Naktinis safaris
Vieną išskirtinę pramogą išbandė ir „Delfi“ komanda. Tai – naktinis safaris Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais ir upėmis. Jau sutemus susėdome į specialiai apšviestas baidares ir kartu su gide leidomės į kelionę vandeniu. Plaukiant atsivėrė išskirtiniai ežero ir upės vaizdai: matėsi dugnas, vandens augalija ir, žinoma, didžiulės žuvys.
Pažintį su Palūšės verslininkais pradėjome nuo pokalbio su „Tiki Inn“ poilsio namų įkūrėja Audra Avižaite.
„Atsidūrėme čia 2010 m. rudenį. Tiesiog ieškojom didelių namų. Aš pati irkluotoja esu. Turiu sportines baidares, tai man viskas, kas su vandeniu susiję, tinka. Ir pradėjom savo vandeninę kelionę nuo Trakų, kai grįžom iš Amerikos į Lietuvą su šeima. Paskui iki Molėtų. Ir dabar atradom Ignalinos kraštą. Atradom šitą vilą. Mes ją įsigijom ir pradėjom vandenines pramogas. Kadangi buvau pirmoji, kuri įvežiau į Lietuvą irklentes, mes sugalvojom tą Polinezijos tematiką pasiūlyti. Nuo irklenčių ir pradėjom. Dabar irklentėmis viską darome: ir ant galvos stovim, joga užsiimam, ir futbolą žaidžiam“, - teigė A. Avižaitė.
Ji papasakojo apie pernai vykusią ypatingą kelionę į Nidą.
„Pernai gegužės 15 d. irklentėmis išplaukėme į Nidą. Čia buvo mano tokia svajonė, kurią auginau 12 metų. Tai sujungėm Palūšę (Aukštaitijos Nidą) su vakarų Nida. Devynias dienas plaukėm ir per keturias valandas marias kirtom. Buvo labai didelė palaima. Manau, kad pagrindinis pasiruošimas yra tavo nusiteikimas ir tavo fizinis, emocinis gerbūvis. Jeigu žmogus judrus, aktyvus ir stovintis tvirtai ant žemės, tai tada tu judėsi“, - apie kelionę pasakojo aktyvi moteris.
O kas Palūšėje vyksta žiemą?
„Tada yra visos vidinės pramogos – pirtis, kubilai, filmų peržiūros, vakarojam, vyksta gimtadienių šventimai. Jeigu dar nesninga, galima ir elektriniais kalnų dviračiais važinėti. Kai užšąla šitas ežeras, galima ir slidėmis slidinėti, sniegrogėmis važiuoti. Mes teikiame vandens pramogas, nakvynės paslaugas ir maitinam grupes nuo dešimt žmonių pagal išankstinį užsakymą“, - aiškino A. Avižaitė.
Anot jos, nemažai yra ir užsienio turistų. „Pirmais metais, kai įsikūrėme, buvo tik užsienio žmonės. Mūsų patalpose taip pat glaudėsi ir savanoriai, kurie dirbo parke. Mums siųsdavo užsieniečius, kadangi įvairiom kalbom kalbam, tai visiems tiko. Viską darėm anglų kalba, nes sakėm, kad lietuviai ir taip mus atras. Dabar lietuviai važiuoja. Džiaugiamės, kad važiuoja, kad atrado mus“, - kalbėjo A. Avižaitė.
Ir jau sutemus ji pakvietė į išskirtinę pramogą: plaukti šviečiančiomis baidarėmis. Žadėjo, kad vaizdai bus pasakiški. Taip ir buvo!
Sutemus susėdome į autobusiuką ir baidares nusivežėme šiek tiek toliau už Palūšės. Laukinėje gamtoje ir pradėjome savo kelionę. Ant galvos turėjome užsidėję prožektorius, bet jų ne visada reikėjo.
Baidarių šviesa perskrosdavo negilias ežero ir upės vietas. Ir dėl to matydavosi visi augalai ir žuvys. Plaukdami labai aiškiai matėme didžiules lydekas, ešerius, šapalus, lynus, šamus ir kitas žuvis.
„Šią paslaugą aš pavadinau naktiniu safariu, tik mes medžiojame ne žvėris, o stebime žuvis, stebime jų pasaulį būdami naktinės gamtos apsupty. Ta gamta yra įspūdinga, mistinė, toks meditacinis plaukimas. Kuo tyliau plauki, tuo daugiau matai, jauti. Turim kelis maršrutus. Yra klasikinis Meiros maršrutas. Plaukiame per ornitologinį draustinį. Leidžiu žmonėms neskubėt, kai įplaukiam į tokias erdves, kad galėtų pasidžiaugti, pavarlinėti.
Vaikams tai yra biologijos pamokos. Paskui įplaukiam į Meiros upelį. Vadinu jį Aukštaitijos Venecija. Ten žmonės turi lieptelius ir rytinę kavą geria. Ten labai daug žuvų: lynus, vėgėles, šamus matom, taip pat bebrus. Šikšnosparniai skraido. Plaukiant 700 metrų upelio atkarpa aš prašau 700 metrų tylos. Pakeliam irklus ir nekvėpuodami plaukiam. Klasikiniu Meiros maršrutu apie 7 km plaukiam. Dar yra vienas maršrutas: nuo Ginučių malūno, ten kliūčių ruožai yra, ten ciklopų pastoviai reikia. Ten dinamika ir intensyvumas visiškai kitoks. Tenka ne tik žuvis stebėti, bet ir kliūčių ruožus apiplaukti. Toks džiazas ten. Ten 12 km plaukiam“, - teigė A. Avižaitė.
Lietuviai ir užsieniečiai perka skirtingą žuvį
Vaikštinėdami Palūše užuodėme rūkinamos žuvies kvapą. Priėję arčiau sutikome „Palūšės piratų“ savininką Rolandą Šiliniką, kuris ir rūkino įvairią žuvį.
„Dedam į rūkyklą ir rūkom, atvėsinam ir tada jau dedam į šaldytuvą. Turim ežerinės žuvies karšio, bet gaila, kad lietuviško jau nėra. Jis būna lenkiškas arba latviškas. Lietuviško neturim, nes Lietuvoj uždrausta verslinė žvejyba. Užsieniečiai labai nustemba, klausia, ar turit iš šito ežero žuvies. Aš sakau: ne, neturim. Jie didelėm akim, nustebę, kad mes iš tokių ežerų neturim vietinės žuvies. Jie sako: tai tu pagaudyk su meškerėle ir čia rūkyk. Tai aš sakau: tu pats pasigauk, aš tau išrūkysiu“, - šypsojosi verslininkas.
Kokią žuvį labiausiai mėgsta lietuviai ir kokią užsieniečiai?
„Užsieniečiai, ypatingai vokiečiai, prancūzai, labai pamėgo skumbrę. Jie perka skumbrę, mes jiems duodam salotų, duonos. Jie pavalgo vietoj ir išvažiuoja. Pradėjo pirkti ir upėtakius. Užsieniečiai, ko gero, yra skūpesni nei mūsiškiai. Lietuviai yra labiau gurmanai. Jie supranta geros žuvies skonį. Lietuviai labiau perka karšį, upėtakį, šamą ungurį. Užsienietis nėra nė vieno ungurio nupirkęs“, - kalbėjo R. Šilinikas.
Anot jo, verslininko rūkykloje žuvis rūkinasi 4-5 valandas. Vyras aiškino, kad jo rūkykloje kabantys unguriai irgi ne vietiniai – jie amerikietiški, upiniai.
Prioritetą teikia kultūriniams renginiams
Apžiūrėję rūkinamą žuvį užsukame į pušyne esančią „Palūšės kopą“, kur galima ir pavalgyti, ir apsistoti. Tiesa, čia vyksta ir įvairūs renginiai.
Šios vietos savininkas Algirdas Barniškis „Delfi“ teigė, kad Palūšė jam yra ypatinga vieta.
„Jau septinti metai, kai mes Palūšėje. Pradėjom nuo Palūšės valtinės baro prie ežero. Iš principo ieškojom festivaliui „Galapagai“ naujos vietos. Ir tada atradome Palūšę. Valtinėje įkūrėme kultūrinę erdvę, pradėjom daryti koncertus, įkūrėm piceriją. Labai fainas vaizdelis, kai scenoje ant vandens koncertuoja Lietuvos atlikėjai, o suplaukia labai daug žmonių su laiveliais aplink sceną. Pakerėjo mus tas vaizdelis. Jau septynis metus vykdome veiklą Palūšės valtinėje.
Dar galvojome, kad reikia Palūšėje vietos, kur būtų galima ilgiau nusėsti. Ne tik vienai dienai atvažiuoti į koncertą. Tada atradome anksčiau jau buvusią vietą, kuri neturėjo šeimininko. Pavadinome ją „Palūšės kopa“ ir šiuo metu mes čia sėdime. Čia yra restoranas, apartamentai, konferencijų salė. Taigi, turime vietą, kur jau galima ilgiau apsistoti“, - kalbėjo verslininkas.
Ar jis kartotų tą patį kelią ir investuotų Palūšėje iš naujo?
„Kartotume, bet turbūt trumpesnį kelią. Aš esu asfalto žmogus, todėl visiems buvo labai keista, kaip atsidūriau gamtoj ir jau taip ilgai. Man Palūšė yra atradimas. Šita vieta yra kitokia. Galbūt būtų galima palyginti su Nida. Kaip sakau, tai yra mažoji Nida. Tai galėtų būti kokybės palyginimas. Tai yra kokybiško pabuvimo, gražios gamtos vieta“, - kalbėjo vyras.
Kaip Palūšėje keičiasi turistų skaičius?
„Vasaros metu jų tikrai nemažai. Vasarą jų tikrai daugėja. Dabar daugiau atvažiuoja ir užsieniečių – vokiečių ir olandų. Tiek į „Palūšės kopą, tiek į kempingą, tiek pas aplinkinius kolegas. Visą laiką norėtųsi daugiau šaltuoju metų laiku veiksmo. Šaltuoju metu pirmus du metus mes labai intensyviai vykdėme kultūrinius renginius. Valtinėje vasaros metu būdavo koncertai, o „Palūšės kopoje“ žiemą šeštadieniais koncertai vykdavo. Čia yra groję visi Lietuvos pagrindiniai ir nepagrindiniai atlikėjai. Žmonės atvažiuoja čia netgi iš Klaipėdos. Žiemos metu čia pirmiausia turi ką pasiūlyti gamta. Žiemą išeiti į mišką ir braidžioti po sniegą jau yra didelis smagumas. Ignalinoje yra slidinėjimo bazė. Iki Ignalinos yra 3 km“, - kalbėjo A. Barniškis.
Jo teigimu, pirmiausia jis atvyko į Palūšę dėl koncertų organizavimo.
„Pagrindinis mūsų atėjimo į Palūšę tikslas buvo koncertai, kadangi patys esame iš muzikos pasaulio, iš festivalių. Festivaliai traukiasi, tai mes čia gimdome mažesnio formato renginius. Mažoj erdvėj tu gali sutikti didelius muzikinius vardus ir pabūti šalia jų. Žmonės čia atvažiuoja būtent dėl koncertų“, - teigė A. Barniškis.
Ar yra planų ateičiai?
„Turim planų. Aš visada sakau, kad tokiame mažame miestelyje reikia kuo daugiau skirtingų veiklų. Palūšė nuo senų laikų garsėja kaip valčių ir baidarių Meka. Čia turbūt daugiausia išleidžiama valčių į ežerus negu bet kokiame kitame lietuviškame miestelyje. Mes ateinam su kultūriniais renginiais. Kažkas galėtų ateiti su sportiniais renginiais. Galbūt mes patys daugiau galvojame apie sveiką gyvenimo būdą su padelio kortais. Buvo minčių apie tenisą, bet kol kas tai yra per brangu. Galbūt vertėtų įrengti čia padelio kortus ir atvažiuotų žmonės čia. Minčių yra, tik reikia finansus susidėlioti“, - teigė A. Barniškis.
Palūšės verslininkai sezonu nesiskundžia
Eidami Lūšių ežero pakrante priėjome baidariuuostas.lt teritoriją. Mus pasitikęs Audrius Gudelis teigė klientams siūlantis baidares, valtis, taip pat valtis su elektriniais varikliais, du laivus su bezininiais varikliais.
„Tie lavai yra gan populiarūs. Plaukia iki Ladakalnio, grįžta atgal. Šios ekskursijos užtrunka apie dvi valandas, patys keleiviai gali tą vairą sukioti. Mes orientuojamės į valandinę nuomą. Žmonės nuomojasi valandai arba visai dienai. Turim dviejų tipų valtis – vienos siauresnės, kitos platesnės. Yra pramoginis laivas, kuriuo plukdome po ežerus. Toliausiai kur galime nuplaukti, yra Ladakalnis – 9 km. Valandą plaukiame pirmyn ir per valandą grįžtame atgal“, - teigė vyras.
Koks šių metų sezonas Palūšės verslininkams?
„Šis sezonas yra neblogas. Saulė, šiltas oras mus lepino. Tikrai turėjom daug žmonių, ir su baidarėm plaukė, ir irstėsi, ir laivai juda. Mes sezonu džiaugiamės. Turistų iš užsienio šiais metais padaugėjo, ypatingai vokiečių, lenkų, olandų, ispanų, prancūzų. Iš Marselio buvo net keturios kompanijos atskiru laiku“, - kalbėjo A. Gudelis.
Anot jo, šalia Palūšės valtinės galima į ežerą nuleisti ir savo valtį.
Galiausiai A. Gudelis „Delfi“ komandą pakvietė sėsti į laivą. Jis mus paplukdė per Lūšių ežerą. Plaukiant Palūšė atrodo dar įspūdingiau.