„Tai yra viena iš baisiausių patirčių vaikui. Aš noriu pabrėžti, kad paaugliai vis dar yra vaikai. Mes tik traktuojame juos kaip suaugusiuosius, bet kadangi jie neturi atsakomybės, už juos vis tiek atsako tėvai. (…) Žinote, aš tikrai išdrįsiu pasakyti, kad aš tikrai užjaučiu ir tą vaikiną. Taip, jis pasielgė žiauriai, brutaliai ir nedovanotinai, neleistinai, jis turi būti nubaustas, jo tėvai turi prisiimti atsakomybę, mes turime jiems ir deleguoti tą atsakomybę, bet iš savo praktikos žinau, kad kartais jie nesuvokia, kaip visa tai atsitiko, atrodo, kad iš jų tiesiog išsprūdo tas žvėris ir tai padarė.
Jie net stengiasi atsiriboti, jiems kartais net būna taip žiauru, kad jie taip padarė, kad jie net netiki tuo, arba skyla asmenybė. Tai būna ir pas auką, ir smurtautoją. Tai yra nepakeliama patirtis, kai tu pats imi bijoti savęs“, – DELFI laidoje kalbėjo medicinos psichologė.
Paklausta apie tai, kaip į smurtą reaguoja mergaitės ir berniukai, R.Klišytė pabrėžė, kad jai neteko skaityti tyrimų, kurie atskleistų, kaip į smurtą reaguoja skirtingos lytys. Ji taip pat paminėjo pavyzdį, kai amerikietis mokslininkas atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, kad kai kurių sportininkų smegenys buvo pažeistos.
„Mergaitėms ir berniukams smurto poveikis gali būti ir labai panašus. Aišku, esame įpratę galvoti, kad vyrai linkę labiau smurtauti, taip yra biologiškai, jie turi daugiau hormono testosterono, tai būtybė, kuri eina į priekį, skverbiasi, medžioja, ji atsakinga už genties išlikimą. Negalime pabėgti nuo biologijos, bet aš noriu akcentuoti, kad vis daugiau daroma neurobiologinių tyrimų. Smegenų tyrimai yra labai pažengę, jie rodo, kad daug nusikaltėlių turi pažeistas smegenis. Yra tam tikrų pažeidimų. Skaičiau vieno amerikiečio tyrinėtojo tekstą. Jis darė tyrimus kalėjimuose, ir sportininkų, kurie yra futbolininkai, nes žaidimas yra gana agresyvokas. Jis rado, kad smegenyse yra pažeidimų. Tai įrodo, kad mes negalime sakyti, kad viską nulemia auklėjimas, negalima šeimos laikyti atpirkimo ožiu, kas dabar labai populiaru, yra tendencija, kuri, manau, nėra labai pagrįsta. Žmogaus auklėjimas tikrai yra labai sudėtingas procesas, labai svarbu paminėti, kad yra labai daug ir įgimtų savybių“, – DELFI kalbėjo R.Klišytė.
Praėjusią savaitę DELFI laidoje apsilankęs generalinis komisaras Linas Pernavas teigė, kad nepilnamečiai, kurie įvykdo nusikaltimus, tam tikra prasme irgi yra aukos.
„Vien tik sakyti, kad jis yra nusikaltėlis ir jį reikia bausti, mes negalime. Tam tikru požiūriu jis irgi yra auka, pasekmė tokio gyvenimo, kurį gyveno. O ką mes padarėme, kad jis augo tokioje šeimoje? Kodėl leidome užaugti tokioje šeimoje, galbūt kodėl mes nepaėmėme jo iš tokios šeimos. Mums visiems reikia atsakyti į tokį klausimą. Iš praktikos esu matęs, kad paauglys padaro dešimtis nusikaltimų, bet negi mes manome, kad tokį vaiką, pasiuntę į įkalinimo įstaigą, jis po jos bus švarus, gražus ir nedarys nusikaltimų. Įpročiai, kuriuos jis turi, niekur nedings. Reikia galvoti ir apie tą vaiką, kuris daro nusikaltimus, kaip jam padėti, nes ir jam reikia pagalbos. Aš nesakau, kad reikia toleruoti, nes to daryti jokiu būdu negalima, tačiau pagalba reikalinga ne tik aukai, bet ir kaltinamajam, nes mes visi esame atsakingi“, – laidoje pabrėžė komisaras.
Ikiteisminis tyrimas dėl nepilnametės sužalojimo ir galimo pasikėsinimo išžaginti gegužės 26 dieną pradėtas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, gavus pranešimą, kad Tauragės rajone esančiame Keterių kaime sodyboje vaikinas smurtavo prieš nepilnametę. Įtariamasis buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas.
Kaip DELFI rašė trečiadienį, Kauno klinikose toliau gydoma 17-etė mergina, kuriai teko itin sunkus išbandymas - mergina buvo žiauriai sumušta, o vėliau ją bandyta išžaginti. Po antradienį atliktos operacijos merginos fizinė būklė gerėja – medikai trečiadienį konstatavo, kad operacija pavyko sklandžiai. Tiesa, psichologines traumas išgydyti bus kur kas sudėtingiau.
Antradienį merginai buvo atlikta žandikaulio operacija, kuri truko apie tris valandas. Medikai metalo plokštelėmis dviejuose vietose sutvirtino lūžusį žandikaulį. Po smūgių krušos mergina neteko vieno danties. Dar keli buvo išjudinti iš savo vietų, tačiau medikai nustatė, kad jie sugis ir toliau atliks savo funkciją. Kol kas neaišku, ar merginai prireiks plastikos chirurgų pagalbos. Tai bus sprendžiama, kai sugis operacijos randai. Planuojama, kad mergina Kauno klinikose praleis dar mažiausiai savaitę. Teismo medicinos ekspertai merginai konstatavo nesunkų sveiktos sutrikdymą, tačiau šis sprendimas dar gali keistis.
Reikia psichologo pagalbos Merginos ir jos šeimos advokatas Mindaugas Vasiliauskas teigė, kad nukentėjusiajai merginai iki šiol nėra suteikta psichologinė pagalba. Šiuo metu apie nelaimės dieną ji kalba itin nenoriai. „Iki šiol merginai nebuvo suteikta psichologinė pagalba. Ji labai išgyvena – jos psichologinė būklė yra labai labai bloga. Jei tik kalba pakrypsta apie tą vakarą – iš karto ašaros. Tėtis pasakojo, kad jei tik bandoma kalbėti apie nelaimę, iškart pasipila ašaros“, - pasakoja M. Vasiliauskas.