Sunku suvokti, bet tėvas savo dviem mažamečiams sūnums net neleisdavo apkabinti mamos – esą tai nevyriškas poelgis.

„Ko čia lendate prie tos mamos, bučiuojatės, taip vyrai nesielgia“, – savo vaikus gniuždė tėvas.

Tai – tikra dviejų berniukų drama: vaikystė jiems tapo kasdieniu košamaru. Net dabar, kai jie jau negyvena su tėvu, pamiršti baisių dienų jie nesugeba – vis atrodo, kad sugrįš tėtis ir vėl šūkaus, žemins, grasins.

Kai vaikų išgyvenimus klausėsi psichologai, jų žodžiuose skambėjo ne tik baimė, bet ir giliai įsišaknijusi nuoskauda – jie savo žaidimus pakeitė tylos akimirkomis, o jų gyvenime dominavo baimė padaryti kažką, kas vėl sukeltų tėvo pyktį.

Už tai, kad piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis psichiškai gniuždydamas savo mažamečius vaikus, viename nedideliame miestelyje gyvenantis vaikų tėvas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – teisėjams nekilo abejonių, kad jis nusikalto prieš savo vaikus, kai vartojo psichologinį smurtą, tačiau nepavyko įrodyti, jog vyras prieš juos taip pat naudojo fizinį smurtą.

Už tai jam buvo skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė – vyras įpareigotas visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti darbą ir per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, jis savo nukentėjusiaisiais pripažintiems berniukams privalės sumokėti po tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti.

„Tėvas vaikų akivaizdoje jų mamą vadino įžeidžiančiais žodžiais, kaltino, priekaištavo, o tai neigiamai veikė vaikų psichiką – teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad tėvų nesutarimai, auklėjimo nuoseklumo nebuvimas, vaiko emocinių poreikių neužtikrinimas, atsirado dėl tėvo nusikalstamų veiksmų“, – teismo teigimu, dėl ilgai trukusių psichologinio smurto veiksmų vaikams buvo konstatuoti emocinės sveikatos sutrikimai.

Dažnai apie neištikimybę kalbėjęs vyras kartą prie vieno sūnaus nusimovė kelnes ir rėžė: „Pažiūrėk, kaip tavo mama daro vyrams darbe“.

Ekspertai nustatė, kad vaikų psichinei būsenai įtakos turėjo ir pasyvi motinos pozicija, dėl to vaikams nebuvo užtikrinti emociniai poreikiai, o tėvo piktnaudžiavimas pareigomis, sistemingas psichologinis smurtas mažamečių vaikų atžvilgiu paliko gilias žaizdas jų psichikai.

Tuo metu teismas pažymėjo, kad tėvai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad vaikai psichologinį smurtą kentė daugiau kaip dvejus metus, tai, jog šie išgyvena neramią vaikystę, pastebėjo ir vaikų darželio auklėtojai, apie tai informavę vaikų teisių gynėjus. Net tada, kai šeimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas ir mažamečius buvo rekomenduota nuvesti pabendrauti su psichologu, tėvas laikėsi savo griežtos pozicijos, jog šiems esą nereikalinga specialistų pagalba.

„Mama savo vaikams nori blogo ir norėdama jiems pakenkti nori jus vesti pas psichologę“, – stebint vaikų teisių specialistams savo sūnums aiškino vyras. O kai vaikai būdavo nuvedami pas psichologą, prie jų žemino savo sutuoktinę, sakydamas, kad „mama renkasi laiką geriau būti su sena boba nei su savo vaikais pramogauti“.

Su vaikais bendravo daugybė psichologų ir ekspertų, šiems mažamečiai atskleidė, kaip tėtis namuose jų motiną vadindavo žiurke, išlaikytine, nevykėle, taip pat jai sakydavo, kad „visų pykčių ir triukšmo nebūtų, jei tu būtum normali“, žemino ją aiškindamas, jog ši dirba esą „prastame darbe“.

Vyras ne kartą sutuoktinę vaikų akivaizdoje kaltino neištikimybe, aiškindamas, kad ši esą miega su kitais vyrais: „Jų pimpalai stori, dėl to tau geri“.

Tarptautinę moters dieną, kai daugelis moterų sulaukdavo gėlių, vyras vaikų akivaizdoje pjaustė ir draskė pagalves, barstė po namus jų pūkus, o žmoną išvijo į rūsį.

Dažnai apie neištikimybę kalbėjęs vyras kartą prie vieno sūnaus nusimovė kelnes ir rėžė: „Pažiūrėk, kaip tavo mama daro vyrams darbe“.

Prieš motiną vaikus nuteikinėjęs tėvas vaikams aiškino, kad prastame darbe dirbanti jų mama mažai uždirba pinigų, todėl šie, jeigu nuspręs išeiti iš namų ir gyventi kartu su mama, neturės ką valgyti ir „sėdės ant kulbių, nes visi namuose esantys baldai yra jo“.

Kai šilumos pasiilgę broliukai norėdavo apkabinti savo mamą, tėvas jiems to neleisdavo daryti, pažymėdamas, kad vyrai taip nesielgia.

Net tada, kai šilumos pasiilgę broliukai norėdavo apkabinti savo mamą, tėvas jiems to neleisdavo daryti, pažymėdamas, kad vyrai taip nesielgia.

Kai vaikų motina nusipirko automobilį, vyras vaikams draudė su ja važiuoti, aiškino, kad tai ne jos, o jų senelio, vaikų motinos, automobilis, o šis yra „pyd…“ ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, o automobilis negražus ir jame smirda, taip pat yra nesaugu su juo važiuoti.

Vaikams buvo draudžiama bendrauti ne tik su seneliu, bet motinos broliu, šiam jis net buvo uždraudęs atvykti į namus ir gimtadienio proga pasveikinti vieno berniukų, kurio krikšto tėvu jis buvo.

Neįtikėtina, bet žemindamas savo žmonos tėvą vyras vaikams bandė įteigti, jog šis esą yra pedofilas, o kai vaikų mama dar buvo maža mergaitė, šis ją seksualiai tvirkino, todėl jų „mamai dieduko pimpalas pats geriausias“.

Maža to, kai kuriuos šeimoje vykstančius konfliktus jis vertė vaikus filmuoti – nuolat psichologinį smurtą kentėję mažieji berniukai išmoko bijoti, slėptis ir tylėti. Jų motina, taip pat kentėjusi nuo vyro žeminimų, negalėjo apsaugoti vaikų nuo jų kasdienio košmaro.

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt.
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
„Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val.
„Tėvų linija“ +370 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.
Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus.
Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Dingusių žmonių šeimų paramos centras +370 5 248 3373 centras1@missing.lt
natalija@missing.lt
Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas +370 37 750 935, +370 698 23995 pagalba@ssinstitut.lt
Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras +370 673 22562, +370 650 63789 ppkcentras@yahoo.com
VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ +370 5 238 5770, +370 673 17380 atsigrezk@gmail.com
Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras +370 5 237 2548, +370 671 89218 info@vpscentras.lt
Telšių krizių centras +370 444 74282, +370 683 96793, +370 671 16590 kriziucentras@gmail.com
VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva +370 672 35298 info@ppi.lt
VšĮ Paramos vaikams centras +370 5 271 5980, +370 611 43567 pvc@pvc.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas +370 5 212 1653, +370 685 77347 mvnamai@vilnius.caritas.lt
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ +370 699 54778 info@algojimas.lt
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ +370 5 261 815, +370 682 62772 informacija@savethechildren.org
Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija +370 638 36475, +370 681 77002 jurbarkovdc@gmail.com
Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)