„Vilniaus taryba nekreipė dėmesio į Antikorupcijos komisijos rekomendacijas. Mes pasisakėme, kad reikia kuo skubiau keisti profesionalių klubų finansavimo iš miesto biudžeto tvarką ir sąlygas, kad galėtumėme tą procesą kontroliuoti. Vidaus auditas aptiko daug trūkumų toje tvarkoje – paaiškėjo, kad pagal ją neįmanoma sukontroliuoti, kur komanda ar klubas naudoja lėšas“, – DELFI teigė savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstutis Nėnius.
Jo vadovaujama komisija dar sausio pabaigoje rekomendavo savivaldybės administracijos direktoriui, atsižvelgiant į savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pateiktas išvadas, stabdyti stabdyti sporto klubų rėmimą ir finansavimą iš Vilniaus biudžeto lėšų, kol nebus pakeistas ir taryboje patvirtintas naujos redakcijos šios tvarkos aprašas, kurį siūlyta parengti Švietimo, kultūros ir sporto departamentui.
Miesto Kontrolės ir audito tarnybos išvados buvo paskelbtos dar 2016 metų spalį. Tuo metu kontrolieriai konstatavo, kad nepavyksta nustatyti aiškių kriterijų bei vieningos tvarkos, kaip Vilniaus savivaldybė atrenka finansavimo vertus klubus, taip pat – rasti duomenų, ar visi panašią veiklą vykdantys klubai gali vienodomis sąlygoms pretenduoti į paramą.
„Todėl darytina išvada, kad lėšos sporto klubams buvo skirstomos nepakankamai skaidriai“, – tuo metu nurodė auditoriai.
Į kontrolierių rekomendacijas keisti sporto klubų rėmimo ir finansavimo tvarką, taip pat imtis priemonių, kad visi sporto klubai, kuriems yra skirtos savivaldybės biudžeto lėšos, atsiskaitytų už jų panaudojimą, be to, būtų užtikrinta tinkama biudžeto pinigų naudojimo pagal patvirtintas sąmatas kontrolė, savivaldybė neatsižvelgė iki šiol.
„Kodėl į rekomendacijas neatsižvelgiama? Kažkokie matyt yra įsipareigojimai su klubais, ir nenori gadinti santykių. Politiniai motyvai“, – šią situaciją komentavo K. Nėnius.
Konkurencijos taryba: tai gali būti neteisėta pagalba
Kaip matyti iš Vilniaus savivaldybės DELFI pateiktų duomenų, šiuo metu Vilniaus taryba pagal 2016 metų kovo 23 dieną patvirtintą „Sporto klubų rėmimo ir finansavimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų 2016-2018 metų tvarkos aprašą“ skiria lėšas keturiems reprezentaciniams sostinės klubams.
Priimant šį sprendimą, skelbta, kad skiriamų lėšų sporto klubams dydis priklausys nuo jų rezultatų, pasiektų svarbių tarptautinės ar nacionalinės reikšmės laimėjimų.
Nuo sutarties įsigaliojimo pradžios 2016-aisiais didžiausia paramos dalis atitenka viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“ (nuo praėjusių metų rudens – „KK Statyba“), valdančiai vyrų krepšinio komandą „Lietuvos rytas“. Šįmet šiam klubui numatyta 1,386 mln. eurų parama, iš viso per trejus metus skirta beveik 3,5 mln. eurų.
Vilniaus miesto futbolo draugijai „Žalgiris“, valdančiai to paties pavadinimo vyrų futbolo komandą, per trejus metus skirta 2,6 mln. eurų, Sostinės moterų krepšinio klubui, kuriam priklauso moterų krepšinio komanda „Kibirkštis“, – kiek daugiau kaip 0,5 mln. eurų, Vilniaus rankinio centrui (vyrų rankinio komanda VHC „Šviesa“) – 165 tūkst. eurų.
Be to, praėjusių metų rugpjūčio 30-ąją Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu „KK Statybai“ bei futbolo draugijai „Žalgiris“ papildomai buvo skirta po 0,5 mln. eurų. Šios lėšos buvo paimtos iš esą papildomai savivaldybės kišenėje atsiradusių 2,89 mln. eurų, miestui nepradėjus vykdyti 2017-ųjų pradžioje numatytų Europos Sąjungos projektų.
Šis Vilniaus savivaldybės dosnumas tuo metu sukėlė abejonių Konkurencijos tarybai. Ji informavo sostinės politikus, kad milijono dydžio parama gali būti laikoma neteisėta valstybės pagalba, apie kurią būtina iš anksto informuoti Europos Komisiją – su šia institucija nereikia derinti tik tokios paramos, kuri per trejus neviršija 200 tūkst. eurų.
Kaip DELFI nurodė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Agnė Richard, Vilniaus savivaldybė į Konkurencijos tarybos įspėjimus neatsižvelgė ir nusprendė į Europos Komisiją nesikreipti.
„Taigi neteisėtos valstybės pagalbos rizika toliau išlieka, todėl suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, valstybės pagalbos gavėjų konkurentai) gali kreiptis į Europos Komisiją arba nacionalinius teismus ir prašyti, kad neteisėta valstybės pagalba būtų išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis. Suinteresuoti asmenys į nacionalinius teismus taip pat gali kreiptis dėl žalos, kurią patyrė suteikus neteisėtą valstybės pagalbą, atlyginimo“, – pabrėžė ji.
A. Richard taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė į Konkurencijos tarybos raginimus taikyti valstybės pagalbos taisykles finansuojant profesionalius sporto klubus sureagavo ir šiuo metu rengia valstybės pagalbos schemą, kurią planuoja derinti su Europos Komisija.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjas Evaldas Martinka leido suprasti, kad sostinė į rekomendacijas gali atsižvelgti ateityje.
„Kadangi 2018 metais baigsis trejus metus galiojanti profesionaliems klubams teikiamos paramos skyrimo tvarka, Vilniaus miesto savivaldybė ketina atsižvelgti į Konkurencijos tarnybos pastabas, numatydama paramos viešosioms įstaigoms/klubams skyrimo teisės aktus“, – nurodoma jo atsakyme DELFI.
Vieniems žadėjo „natūrą“, kitiems – milijonus
„Žalgirio“ dalininke Vilniaus savivaldybė miesto tarybos sprendimu tapo 2010 metų vasarį. Kiti klubo valdytojai neslėpė besitikintys iš miesto paramos, tačiau tuometinis sostinės meras Vilius Navickas aiškino, kad pagalba komandai bus teikiama tik „natūra“ – patalpomis, transportu, panaudojant turimus ryšius rėmėjų paieškai ir panašiai.
2011 metų gruodžio 28-ąją Vilniaus politikai pritarė projektui perimti „Krepšinio ryto“ bei Sostinės moterų krepšinio klubo dalis. Toks sprendimas paremtas su sąlyga, kad ilgainiui komandų pavadinimai bus pakeisti arba patikslinti, įvedant juose žodžius, susijusius su Vilniumi.
„Todėl, kad norime, jog Vilniuje būtų stipri krepšinio komanda ir kad ji sėkmingai žaistų Eurolygos turnyre ir Lietuvos čempionate. Mes patvirtinsime naują programą, pagal kurią remsime klubines komandas, kurios skatintų sportinį turizmą“, – klausiamas, kodėl savivaldybė apsisprendė tapti klubų dalininke, tuo metu aiškino Vilnių valdęs Artūras Zuokas.
2011-aisiais jis, daugiausia akcentuodamas paramą „Krepšinio rytui“, kalbėjo ir apie finansinę paramą klubams. Tuometinis meras žadėjo grąžinti klubams nuo jų žaidėjų sumokėto pajamų mokesčio dalį, taip pat minėjo papildomą paramą, kurios suma „Krepšinio ryto“ atveju buvo įvardijama kaip galinti siekti 2-3 mln. litų (580-870 tūkst. eurų) – tuo metu tai sudarė trečdalį arba net pusę visų Vilniaus savivaldybės sportui skiriamų lėšų.
Kaip matyti iš Vilniaus savivaldybės teikiamų skaičių, šiuo metu miesto parama „Krepšinio rytui“ („KK Statybai“) yra beveik dvigubai didesnė nei kalbėta prieš septynerius metus. Klubo vadovas, komunikacijos bendrovės „VIP viešosios informacijos partneriai“ savininkas Darius Gudelis DELFI teigė, kad „KK Statyba“, kuris tik šįmet iš savivaldybės sulauks beveik 1,4 mln. eurų injekcijos, bendras biudžetas siekia apie 4 mln. eurų.
Jis tikino, kad už visas iš miesto gautas lėšas „KK Statyba“ nuodugniai atsiskaito.
„Mes teikiame išklotines, ketvirtine ataskaitas, metines ataskaitas. Yra net įsipareigojimas skirti tam tikrą procentą lėšų jaunimo programoms. Natūralu, kad atsiskaitome. Smulkiai, detaliai, buhalteriai vargsta, dirba“, – kalbėjo klubo vadovas.
Vilniaus tarybos Antikorupcijos komisijos vadovas K. Nėnius šias kalbas vertino skeptiškai.
„Tai čia D. Gudelio teiginiai apie tą nuodugnumą. Bet reikia paskaityti audito išvadas, ir ten kitaip matyti“, – sakė jis DELFI.
Vilnius maitina, kitiems dalininkams tai neprivaloma
K. Nėniaus teigimu, ne mažesnė problema yra tai, kad profesionaliems sporto klubams pinigus skiriant savivaldybei, kiti jų dalininkai reikšmingiau savo lėšomis neprisideda.
„Tas klausimas yra aktualus, kad klubai turėtų vis daugiau pritraukti nuosavų lėšų, komercinių rėmėjų ir panašiai. Bet tam reikalingi geri veiklos rezultatai. Tam tikras kriterijus savivaldybės yra suformuluotas, kad klubų vadovybė turi dėti pastangas ir rodyti tam tikrus rodiklius, surinkti paramą ne tik iš miesto. Tai daugelio viešųjų įstaigų ir visuomeninių organizacijų bėda – kai „prisiklijuoja“ prie biudžetinio finansavimo, nustoja stengtis iš kitur rasti pinigų“, – pažymėjo sostinės politikas.
D. Gudelis, DELFI klausiamas, kokia šiuo metu yra dalininkų funkcija įstaigoje „KK Statyba“, sakė: „Kaip ir bet kurioje viešojoje įstaigoje – valdyti organizaciją“.
Jis tvirtino, kad dalininkai neturi klubui jokių finansinių įsipareigojimų – kiekvienas paramą skiria pagal galimybes.
„Manau, kiekvienas dalininkas duoda tiek, kiek gali. Ir duoda nebūtinai finansiškai. Pavyzdžiui, dalininkas L. Kleiza – jo indėlis arba darbas, kurį jis duoda klubui kaip dalininkas, yra ne finansinis, ir mes to nesiekiame. Tiesiog jis išmano krepšinį, gali bendrauti su žaidėjais, su agentais, su treneriais. Aš išmanau marketingą, pardavimus, komunikaciją“, – kalbėjo D. Gudelis.
Jis tikino, kad Vilniaus savivaldybė, nors yra „Lietuvos ryto“ komandą valdančio klubo dalininkė, paramą „KK Statybai“ teikia ne todėl, kad yra dalininkė, bet „kaip miestas, turintis tikslą išlaikyti profesionalų sporto klubą, kuris garsina sostinės vardą Lietuvoje, Europoje“.
Turėjo gesinti skandalą dėl „MG Baltic“ paramos
Ką miestui gali reikšti toks „vardo garsinimas“, tapo akivaizdu praėjusių metų rudenį, „Krepšinio rytą“ bei jo dalininkus supurčius didelį atgarsį viešumoje turėjusiam finansavimo skandalui.
DELFI primena, kad tuo metu klubo dalininku kelis mėnesius buvęs europarlamentaras Antanas Guoga, dalininko teises įgijęs iš anksčiau „Krepšinio rytą“ valdžiusio Gedvydo Vainausko, viešai paskelbė apie klubo sudarytą finansavimo sutartį su įtarimų didelio masto korupcija sulaukusiu koncernu „MG Baltic“. Kaip žinia, įtarimai šioje byloje taip pat pareikšti Liberalų sąjūdžiui, kuriam 2017-aisiais vadovavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
A. Guoga tuo metu reikalavo, kad R. Šimašius dėl šios sutarties pasiaiškintų, o klubui vadovaujantis D. Gudelis – atsistatydintų. Bet tiek Vilniaus savivaldybė, tiek kiti „Krepšinio ryto“ dalininkai stojo į D. Gudelio pusę, šiam, kaip teigiama, įrodžius, kad dvejų metų rėmimo sutartį su „MG Baltic“ tų metų gegužę sudarė ankstesnieji klubo savininkai, o krepšininkams kaip parama pervesti 150 tūkst. eurų buvę panaudoti buvusių klubo vadovų ir žaidėjų atlyginimams.
Nors A. Guoga tvirtino, kad tokiu būdu pasinaudojant krepšinio klubu buvo vykdoma įtarimų sulaukusio koncerno „išskaidrinimo kampanija“, netrukus jis pardavė turėtas klubo akcijas tam pačiam D. Gudeliui, kurio nušalinimo anksčiau siekė.