas to nepadarė ir mama, nusivedusi į garažą, jį lupo – su „šlanga“ mušė per blauzdas, per kelius. Vaikas kentėjo, verkė. Tada gėriau kavą su vaiko tėvu, jis sakė, kad čia viskas normalu. Bet negalima taip elgtis su vaiku, kad ir koks būtų, jo skriausti negalima.“
„Vaiko elgesys labai pasikeitė, – kai teisėjas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolą, apie globotinį kalbėjo moteris. – Po to, kai ėmiau jį globoti, jis mokėsi toje pačioje mokykloje, todėl buvo keletas incidentų, – jis man pasakojo, kad jo šeimos narys [specialiai nenurodome statuso ir lyties – Delfi.lt] jam visokius fakus rodydavo, taip pat jis buvo susivaidijęs su draugu, – reiškiasi, kaip sugeba, tiesiog puola, užsiplieskia, yra ūmus. Manau, man pavyks pakeisti jo elgesį, galiu patvirtinti, kad jis tikrai keičiasi į gerąją pusę – nieko piktybiško nedaro. Manau, tai neįgimta, tiesiog su vaiku nebuvo bendraujama, jo nuomonės niekas nepaisė, turėjo daryti tai, kas liepta.“
Anot jos, pasakodamas apie smurtą namuose, berniukas pabrėždavo, kad mama jį mušdavo virve, laidais, diržu.
„Jis daugiausia mamą įvardijo kaip jį mušusią, taip pat sakė, kad tėtis mamos bijo“, – kalbėjo moteris.
Kad vaikas savo namuose patirdavo smurtą, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pasakojo ir jo kaimynai. Jie ilgą laiką žinojo, kad vaikas yra skriaudžiamas, bet tylėjo – kaimynystėje gyvenanti moteris prisipažino, jog tylėjo, nes į svetimus reikalus ragino nesikišti jos tėvas. Kai po sunkios ligos jis mirė, žmonės nutarė netylėti.
„Aš savo akimis mačiau, kaip vaiką skriaudė, mušė jo motina, – kalbėjo kaimynas. – Tada jam buvo liepta per valandą rankomis iš žolės išrinkti lapus, vaikas to nepadarė ir mama, nusivedusi į garažą, lupo – su šlanga mušė per blauzdas, per kelius. Vaikas kentėjo, verkė. Tada gėriau kavą su vaiko tėvu, jis sakė, kad čia viskas normalu. Bet negalima taip su vaiku elgtis, kad ir koks būtų, jo skriausti negalima.“
Vyras neslėpė, kad iš savo žmonos girdėjęs, jog vaikas ne kartą buvo išvarytas iš namų, kartą buvo atėjęs pas sutuoktinės brolį, šis leido jam pernakvoti.
„Tą vakarą, kai neapsikentę iškvietėme policiją, pamačiau vaiką, – jis verkė, jaudinosi, sakė, kad jį skriaudžia, pasakojo, jog nusipirko elektroninę cigaretę ir tądien net tris kartus ėjo pas žmogų, iš kurio nusipirko, jos atiduoti, bet neatgavo pinigų, o mama buvo pasakiusi grįžti su pinigais“, – pasakojo kaimynas.
„Berniukas yra pasakojęs, kad tėvai jį yra vežę nubausti į mišką – išlaipindavo iš mašinos, o patys pavažiavę laukdavo, tik vėliau jį parsiveždavo, jis taip pat sakė, jog buvo pririštas prie medžio.“
Jis vaiką parsivedė į savo namus.
„Vaikas verkė, buvo sušalęs, jis papasakojo istoriją apie elektroninę cigaretę, kaip bandė susigrąžinti pinigus, bet, žinoma, niekas jam jų nesugrąžino, – kalbėjo kaimyno sutuoktinė. – Tada pasiūliau iškviesti policiją, atsiklausiau berniuko, jis sutiko.“
Moteris neslėpė žinojusi, kad motina smurtauja prieš savo sūnų, ne kartą buvo girdėjusi jį šaukiant „mamyte, nemušk“.
„Seniai norėjau apie tai pranešti, bet mano sunkiai sergantis tėvas sakydavo, kad nesikiščiau, – sakė moteris. – Anksčiau kiti kaimynai buvo pasakoję, kad berniuką veždavo į mišką, ten jį kuriam laikui palikdavo, o vėliau sugrįždavo ir parsiveždavo į namus.“
Kad ši istorija nėra išgalvota, patvirtino ir moters brolis, ne kartą priglaudęs iš namų išvarytą berniuką.
„Jis yra pasakojęs, kad tėvai jį yra vežę nubausti į mišką – išlaipindavo iš mašinos, o patys pavažiavę laukdavo, tik vėliau parsiveždavo, taip pat sakė, jog buvo pririštas prie medžio“, – siaubingą realybę atskleidė vyras.
„Kartą, kai vaiką priėmiau pernakvoti, jis pasakojo, kad jį mušdavo už tai, ko nepadarydavo, – prisiminė jis. – Vaikas sakė, kad mama prikėlė ir davė minutę laiko apsirengti. Namuose jis dirbdavo visus darbus – nuo žolės ravėjimo iki jos pjovimo, neleisdavo pailsėti. Jis dar vaikas, o liepdavo dirbti sunkiausius darbus – esu matęs, kaip pilnus kibirus malkų vaikas nešdavo persikreipęs.“
Jis atviravo, kad berniuko tėvai, sužinoję, jog būtent jie vaikui iškvietė pagalbą, nutraukė bet kokius santykius ir kaltina dėl iškilusių problemų.
Kad nutraukė santykius su kaimynais, pripažino ir baudžiamojon atsakomybėn patraukta mažamečio motina, taip ir neišdrįsusi pripažinti, kad smurtavo prieš savo sūnų.
„Niekada nemušiau vaiko, neverčiau dirbti darbų, o vaikai padeda tiek, kiek jie patys nori, savo sūnumi rūpinausi tiek aš, tiek mano vyras, nesutinku, kad jis buvo neprižiūrimas“, – moteris aiškino, jog nėra nusikaltėlė, o dorai ir sąžiningai savo vaikus auklėjusi motina.
Tačiau su tokia jos pozicija nesutiko dviejų instancijų teismai, išnagrinėję moteriai iškeltą baudžiamąją bylą. Anot teisėjų, nekyla abejonių dėl jos kaltės.
„Jis dar vaikas, o liepdavo dirbti sunkiausius darbus – esu matęs, kaip pilnus kibirus malkų vaikas nešdavo persikreipęs.“
„Vaiko gerovės užtikrinimas yra valstybės politinis prioritetas, vaiko poreikiai privalo būti užtikrinti visose jo raidos pakopose, bet koks smurtinio elgesio mažamečio atžvilgiu naudojimas neabejotinai atsiliepia jo emocinei, psichologinei būsenai bei tolesniam vystymuisi, – teisėjai stebėjosi, kad motina atsisakė toliau auginti mažametį. – Vaikų nepaklusimas nustatytoms taisyklėmis, bandymas jas apeiti, bandymas save išreikšti ne visuomet tinkamais būdais yra dažnai pasitaikantis atvejis, kuriam tėvai turėtų būti pasiruošę nuolat bendraudami su vaiku ir aiškindami, kas yra draudžiama ir kokios pasekmės gali kilti nesilaikant nustatytų draudimų.“
Teisėjai nutarė moteriai skirti 45 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant šešiems mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistoji įpareigota nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Be to, jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nurodyta sumokėti 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Savo vaiką skriaudusi ir jo išsižadėjusi moteris taip pat jam turės sumokėti 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
„Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties, – teisėjai nusprendė, kad nėra pagrindo motinos išteisinti, nutraukti bylą dėl mažareikšmiškumo, kaip ji prašė, arba skirti švelnesnę bausmę. – Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.“
| Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
