Tačiau prieš vienuolika su puse metų būtent konservatoriai tapo melo detektoriaus įteisinimo iniciatoriais ir įgyvendintojais. 2000 m. rugpjūčio 29 d. Tėvynės sąjungos atstovai, būdami valdžioje, beveik vieningai balsavo už Poligrafo naudojimo įstatymą, nors opozicija aiškino apie galimą piktnaudžiavimą.
Beje, tuomet premjero pareigas ėjo dabartinis ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Atleido pasiremdamas poligrafo duomenimis
Buvęs FNTT direktorius V. Gailius ir jo pavaduotojas V. Giržadas iš pareigų atleisti kaip pretekstą panaudojus poligrafo tyrimo duomenis. Abu pareigūnai melo detektoriumi buvo tikrinti du kartus: V. Giržadui tyrimo rezultatai abu kartus buvo nepalankūs, V. Gailiui – vienas nepalankus, kitas prieštaringas.
Melo detektorius pasitelktas aiškinantis, kas nutekino informaciją apie „Snoro“ nacionalizavimą, tačiau nėra aišku, ar tai vienintelis pareigūnų kaltumo įrodymas, ar esama ir kitų, tik jie neviešinami.
Turėdamas abiejų pareigūnų tikrinimo melo detektoriumi rezultatus bei Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą, kuriame siūloma „greitai spręsti“, liberalcentristų vidaus reikalų ministras R. Palaitis priėmė sprendimą panaikinti V. Gailiaus ir V.Giržado leidimus dirbti su slapta informacija.
Panaikinus tokį leidimą, abu pareigūnai nebeatitiko FNTT vadovams keliamų pareiginių reikalavimų, todėl buvo atleisti.
Tačiau tokiu sprendimu pasipiktino konservatorių atstovai – ypač premjeras A. Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Jų nuomone, norint įrodyti buvusių FNTT vadovų kaltę dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo ir juos atleisti, vien tik poligrafo duomenų nepakanka.
Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad FNTT vadovų reputacija neturi kelti abejonių ir palaikė R. Palaičio sprendimą.
Socialdemokratai siūlė geriau pasitelkti būrėjus ir horoskopus
Tačiau prieš vienuolika su puse metų poligrafo naudojimą įteisino patys konservatoriai, kurie šiuo metu yra nepatenkinti, jog remiantis melo detektoriaus duomenimis buvo panaikinta V. Gailiaus ir V. Giržado teisė dirbti su įslaptinta informacija ir jie atleisti.
2000-ųjų rugpjūtį už Poligrafo naudojimo įstatymą su prezidento teikiamais pasiūlymais balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 3 parlamentarai ir 13 parlamentarų susilaikė. Iš 44 Seimo narių, pritarusių teisės aktui, 36 buvo konservatoriai, 3 krikščionys demokratai, 3 Centro frakcijos atstovai bei po vieną atstovą iš Mišrios frakcijos bei Jungtinės demokratų ir Tėvynės liaudies partijos frakcijos.
Tuomet dar negaliojo Seimo Statuto nuostata, kad įstatymus galima priimti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau nei pusė visų Seimo narių, arba 71 parlamentaras.
„Nežinau šalies, kuri priklausytų NATO ir ne NATO, kurioje nebūtų naudojami poligrafai tiesai patvirtinti“, - priimant įstatymą kalbėjo anuometinis krikščionis demokratas Česlovas Vytautas Stankevičius, nors piktinosi, kad teisės aktą priima per menka Seimo narių dalis.
„Aš vis tiek nesuprantu iki šiol, kokią tai gali turėti žalą ir kodėl jis nereikalingas. Jeigu norima rimtai kovoti su tomis negerovėm, kurias aš išvardijau čia… Visi jas puikiai žino, visi dėl to dejuoja, deja, kažkodėl dar vienos priemonės nenori panaudoti“, - aiškino tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, konservatorius Juozapas Algirdas Katkus.
„Žinoma, galima pasilikti prie senovės Kinijos metodo: duoti į saują ryžių miltų ir žiūrėti ar suprakaitavo, ar nesušlapo. Yra ir tokių metodų. Yra kitokių metodų – duoti į sprandą, ir prisipažino ar neprisipažino. Tai juokinga. (...) Kitiems tai atrodo žmogaus teisių pažeidimas, lyg tokia valstybė, kaip JAV, būtų baisiausia diktatūra, kur pamintos žmogaus teisės. Taigi argumentacija yra juokinga“, - teigė konservatorius Antanas Napoleonas Stasiškis, kalbėdamas tuomet, kai įstatymas buvo priimamas pirmą kartą: vėliau prezidentas įstatymą vetavo ir pateikė savo siūlymus, kuriems Seimas pritarė.
Tuo tarpu opozicija poligrafo įteisinimui priešinosi, motyvuodama tuo, kad patyrę žvalgybininkai melo detektorius lengvai apgauna.
„Man nesuprantama tokia meilė poligrafui. Kodėl tada Krašto apsaugos ministerija arba, sakykime, Saugumo departamentas nepasitelkia, tarkime, ekstrasensų arba kokių nors būrėjų Taro kortomis?“ - anuomet piktinosi socialdemokratas, Aloyzas Sakalas.
„Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nežinau, ar Seimas ir apskritai mūsų valstybė tokius klausimus turėtų laikyti rimtais klausimais. (...) Aš sutinku už tą įstatymą balsuoti tik tuo atveju, jeigu greta jo bus priimtas ir horoskopo įstatymas“, - teigė socialdemokratas Justinas Karosas.
Plačiausiai poligrafas naudojamas JAV
Poligrafai, arba melo detektoriai, naudojami apie 60-yje pasaulio šalių: JAV, Kanadoje, Australijoje, Japonijoje, Izraelyje, PAR, Pietų Korėjoje, Turkijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rusijoje ir kitose.
Tačiau plačiausiai melo detektoriaus naudojimas pritaikytas JAV, Europos valstybėse poligrafo naudojimas neįgijo didelės praktinės reikšmės.
JAV norint asmenį tirti melo detektoriumi privaloma gauti raštišką jo sutikimą arba baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų sankciją. Poligrafas šioje šalyje naudojamas baudžiamajame ir civiliniame procese, ikiteisminiame tyrime, priimant į darbą policijoje, saugume, žvalgyboje, kovos su narkotikais organizacijose, tačiau ne politinėse institucijose, tokiose kaip Kongresas ar Baltieji Rūmai.
Tačiau poligrafo parodymai teismuose dažniausiai nelaikomi įrodymu.
1981 m. JAV buvo priimtas įstatymas, leidžiantis naudoti poligrafą visais atvejais, kai galimas slaptos informacijos nutekėjimas, o valstybės tarnautojų tikrinimą poligrafu po kelerių metų įteisino prezidentas Ronaldas Reaganas, pasirašęs specialią direktyvą.
Latvijoje poligrafo ekspertizės įteisintas baudžiamosiose ir civilinėse bylose, šių ekspertizių rezultatai pripažįstami teismuose. Melo detektoriumi galima tikrinti įtariamuosius, nukentėjusiuosius ar liudininkus, būtinas tik jų sutikimas. Nuo 2002 m. tikrinimas melo detektoriumi Latvijoje atliekamas tik su tikrinamojo psichologine diagnostika.