Nors įstatymas numato, kad gydytojai, odontologai, farmacininkai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, deklaracijas turi pateikti iki kovo, jas ministerija šiemet leido teikti iki lapkričio.
SAM Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Juozas Vytautas Šveikauskas sakė, kad deklaracijas turėjo pateikti per 5100 minsterijai pavaldžiose įstaigose dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacininkų, iki liepos tai buvo padarę 4350. Jo teigimu, panašus interesų nedeklaravusių asmenų skaičius yra ir savivaldybėms pavaldžiose įstaigose.
„Yra kur labai gerai, yra kur labai blogai deklaruoja, bet aš jaučiu, kad vis tiek pajudės. Matote, pirmas kartas, pirmas blynas, kai kurie net nežinojo, kad turi deklaruoti“, - teigė J.V.Šveikauskas.
SAM pranešė, kad beveik visose įstaigose yra darbuotojų, dėl „neaiškių, įtarimą keliančių priežasčių“ nepateikusių privačių interesų deklaracijų. Jei interesų deklaracijos nebus pateiktos iki lapkričio 2 dienos, ministerija žada įpareigoti įstaigos vadovą atlikti darbuotojo, nevykdančio pareigos deklaruoti privačius interesus, veiklos patikrinimą, taip pat siūlys spręsti dėl nuobaudos darbuotojui skyrimo. Be to, ministerija sako prašysianti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ištirti galimą Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nesilaikymą, už ką numatomos baudos.
Pernai pavasarį priimtos pataisos išplėtė sąrašą asmenų, kurie turi deklaruoti interesus. Pagal šias pataisas, į sąrašą įrašyti gydytojai, odontologai, farmacininkai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose.
Šie asmenys pateikti privačių interesų deklaracijas turėjo iki 2015 metų kovo 1 dienos.
Įpareigoti medikus deklaruoti interesus pasiūlė SAM. Jos teigimu, parengti projekto paskatino susiklosčiusi situacija, kai daugelis sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų, akušerių) dirba keliose darbo vietose, tai yra viešosiose įstaigose ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Be to, nustatyti atvejai, kai gydytojai nepagrįstai siunčia pacientus konsultacijoms, tyrimams, reabilitacijai ir kt. į privačią įstaigą, kurioje dirba jis pats, jo šeimos nariai ar kiti artimi asmenys. Taip pat pasitaiko atvejų, kai gydytojai, odontologai tiesiogiai ar netiesiogiai skatina pacientus savo lėšomis pirkti sąnarių endoprotezus, akių lęšiukus ir kitas medicinos pagalbos priemones, nors šios priemonės yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir jas pacientui turi suteikti pati įstaiga.