Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus kalbėjo muziejininkų patiriamą nerimą. Pasak jo, Lietuvoje ketinama pereiti prie skandinaviškojo modelio, tai yra supratimo, kad muziejai turi užsidirbti dalį lėšų.
Profsąjungos atstovas dėstė, kad muziejai ruošiasi reorganizacijai. Pasak jo, norėdami būti atviresni visuomenei ir turistams, muziejams teks dirbti šešias-septynias dienas.
Kultūros darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos vadovas nuogąstavo, kad tai įgyvendinti praktiškai vidinių rezervų neužteks, todėl darbuotojams gresia „baudžiaviniai laikai“.
„Vieno iš didžiųjų nacionalinių muziejų kasininkas jau devyneri metai dirba tik su viena išeigine – pirmadienį. Tai yra blogos sąlygos. Tas gresia ir kitiems mažesniems muziejams, kurie nesugebėjo išlaikyti etatų“, – sakė J. Rimkus, kviesdamas Seime, svarstant biudžetą, palaikyti Kultūros ministerijos siekius.
Mokytojai jaučia, kad jais nepasitiki
Profsąjungai priklausanti Žemynos progimnazijos mokytoja Jurgita Kiškienė kalbėjo apie vyraujančią neigiamą psichologinę atmosferą.
„Teoriškai mums sako, kad „Jūs dirbate, kiek reikia, ir moka, už tiek, kiek reikia“. Žodžiu, kad „dirbate pakankamai, ir gaunate pakankamai“. Mes sakome, kad „yra visiškai ne taip“.
Ministerijoje irgi kalbėjome apie tai, kad mums neužtenka valandų, (…) už kiek mokama už etatą. Mūsų paprašė pafiksuoti tas valandas. Mes sutikome. Žinoma, yra absurdiškas reikalas fiksuoti minutes, kiek kalbėjau su tėvu arba, kiek ruošiausi pamokoms. Niekas taip nedaro, bet dėl bendro laiko, kodėl gi ne“, – pasakojo J. Kiškienė.
Pasak jos, mokytojai du mėnesius fiksavo darbo valandas.
„Labai aiškiai pamatėme, kad mokytojai per savaitę mažiausiai perdirba 5 val. , o daugiausiai – 15 val., pavyzdžiui, – pradinių klasių, istorijos, lietuvių kalbos mokytojai“, – sakė J. Kiškienė.
Mokytoją žeidžia kalbos, esą jie prikūrė darbo valandų.
„Mes matome, kad mumis nepasitiki“, – sakė J. Kiškienė.
Ji taip pat minėjo iš mokytojų girdinti, kad rugsėjį jie gavo mažesnį atlyginimą.
„Iškart pasidarė įdomu, kodėl? Mums aiškino, kad kiekvienoje mokykloje yra savo problemos. Bet, ką mes supratome, ir greičiausiai taip ir įvyks – tam, kad pakeltų atlyginimus spalį, reikia sumažinti rugsėjį. (…) Mums dar nesumokėjo už egzaminus, dar pridės už juos, dar už pavadavimą, ir būtent spalį pasakys, kaip visiems pakėlė atlyginimus: „ne tik ministrams pakėlė, bet ir jums, mokytojai“, – sakė J. Kiškienė.
Ji sakė, kad mokytojams dėl to skauda, jie nebetiki, taip, kaip jaučia, kad ir jais nebetiki.
„Tikrai netylėsime“, – sakė J. Kiškienė.
Prabilo apie sukčiavimo schemas
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė matantis savo srityje ir pozityvių dalykų – kad naujasis ministras dalyvauja diskusijose, tačiau teigė su nerimu stebintis, kokie bus galutiniai sprendimai.
„Ministerijoje sunkiai vyksta derybos. Bet su ministru sutarėme, kad vis tiek jas baiginėsime, kadangi svarstymai atkeliauja į Seimą“, – sakė A. Navickas.
Profesinės sąjungos atstovas yra įsitikinęs, kad pinigų yra net pačioje sistemoje.
„Vakar kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Tenka apgailestauti, kad daugelyje mokyklų yra kuriami netikri etatai. Pavyzdžiui, mokyklų administracija sau užsirašo bendruomenines valandas. (…) Įsivaizduokite, mokyklos vadovas veda posėdį, turi etatą kaip vadovas, ir jis dar kaip mokytojas sau užrašo bendruomenines valandas, kad dalyvauja posėdyje. Tai nėra tik išimtinis atvejis“, – sakė A. Navickas.
Pasak profsąjungos atstovo, gaila, kad „milijonai mokesčių mokėtojų pinigų merkiami į balą“.
„Mes labiausiai norėtume, kad ir jūs palaikytumėte, kad mokytojams atlyginimai būtų keliami, bet tai tikrai pasiektų mokytojus, o ne reikėtų žaisti, skaičiuoti minutes, valandas, įrodinėti, eiti derėtis, kas yra varginantis procesas“, – sakė A. Navickas.
Medikai šiemet nesulaukia atgarsio
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovė Živilė Gudlevičienė sakė, kad medikų situacija yra labai panaši kaip ir mokytojų ir kultūrininkų.
„2017 m. įsikūrė sąjūdis, 2018 m. organizavę du mitingus pasiekėme, kad atlyginimai buvo didinami 20 procentų. Buvo žadama, kad ir toliau atlyginimai didės. Buvo pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis. Ji davė rezultatą, kad buvo užtikrintos „grindys“. (…) 2018 m. teikė daug vilčių, kad mus išgirdo, su mumis kalbamasi, atsižvelgia į mūsų reikalavimus.
Tačiau, kai prasidėjo 2019 m. mūsų jau nebegirdėjo. Maždaug, kad „mes jus užmigdėme pažadais, davėme kažkiek“, o tolesnės derybos dėl kolektyvinės šakos sutarties nevyksta, nes ji turėtų būti koreguotina, atlyginimai tik šiais metais nuo rugsėjo, kaip ir turėtų būti, yra didinami iki 15 proc., bet pirmosios publikacijos rašo, kad tikrai to nėra. Įstaigos žadėjo, kad didins 12-14 proc., bet iš tiesų kai kurios didžiosios Vilniaus miesto įstaigos jau ir profesinėms sąjungoms pasakė, kad to niekaip nebus pasiekta“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Pasak LMS atstovės, medikai girdi tik tai, kad yra galimybių pridėti tik 5 proc. nuo spalio.
„Apibendrinant galime sakyti, kad šiais metais atlyginimai nedidėjo. Nes, kai kurie dar tik didins 5 proc. nuo spalio, o kai kurie – tik nuo sausio“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
LMS atstovė atkreipė dėmesį, kad pagal Vyriausybės programą buvo numatyta įvykdyti reformą sveikatos srityje, peržiūrėti įkainius.
„Šitų stambiųjų darbų mes pasigedome. Nuo jų galbūt būtų ir visa situacija kitaip vysčiusis – ir medikų atlyginimuose, nes jie priklauso nuo įkainių“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Soc. darbuotojai žadėto didėjimo nepajuto
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė sakė, kad jos atstovaujamos srities darbuotojų atlyginimai visada velkasi statistikos gale.
„Mes visada esame gale, nes kažkodėl turbūt atsakingiems politikams atrodo, kad dirbti su neįgaliaisiais, rizikos šeimomis, benamiais, globos netekusiais vaikais, yra labai lengva. (…) Mūsų atlyginimas yra tikrai labai mažas. 2018 m., pavyzdžiui, Utenoje socialinio darbuotojo atlyginimas siekė tik 500 Eur, be to mūsų darbo sąlygos yra labai sunkios, nesaugios, ir jos yra pripažintos pavojingomis“, – sakė J. Tamašauskienė.
Profesinės sąjungos atstovė sakė iš ministro per susitikimą girdėjusi, kad 2018 m. socialinių darbuotojų atlyginimas didėjo 16 proc.
„Bet iš socialinio darbo lauko mes galime pasakyti, kad taip tikrai nebuvo. Jeigu jis ir didėjo, tai tik socialiniams darbuotojams, finansuotiems iš valstybės biudžeto lėšų, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis. Visiems kitiems soc. darbuotojams, kurie yra finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų didėjimas nesiekė 10 procentų“, – sakė J. Tamašauskienė.
Jos manymu, socialinių paslaugų instituto stiprinimas dabartinės socialinės situacijos Lietuvoje kontekste galėtų padaryti daug platesnį poveikį – net ir išmokų prasme.
„Jeigu įgalintų tikrą profesionalą, socialinį darbuotoją, dirbti bendruomenėje, su senyvo amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais, galvoti apie jų įdarbinimą, pasilikimą bendruomenėje, manau, kad susitaupytų lėšų ir ilgalaikei socialinei globai, ir išmokų galėtų būti mažiau.
Bet, kadangi darbas yra nepatrauklus, mažai apmokamas, dar ir pavojingas, dabar jau beveik niekas ir nestoja į socialinį darbą. Ką ten stosi, jei nieko negali užsidirbti“, – sakė J. Tamašauskienė.
Profsąjungos atstovė prognozavo liūdną perspektyvą – kad už 12 metų, kai dauguma socialinių darbuotojų išeis į pensiją, labai stigs šios srities darbuotojų.
„Šių metų biudžeto projekto kontekste iš Seimo pusės galėtų būti požiūris į Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, realiai paskaičiuojant, kad koeficientai pakiltų įstatyme. Tada kažkiek socialiniai darbuotojai pajustų poveikį“, – sakė J. Tamašauskienė.
Diskusija yra įžanga į biudžetą
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad šios diskusijos yra įžanga į biudžetą.
Šios partijos frakcijai priklausanti Gintarė Skaistė pastebėjo, kad įregistruotame biudžeto projekte prioritetas skiriamas socialinei apsaugai, išmokoms ir pašalpoms.
„Palyginau su 2019 m. biudžetu, valstybės įstaigoms numatyto darbo užmokesčio fondo didėjimas yra 7 proc., o prognozuojamas viso sektoriaus (darbo užmokesčio didėjimas) – 7,4 proc. Matome, kad mažesnis planuojamas viešojo sektoriaus darbo užmokesčio kilimas negu bendrai visame Lietuvos ūkyje. Bazinio dydžio didėjimas taip pat sutartas tik 2,7 proc., tai yra infliacijos dydžio, ir neturės jokio poveikio realiai perkamajai galiai“, – sakė G. Skaistė.
Politikė padarė analizę dėl Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategijos 2020-2025 metams.
„Paskaičiavau, kiek darbuotojų apima, ir kokio dydžio yra viešasis sektorius. Ji apima 180 tūkst. darbuotojų, o visas viešasis sektorius yra 370 tūkst. darbuotojų. Didelė dalis darbuotojų šitoje strategijoje yra nepaliesta, ir apie juos kalbama tik tiek, kad jiems bus padidintas bazinis dydis.
Kiek klausiau finansų ministro, tai niekada negaudavau nieko konkretaus. Man įdomu, ar jums tie skaičiai buvo pateikti, kiek apskritai šita strategija kainuos? Nes, kiek paskaičiavau savo buitiniais metodais, man gaunasi, kad kiekvienų metų biudžete reikės papildomai nuo 315 mln. iki 360 mln. Eur, kai Vyriausybė savo stabilumo programoje nusimato, kad didinimas bus apie 200 mln. eurų“, – per posėdį kalbėjo G. Skaistė.
Pasak jos, toks nesutapimas rodo, kad tą strategiją planuojama įgyvendinti geriausiu atveju 60 procentų.
„Žiūrint į tai, kas buvo toje strategijoje numatyta 2020 m., atrodo, kad pažadai iš dalies yra rinkiminiai, nes kai kur žadama didinti atlyginimą, pavyzdžiui, mokytojams – nuo rugsėjo 1 d., kitur – irgi nuo antro ketvirčio arba antro pusmečio.
Tada yra akivaizdu, kad planuojama, kad lėšų reikės mažiau vien todėl, kad atlyginimų augimas bus tik metų gale. Realiai kitiems metams augimo neįmanoma suplanuoti, nes prieš pat rinkimus gausite didesnį atlyginimą, ir tiek žinių“, – sakė G. Skaistė.
Profesinių sąjungų atstovai sakė, kad dar neturėjo laiko susipažinti, ar tie pažadai atsispindi šių metų biudžete.
„Ne vieną kartą ėjome pas ministrą, ir vis sakydavome, kad „prašau, prašykite iš Finansų ministerijos didesnių injekcijų sveikatos apsaugai“. Tai visą laiką į mus tik pasižiūri skeptiškai, kad „jūs ir vėl prašote pinigų, o ką jūs už tai duosite, jūs niekada nepasakote“.
Ta situacija, kas praėjusiais metais, ir šiais metais nutiko su medikais –kai pernai patrepsėjome, tai gavome, šiemet tikėjomės ir nieko negavome. Matome tą pačią analogiją, kas atsitiks su mokytojais, su socialiniais darbuotojais. Šiemet mūsų negirdi ir neatsižvelgia į reikalavimus“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Ž. Gudlevičienė.
Pedagogų atstovas A. Navickas sureagavo: „gal kartu trepsėkime, gal tuomet labiau girdėsis“.