Reportaže rodoma maža mergytė – Mają mama į polikliniką atvedė skiepyti nuo erkinio encefalito. Ją tėvai planuoja skiepyti visomis rekomenduojamomis vakcinomis.
„Pasitikime mokslu. Pasitikime medicina, ir norime visko ko geriausio mūsų vaikams. Vėliau, ypač nuo dvejų metukų, pradės lankyti darželį. Tuo pačiu norime apsaugoti ir kitus vaikučius skiepais “, – sakė mama.
Kiti sutikti tėveliai taip pat planuoja skiepyti vaikus, kai tik ateis laikas.
„Skiepijome nuo kokliušo, difterijos. Taip nusprendėme tiesiog dėl to, kad vaikas turėtų visus skiepus, ir kad labiau sumažėtų susirgimo rizika. O, jeigu susirgtų, kad padariniai būtų kuo lengvesni“, – pasakojo dar viena moteris, laikanti savo kūdikį ant rankų.
Kita mama svarstė, kad tos ligos, nuo kurių skiepijama, egzistuoja.
„Manau, kad šiuolaikinėje visuomenėje reikėtų pasiskiepyti“, – sakė ji.
Yra, kas dvejoja
Vis dėlto kai kurie tėvai dėl skiepų dar dvejoja.
„Priklauso nuo sveikatos. Taip atsakyti dabar tiesiog negaliu, nes, jeigu bus kažkokių problemų, tai aišku – ne“, – sakė prie poliklinikos sutikta mama.
Kita moteris sakė neplanuojanti savo vaikų skiepyti rekomenduojamais skiepais, neįtrauktais į skiepų kalendorių, tačiau dar galvos dėl tokių papildomų skiepų kaip tarkime – nuo erkinio encefalito.
Nerimą kelia skiepijimo mastas
Nors kalbinti tėvai daugumai vaikų skiepų pritarė, skiepų kabinetas, kai atvykstame, tuščias. Ne tik čia, bet ir šalyje, skiepijamų vaikų mažėja.
Ypač specialistams nerimą kelia skiepų nuo tymų mastas. Kad ši liga būtų suvaldyta, turi būti paskiepyta mažiausiai 95 proc. vaikų.
2019 metais Lietuvoje nuo šios ligos septynmečių buvo paskiepyta 93,2 proc., o pernai – vos 88,37 procento. Panašiai krito ir dvimečių vakcinavimas nuo tymų.
„Nuo tymų dvejų metų vaikų tarpe liko nepaskiepyta trys tūkstančiai vaikų. Jeigu paimsime kiekvieną iš tų trylikos infekcijų, kiekvienoje amžiaus grupėje rasime visą tūkstantį ir daugiau neskiepytų vaikų. O ta amžiaus grupė yra vienoje vietoje, ir be abejonės, kad ten gali įsisukti ar tai virusas, ar bakterija kaip kokliušo sukelėjas, yra labai didžiulė“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Baiminamasi protrūkių
Specialistai baiminasi, kad nepasikartotų prieš trejus metus kilęs tymų protrūkis.
„2019 metais buvo protrūkis. Sirgo virš 800 asmenų. Sirgo vidutinio amžiaus žmonės – nuo 30 metų. Reiškia, kažkada jie liko neskiepyti, nesirgę, ir štai turėjome rezultatą“, – teigė D. Razmuvienė.
Medikų baimę dėl tymų protrūkio didina karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdis. Ten protrūkis buvo dar didesnis.
„2018 metais sergamumas tymais Ukrainoje buvo virš 53 tūkst. atvejų, 2019 metais – 57 tūkst. atvejų, o skiepijimo apimtys, pavyzdžiui, praeitais metais yra 88,1 procento“, – teigė Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Jolanta Kuklytė.
Gydytoja epidemiologė pastebėjo, kad daug iš karo apimtos šalies pabėgusių vaikų ateina į priešmokyklines įstaigas ir klases.
„Be abejonės, jeigu yra mūsų neskiepytų vaikų, tai tikrai reikėtų, ir ne tik dėl to, pasižiūrėti ir vaikus paskiepyti“, – sakė D. Razmuvienė.
Tymai nėra nekaltas virusas
Anot specialistų, yra klaidinga manyti, kad tymai nekalta vaikiška liga, kai odą išberia raudonais taškeliais. Tai – greitai plintantis pavojingų pasekmių sukelti galintis susirgimas.
„Apie 30 proc. persirgusių patiria komplikacijas. Vienas iš keturių susirgusių atsiduria ligoninėje, ir vienas iš tūkstančio pacientų miršta“, – sakė J. Kuklytė.
Ypač pavojingas – tymų viruso sukeltas plaučių uždegimas.
„Gydymo nėra, o plaučiams reikia kvėpuoti, ir reikia atlikti savo funkciją. Jeigu jie yra pažeisti viruso, tai – pati sudėtingiausia komplikacija“, – dėstė D. Razmuvienė.
Vienu dūriu skiepijama ne tik nuo tymų, bet ir nuo raudonukės ir epideminio parotito, žmonių vadinamo kiaulyte.
Tai – taip pat rimtų komplikacijų galinčios sukelti ligos. Raudonukė besilaukiančioms moterims gali sukelti vaiko apsigimimus, o kiaulytė – vyrų nevaisingumą.