Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka DELFI sakė, kad Latvijos teismas turėtų nuspręsti, ar patenkinti Lietuvos prašymą dėl 41 metų K. Nikulino perdavimo baudžiamajam persekiojimui į mūsų šalį.

Kada bus nagrinėjama ekstradicijos byla, Lietuvos prokurorams kol kas nėra pranešta. Latvijos Generalinė prokuratūra yra davusi leidimą K. Nikuliną išduoti Lietuvai, tačiau prokurorų sprendimą suimtasis yra apskundęs Latvijos Aukščiausiajam Teismui.

Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalvos departamento vyriausioji prokurorė Laima Čekelienė tvirtino, kad OMON'o smogikas sulaikytas praėjusių metų lapkričio 28-ąją, jam skirtas suėmimas.

„Tai padaryta pagal Lietuvos prašymą, Europos arešto orderiai buvo išduoti praėjusiais metais", - sakė L. Čekelienė. Dėl K. Nikulino orderį generalinis prokuroras Algimantas Valantinas išdavė spalio 30-ąją, kai jau buvo gauta teismo sankcija.

Vienintelis, gyvenęs ES

K. Nikulinas buvo vienintelis iš OMON'o, gyvenęs Europos Sąjungos (ES) teritorijoje. Kiti šio būrio milicininkai šiuo metu gyvena Rusijoje, todėl juos susigrąžinti į Lietuvą nėra galimybių.

OMON būrio smogikas prieš trejus metus Rygos teisme sulaukė nuosprendžio už antivalstybinę veiklą, tačiau dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.

„K. Nikulinas priklausė Rygos ypatingojo milicijos padalinio grupei „Delta 1", mes įtariame, kad ši grupė išvyko į Medininkų postą", - ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Kliunka. Jeigu įtariamasis bus perduotas Lietuvai, manoma, kad baudžiamoji byla pasieks teismą.

Europos arešto orderis taip pat yra išduotas dėl Česlavo Mlyniko, Andrejaus Laktionovo bei Aleksandro Ryžkovo suėmimo.

Medininkų žudynių byloje per 16 metų prokuratūra atliko daugybę tardymo veiksmų, tačiau dėl Rusijos nesuinteresuotumo negalima ištirti visų bylos aplinkybių iki galo. Nors pagal įstatymus už nužudymą senaties terminas galioja 20 metų, prokurorai neatmeta galimybės, kad šiam nusikaltimui senatis nebus taikoma.

„Tai buvo nusikaltimas mūsų valstybei ir jos piliečiams, todėl mes dedame visas pastangas, kad būtų įgyvendintas teisingumas", - yra sakęs A. Kliunka.

Medininkų žudynių bylos tyrimas per pastaruosius metus įgavo pagreitį.

„Anksčiau galėjome tik versijas kelti, tačiau šiandien jau žinome, kurie asmenys įvykdė šį išpuolį, kas davė nurodymus, - teigė vyriausiasis prokuroras. - Ne kartą bandėme sužinoti, ar tai nebuvo SSRS valstybės politika, tačiau į mūsų paklausimus Rusija atsisakė atsakyti - neva tai keltų grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui".

Gali būti susiję mažiausiai 20 žmonių

Prokuratūra įtaria, kad su Medininkų žudynėmis gali būti susiję mažiausiai 20 žmonių. Tai ne tik Rygos, bet ir Vilniaus OMON būrio milicininkai.

Vienas su tragedija susijęs pareigūnas jau yra miręs. Kiti tarnybą OMON išmainė į darbą saugos bendrovėse, daliai jų net teko sėstis į teisiamųjų suolą už kitus nusikaltimus.

Generalinės prokuratūros duomenimis, 11 žmonių OMON būrys iš Rygos į Lietuvą atvyko 1991-ųjų liepos 30-ąją. Jam vadovavo Č. Mlynikas. Davęs nurodymus jis tą pačią dieną su trimis kariškiais išvyko iš Lietuvos. Septyni omonininkai įsakymą įvykdė kitos dienos ankstyvą rytą.

Prokurorams pavyko surasti liudytojų, kurie padėjo atskleisti tos tragiškos dienos įvykius. Pagal vadovybės nurodymus keturi milicininkai važiavo žudyti į Medininkus, o trys - karinėje bazėje sprogdino bombas.

Rusija prašymus ignoruoja

Su Lietuvos teisėsaugininkais sutikę bendradarbiauti Rusijos piliečiai sulaukė sovietų specialiųjų tarnybų dėmesio.

Lietuva Rusijai yra parašiusi daugiau kaip 30 įvairių teisinės pagalbos prašymų, tačiau nė į vieną negauta konkretaus atsakymo. Prieš keletą metų Rusija paprašė perduoti bylą baudžiamajam persekiojimui. To Lietuva negali padaryti - visų pirma neatlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, neapklausti įtariamieji.

Be to, jeigu Rusijai būtų perduota byla ir teismas įtariamuosius išteisintų, antrą kartą teisti jų kitoje valstybėje Lietuva negalėtų, tad neliktų įgyvendintas teisingumas.

Įtariamųjų Lietuvos prokurorai negalėjo apklausti, nes jie iš karto po žudynių Vilniaus OMON suteiktu transportu išvyko iš Lietuvos. Rusijos prokuratūra tyrimo pradžioje buvo sudariusi darbo grupę ir formaliai atliko apklausas, tačiau, deja, vėliau jie išvis atsisakė bendradarbiauti. Į daugelį teisinės pagalbos prašymų prokurorai net negavo atsakymų, o į kitus atsakoma formaliai.

Nužudytųjų pareigūnų ginklai - pas nelegaliai ginklus laikančius žmones

Kol kas nerasti visi kruvinojo nusikaltimo įrankiai. Prokurorai buvo priblokšti, kai po kelerių metų nužudytųjų pareigūnų ginklus rado pas nelegaliai ginklus laikančius žmones.

Tiriant bylą paaiškėjo, kad nužudytųjų policininkų ir muitininkų ginklus pardavinėjo Vilniaus organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai. Manoma, kad banditai juos galėjo nusipirkti iš Vilniaus OMON pareigūnų.

DELFI primena, kad iš sovietų gniaužtų išsilaisvinusi Lietuva per Medininkų žudynes neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus.

Vienintelis tragedijos liudytojas Tomas Šernas išgyveno tik per plauką, bet liko prikaustytas prie invalido vežimėlio.

K. Nikulinui ir dar trims įtariamiesiems už žudynes pasienio poste gresia bausmė iki gyvos galvos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją