„Taip, perspektyva yra tokia, jeigu situacija toliau rutuliosis taip, kaip ji vystėsi nuo pat tos antros bangos pradžios. Mes bent jau mūsų priimamajame nematome jokio teigiamo poslinkio, besikreipiančių pacientų srautas tolygiai didėjantis. Ėmus didėti pradėjome maždaug nuo 30 per parą, o pastarąją savaitę yra 70–80 pacientų per parą į priėmimo skyrių“, – apie situaciją vienoje pagrindinių šalies ligoninių Santaros klinikose laidoje „Delfi tema“ pasakojo L. Svetikas.
Medikas akcentavo, kad didžioji dauguma pacientų, atvykstančių į Santaros priėmimo skyrių, yra rimtai sergantys, tai ne pasikonsultuoti atvykstantys jauni žmonės.
„Tai yra žmonės su pneumonijomis, su kvėpavimo nepakankamumu, dauguma iš jų yra vyresnio amžiaus su kitomis ligomis. Ir nemažai daliai tų pacientų, neskaičiavau tiksliai, tačiau bent pusei jų, mes turime surasti vietą stacionare“, – aiškino medikas.
Paklaustas, ar kol kas vietos ligoninėje pakanka, ar jau pasitaiko atvejų, kai žmonėms tenka pasakyti, jog, deja, nėra kur jūsų paguldyti, L. Svetikas tikino, kad kol iš vienos ar kitos įstaigos resursų pavyksta turėti papildomų lovų ir vykdyti ligonių išrašymą, kasdien vietų atsiranda.
„Tada mes galime tas lovas panaudoti. Aišku, jos tampa užimtos labai greitai. Problemų iškyla ypač savaitgaliais, pavyzdžiui, sekmadieniais. Paskutinį sekmadienį Vilniuje mes neturėjome jokių vietų. Turėjome ieškoti rajonuose. Gerai, kol rajonų tos vadinamos atraminės ligoninės turi galimybę priimti mūsų ligonius“, – kalbėjo L. Svetikas.
„Realiai esame dugne“
Prisiminus, kad pavasarį visa Lietuva su siaubu žiūrėjo į situaciją Italijoje ir Ispanijoje, L. Svetikas dabartinės mūsų ir pavasarinės kitų šalių padėties negretino.
„Matot, tada situacija buvo tokia, kad niekas nebuvo pasiruošęs pandemijai. Mes turėjome pusę metų ruoštis antrajai bangai ir tikriausiai neatlikome to, ką turėjome atlikti. Mano nuomone, tai yra ilgalaikio ydingo požiūrio į švietimą, mediciną ir apskritai užkrečiamąsias ligas pasekmė.
Žmonės pavargo, jie galbūt nesuprato, galbūt trūko komunikacijos, ir išėjo, kaip išėjo, paleidome vadžias iš rankų ir dabar esame realiai dugne. Neaišku, kiek dar tas dugnas gali eiti žemyn. Mano nuomone, skirtumas nuo pavasarinės situacijos Italijoje tas, kad ten tiesiog buvo smogta pandemijos nepasiruošusiai sistemai, niekas negalvojo, kad taip gali būti. Mes apie antrąją bangą kalbėjome jau pavasarį. Reikėtų pergalvoti ir permąstyti, kokių klaidų darėme“, – kalbėjo pašnekovas.
Medikas sakė, kad išlieka klausimas, ar situacija artimiausiu metu pagerės, tad reikia ieškoti sprendimų, „kaip išsrėbti visą šitą reikalą“.
L. Svetikas teigė, kad kol kas stacionare dar pavyksta surasti vietų visiems, kuriems jų reikia, ir gydymą gauna kiekvienas pacientas.
„Aišku, mes matome, kad dalies tų ligonių perspektyva yra liūdna arba perspektyvos nėra jokios. Emocinio krūvio atžvilgiu yra skirtumas, kai kalbame apie ligonį, kuris šiaip neturi jokios gyvenimo kokybės perspektyvos, pavyzdžiui, slaugos, palaikomojo gydymo ligoniai. Dalis jų tikrai neturi jokios gyvenimo kokybės prognozės ir kovidas tiek jiems, tiek jų giminėms tikriausiai nėra tokia didelė tragedija.
Problema, kai kovidas žudo jaunus žmones, netgi neturinčius lėtinių ligų. Ir ne vienas, ne du jauni žmonės yra pas mus patekę sunkios būklės, kai priėmimo metu ta prognozė sunkiai vertinama ir yra traktuotina kaip nepalanki“, – apie savo kasdienybę kalbėjo L. Svetikas.
Žmonės tiesiog uždūsta
Medikas mirčių nuo koronaviruso neišskyrė nuo kitų ligų sukeltų mirčių. L. Svetikas aiškino, kad COVID-19 sergantys ligoniai, kuriems padėti nepavyksta, dažniausiai uždūsta.
„Baimė turėtų būti žmogui. Nežinau, sudėtinga vertinti iš perspektyvos, kai ne tau pačiam tai įvyksta. Matot, kai ateina mirties klausimas, tai žmogus jau paprastai būna sunkios būklės, dažniausiai jis turbūt jau nėra sąmoningas ir suvokiantis savo būklę, tad galbūt tai jam padeda. Bet ėjimas iki to finalo turėtų būti itin traumuojanti patirtis, ypač kai tu tikriausiai supranti, kad išsikapstyti galimybės nėra“, – apie COVID-19 aukas kalbėjo gydytojas.
Pasiteiravus, ar, jo nuomone, nauja, JK aptikta viruso atmaina yra nauja grėsmė Lietuvai ir ar pajėgsime ją atlaikyti, L. Svetikas akcentavo, kad keičiasi ir mutuoja bet kuris virusas.
„Klausimas, kiek tai turės įtakos paties viruso virulentiškumui ir vakcinoms, kurios yra sukurtos, tam pradiniam variantui“, – sakė pašnekovas.
Kol kas, anot jo, kol nėra pakankamų duomenų apie naują atmainą, sunku prognozuoti, ar tai kaip nors gali pakeisti pandemijos eigą.
„Manau, kad eiliniam piliečiui nereikėtų labai sunkti galvos, kurio tipo virusu galėtų užsikrėsti. Ar vienas, ar kitas turbūt yra vienodai pavojingi ir mums tiesiog reikėtų stengtis vengti užsikrėtimo. Tą galima daryti tik laikantis rekomendacijų, kurių, deja, visuomenė pamiršta laikytis“, – įžvalgomis dalijosi L. Svetikas.
Santaros klinikų gydytojas pripažino, kad jo nestebina nei naujienos apie prekybos centrų apgultį, nei iš policijos pareigūnų gaunama informacija apie tūkstančius namo grąžinamų vairuotojų.
„Atvirai pasakysiu – tai nieko naujo. To ir buvo galima tikėtis. Grįžtu prie savo minties, kad tai daugelį metų trunkančio ydingo požiūrio į mediciną, į užkrečiamąsias ligas ir į švietimą pasekmė. Tai reiškia, kad mes mažai dėmesio kreipėme būtent į šias problemas, netransliavome teisingos informacijos apie užkrečiamąsias ligas, apie vakcinaciją, apie saugų elgesį visuomenėje, iš viso apie pilietiškumą, tad galbūt tai dabar mes ir turime“, – apgailestavo L. Svetikas.
Prognozuoja dar baisesnį sausį
Medikas įsitikinęs, kad visuomenės nuomonės greitai perlaužti nepavyks. Prie to, mano L. Svetikas, prisidėjo ir netinkama komunikacija visos pandemijos metu, kai situaciją komentavo skirtingos institucijos, pateikiama informacija kartais būdavo prieštaringa. Be to, pastebėjo gydytojas, net ir kai kurie Seimo nariai skleidžia neteisingą informaciją apie vakcinas.
„Ir gauname visą tą prieškalėdinį chaosą, kai visuomenė realiai nesupranta pavojaus, daro tai, ką daro įprastai. Bijau, kad ji tą pavojų supras, kai, manau, sausio mėnesį ateis dar blogesnis metas po viso šito mūsų prieškalėdinio šurmulio“, – niūrias prognozes dėliojo pašnekovas.
Paklaustas, ar pats turės Kalėdas, L. Svetikas šypsojosi: „Ta diena vienokiu ar kitokiu atveju ateis, ji bus darbe.“
Per kiekvienas žiemos šventes Bendrasis pagalbos centras fiksuoja dvigubai išaugusį pagalbos poreikį. Ar medikai galės, pajėgs ir sugebės pasirūpinti dar ir nukentėjusiais per šventes, kai gydymo įstaigos apgultos COVID-19 pacientų?
„Matot, priėmimo skyriaus yra toks niuansas, kad ką tau atvežė, su tuo ir turi tvarkytis. Jeigu kalbėsime apie artimiausius savaitgalius, kurie yra ilgieji, tai aš tikrai tikiu, kad savaitgalių pradžioje problemų neturėtų kilti. Bet ilgojo Kalėdų savaitgalio sekmadienį, yra negera nuojauta, gali būti labai komplikuota kalbant apie pagalbos teikimą, nes per tas visas šventines dienas, manau, bus užimtos stacionaro lovos. Ligonių išrašymas tikriausiai nevyks tokiu pačiu tempu kaip guldymas ir tada sekmadieniais, bijau, galime turėti rimtų problemų“, – sakė L. Svetikas.