Feisbuke savo mintimis pasidalijusi medikė tikina, kad svarbiausia ne eilės ar kiti netobuli sistemos dalykai, o žmonių kultūros trūkumas ir elgesio spragos.
Savo feisbuke įrašu pasidalijusi medikė atskleidė širmą ir parodė, kaip elgiasi ir bendrauja pacientai ir juos atlydintys asmenys. Tiesa, pagarbos trūkumas, anot įspūdžiais pasidalijusios medikės, akivaizdus ne tarp pacientų ir medikų, bet tarp laukiančiųjų eilėje.
„Eilinis budėjimas skubios pagalbos skyriuje. Priimame įvairias traumas patyrusius mažuosius piliečius. Savaitgalis – šeimos pramogų laikas: kas nuo batuto nusivertė, kas dviračio su dviem ratais dar neįvaldęs, kam arbatos į burną nepasisekė pataikyti/ gal lūpa kiaura“, – dažniausias traumas feisbuke įvardijo medikė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI).
„Visi, kaip jau galima nuspėti, atvažiuoja nelaimingi ir nuskriausti. Vieniems susigadino tik prasidėjusios atostogos („Jūs gal juokaujat, susiūtos kojos nešlapinti? Mes juk planavome prie jūros!“), kitiems nepasisekė sužiūrėti anūkų („Tėvai išvažiavę į kelionę, paliko kaime padabot“), tretiems pirmos klasės laukimo nuotaikos susidrumstė („Tai tas gipsas dar bus per rugsėjo 1-ąją??“), – nusiskundimus vardijo medikė. – Darbas verda, prakaitas žliaugia, savo minčių nebegirdžiu – užgožtos nuolatinio verksmo. Eilėje laukia 10-15 žmonių, kurie keičiasi vienas po kito, nespėji nei įkvėpt po paskutinio paciento – į kabinetą veržiasi kita mirtina piršto trauma.“
Medikė pasakoja, kad kartais patys tėvai tarpusavio barniais sukelia kur kas daugiau triukšmo. „Tvarstome susižeidusį klecką – normalu, kad skamba visas kabinetas (mažas, jam baisu, skauda, etc.), tačiau prie jo prisideda įsiaudrinę tėvai, kurie, kažkodėl, tarpusavyje nesutaria, kaip reikia raminti mažylį („Kas tau yra, tu toks, tu anoks, o tu tokia, kitokia!“), tad kelia dar didesnį triukšmą, kol su sesute sunkiai besusišnekame, – įspūdžiais toliau dalijosi medikė. – Skubame – eilė per tą laiką dar labiau pasipildė, o ir svetimų santykių dramos – ne mano mėgstamiausias žanras.“
Moters teigimu, dienai artėjant į pabaigą galva, nuo įtampos ir visų garsų, ima įgauti kvadrato formą, tačiau pacientai nesibaigia: „Atvežamas nukentėjusysis iš autoįvykio, kuriam sutelkiamos visos įmanomos pajėgos, tuo metu siūname didelę žaizdą kitai pacientei.“
Medikė taip pat įvardijo, kodėl kai kuriems pacientams tenka ilgai laukti eilėse. „Darbo tempas, akivaizdu, laukiantiems eilėje, atrodo sustojęs, nes pacientai, kurie iki tol laukė eilėje, yra praleidžiami (vadovaujamės pacientų rūšiavimo sistema, kur pirmiausia priimami sunkiausi pacientai, tad nesvarbu, kad lauki jau valandą kryptelėjus koją – atvykus sunkiam pacientui, jis užima pirmumo eilę, nors ir atvežtas vėliau), – tęsė medikė. – Visoje toje mėsmalėje, 20 min. tarpe į kabinetą bent 5 kartus bando įsiveržti paauglė su sumuštu piršteliu – „Kiek gi galima laukti? Jei nieko nėra, tai gal jau galima važiuoti?“
Moters teigimu, į kabinetą bando įsiveržti būriai pacientų.
„Darbo dienai pasibaigus, išeinu iš kabineto, prie kurio vis dar laukia eilutė karo lauko ligonių. Kai kurie palydi piktu žvilgsniu, kad išeinu iš ligoninės anksčiau už juos, kai kurie viltingomis akimis, kad gal jie „kiti“. Diena be galo sunki, bet įdomi, – pasakojo medikė ir pabrėžė. – Myliu savo darbą. Tačiau mane be galo stebina žmonių abejingumas, nekultūra ir nesuprantingumas. Puikiai žinau, kad kiekvienam savos bėdos, o dar labiau – jo vaiko(ų) bėdos bus pačios didžiausios, tačiau labai norisi paprašyti, kad išliktume žmonėmis net ir sunkiose situacijose.“
Baigdama savo įrašą feisbuke medikė kreipėsi į pacientus: „Gerbkime vieni kitus, būkime pakantūs, taktiški ir neabejingi vieni kitiems. Elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su jumis. Turbūt nesidžiaugtumėte, jei jūsų kabinete klientai aiškintųsi santykius, keiktųsi ar grasintų.
Ar norėtumėte, kad jūsų vaiko apžiūrą trukdytų į spektaklį skubantys žmonės, kurie nebeturi laiko laukti? Arba tie, kurie „didžiulius mokesčius moka ir tikrai nelauks dar valandos“? Aš tai ne. Tikiu, kad ir jūs taip pat. Linkiu visiems savo draugams ir jų vaikams būti sveikiems. Tikiuosi, kad neteks susitikti ligoninėje.“
SAM ragina mokytis kantrybės ir gerbti medikų darbą
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė įvardijo, ką turėtų žinoti kiekvienas, atvykstantis į skubios pagalbos skyrių.
Ką reiktų žinoti tiems, kurie keliauja į skubios pagalbos skyrių? „Kiekvienam žmogui svarbiausia žinoti, kur kreiptis pagalbos, kai jos netikėtai prireikia. Blogai pasijutęs žmogus dėl nemokamų šeimos gydytojo paslaugų pirmiausia turi kreiptis į polikliniką ar pirminės sveikatos priežiūros centrą, prie kurios yra prisirašęs, o jos ne darbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo poliklinika yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo jai nedirbant. Tais atvejais, kai pacientas savo poliklinikos darbo valandomis į kitą gydymo įstaigą kreipiasi be gydytojo siuntimo arba ne dėl būtinosios medicinos pagalbos, už gautas paslaugas turi susimokėti pats“, – teigė SAM atstovė A. Žilinaitė.
„Siekiant pagerinti skubios pagalbos skyrių darbą visai neseniai sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nustatytas naujas skubios pagalbos teikimo aprašas. Šiuo aprašu nustatytas atskiras indikacijų sąrašas vaikams ir suaugusiems. Tai reiškia, kad visiems pacientams, kurie kreipiasi į skubios pagalbos skyrių, pagalba yra teikiama tam tikra tvarka, pirmiausia pagalbą teikiant tiems pacientams, kurių būklė yra sunkiausia.
Tad pacientams, kurie kreipiasi į skubios pagalbos skyrius dėl menkų traumų, įsipjovimų ar norintys, kad jiems pratęstų receptą, teks laukti eilėje, kol bus gydomi sunkiau sergantys pacientai. Tad pacientai, taupydami savo laiką, į skubios pagalbos skyrius turėtų kreiptis tik patyrus sunkias traumas, kai gyvybei gresia pavojus, jaučiamas itin stiprus skausmas, yra gausus kraujavimas ir panašiai“, – kalbėjo A. Žilinaitė.
SAM taip pat pasidalijo pacientų (vaikų) būklės, pagal kurią skirstomas pagalbos teikimo skubumas, sąrašu
Pagalbą reikia suteikti nedelsiant, jei:
Nepralaidūs kvėpavimo takai (visiška kvėpavimo takų obstrukcija);
Kvėpavimo sustojimas arba pavieniai kvėpčiojimai (agoninis kvėpavimas);
Vykstantis labai gausus kraujavimas;
Kardiopulmoninis nepakankamumas;
Šokas;
Vykstantis traukulių priepuolis;
Sutrikusi sąmonė, kada visiškai nereaguojama į balsą ir skausmą;
Ūminis cheminis akių pažeidimas.
Skubi pagalba turi būti pradėta teikti per 10 minučių nuo atvykimo į skyrių, jei:
Labai stiprus / nepakeliamas (9–10 balų) skausmas;
Nesustabdytas gausus kraujavimas;
Sutrikusi sąmonė (reaguoja tik į balsą arba į skausmą arba reaguoja nenormaliai);
Klinikinio vertinimo metu juntama, kad oda labai karšta ir (ar) išmatuota kūno paviršiaus temperatūra vaiko iki 6 mėnesių ≥ 38.5 oC , vaiko nuo 6 mėnesių iki 18 metų ≥ 40 oC;
Klinikinio vertinimo metu juntama, kad oda šalta ir (ar) šerdinė kūno temperatūra (matuojama stemplėje arba tiesiojoje žarnoje) < 35 oC;
Labai žemas SpO2 (< 92 procentai kvėpuojant aplinkos oru arba < 95 procentai skiriant deguonies terapiją);
Alergija ar įkandimas (įgėlimas) su Kvinkės tipo edema ir (ar) anafilaksinės reakcijos anamneze, ir (ar) liežuvio, veido edema;
Ūmus dusulys (padidėjęs kvėpavimo raumenų darbas, negali kalbėti sakiniais, stridoras, seilėtekis);
Inhaliacinis kvėpavimo takų pažeidimas;
Nuodus išskiriančio gyvūno įkandimas;
Ūmūs jutimų ir motorikos sutrikimai;
Meninginiai simptomai ar meningizmas;
Ūmiai atsiradęs hemoraginis bėrimas;
Vietinė audinių infekcija su emfizema ar kraujagyslių pažeidimu;
Vėmimas krauju ar tuštinimasis šviežiu arba pakitusiu krauju;
Cukrinis diabetas su hiperglikemija ir ketoacidoze;
Sunki trauma;
Galūnių patologija su kraujotakos sutrikimu;
Akies kiaurinis sužalojimas ar ūmus visiškas regėjimo netekimas;
Kraujavimas iš makšties (bet kokio intensyvumo), jei yra daugiau kaip 20 savaičių nėštumas;
Apsinuodijimas (arba įtariamas apsinuodijimas) pavojingomis ar labai pavojingomis medžiagomis, vaistų perdozavimas;
Psichikos liga ar elgesio sutrikimas, kai yra didelė savęs ir (ar) aplinkinių žalojimo rizika, yra buvę savęs žalojimo atvejų, būdingi aktyvūs veiksmai, siekiant pakenkti sau arba noras pabėgti, siekiant pakenkti sau;
Žinoma įgimta ar įgyta imunosupresinė būklė ir įtariama infekcinė liga;
Ūminis cheminis nudegimas;
Įtarus, kad pacientas užsikrėtęs ypač pavojinga infekcija, kai pacientą reikia izoliuoti.
Skubi pagalba turi būti pradėta teikti per 30 min. nuo atvykimo į skyrių, jei:
Stiprus skausmas (6–8 balai);
Nesustabdytas nestiprus kraujavimas;
Buvęs sąmonės netekimas ir (ar) traukuliai, įvykę per pastarąsias 24 valandas;
Klinikinio vertinimo metu juntama, jog vaiko nuo 6 mėnesių iki 18 metų oda labai karšta ir (ar) išmatuota kūno paviršiaus temperatūra ≥ 38.5 oC;
Neaiški anamnezė: radiniai neatitinka anamnezės duomenų, įtariamas smurtas ar netinkamas elgesys su vaiku;
Žemas SpO2 (< 95 proc. kvėpuojant aplinkos oru);
Staiga pablogėjęs regėjimas;
Alergija arba įkandimas (įgėlimas), esant išplitusiam bėrimui arba pūslėms, atsiradusiems per pastarąsias 24 valandas;
Apsinuodijimas, esant vidutinei savęs žalojimo rizikai (noras pakenkti sau yra deklaratyvus);
Psichikos liga arba elgesio sutrikimas, kai yra aiški psichiatrinė anamnezė ir (ar) vidutinė savęs (noras pakenkti sau yra deklaratyvus) ir (ar) aplinkinių žalojimo rizika;
Bet kokia trauma, esant krešėjimo sistemos įgimtiems ar įgytiems sutrikimams.
Skubi pagalba turi būti pradėta teikti per 60 min. nuo atvykimo į skyrių:
Vidutinis skausmas (4–5 balai);
Vaikai iki 8 metų, kuriems pagal anamnezę (lėtinė liga ar buvę gyvybei grėsmingi įvykiai ar susirgimai) ir klinikinius požymius (pasikeitęs elgesys ar sąmonės būklė, kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimai, sutrikęs skysčių patekimas ar diurezė, pakilusi kūno temperatūra ir bėrimas) yra potenciali sunkių komplikacijų grėsmė;
Vaikų karščiavimas > 38 oC, nepraeinantis vartojant karščiavimą mažinančius vaistus ilgiau kaip 24 valandas.
Ūmi dehidratacija;
Nuodingų dūmų įkvėpimas;
Kitos traumos (nenurodytos 2 ir 3 kategorijose) ir nelaimingi atsitikimai, įvykę per pastarąsias 48 valandas, esant didėjančiam tynimui, stiprėjančiam funkcijos sutrikimui;
Pasiutusių ar galimai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai su apseilėjimu;
Erkių įsisiurbimas;
Veido ir žandikaulių srities pūliavimas;
Dirbtinai suformuotų stomų sutrikimai (kai reikia jas pakeisti ar atkimšti);
Komplikacijos po medicininės intervencijos (iširusi siūlė, pūlingos išskyros, didėjantis tynimas, nepakankama imobilizacija), atsiradusios iki 48 valandų po procedūros arba išrašymo iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos;
Svetimkūniai (esami arba įtariami) audiniuose arba natūraliose kūno angose / kūno ertmėse, atsiradę per pastarąsias 48 valandas.