Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad dėl skatinimo žalotis šiame reiškinyje dalyvaujantiems jau pradėta apie dešimt ikiteisminių tyrimų.
Savo ruožtu psichologijos specialistai DELFI plačiau papasakojo, kas yra „Mėlynasis banginis“, kodėl jis toks pavojingas ir ką daryti, kad sustabdytume šios manipuliacijos plitimą.
3 dalykai, kurie daro žaidimą pavojingu
Nors daugelį tarp paauglių plintančių žaidimų vedamas smalsumo vaikų psichiatras ir psichoterapeutas Linas Slušnys yra išbandęs, sudalyvauti „Mėlynojo banginio“ reiškinyje jis tikino tikrai neplanuojantis.
„Tai kažkoks manipuliacinis įrankis, kuris turbūt sunkiai sietinas su žodžiu „žaidimas“. Mano akimis, reikėtų drąsiai pasakyti, kad tai kažkokių kvaištelėjusių ligonių veiksmai, kurie susiję su tam tikrais emocijų „užkabinimais“. Tai platforma, skirta pritraukti kažkokią akimirką gyvenimu ar kitu nusivylusius ir aiškinti, kaip viskas beprasmiška“, – apie reiškinį plačiau pasakojo vaikų psichiatras ir psichoterapeutas.
Anot jo, bene pavojingiausia dalis šiame veiksme yra manipuliacija vaikų emocijomis – esą jei nebus įvykdyta šita ar kita, mes padarysime tą ar aną.
„Trečioji dalis, kuri šiame įrankyje yra, tai tikrai bjauru, kažkokia masonų ložė. Kvailas įsitikinimas, kad visi turime tapti kažkokios bendrijos ar šeimos nariai braižydamiesi. Tai kvailų kvailiausias elementas, kuris neturi nieko bendro nei su brolija, nei su kokiu santykiu. Tiesiog nesąmonė, kuri įtraukia vaikus“, – pastebėjo L. Slušnys.
Dažniausiai užkimba jauni paaugliai: traukia labiau pažeidžiamus
Specialisto teigimu, ankstyvojoje paauglystėje neretam kyla egzistencinių klausimų, o būtent jie keliami ir „Mėlynajame banginyje“.
„Nusitaikyta gana plačiai – ir vyresnieji pradinukai (trečiokai-ketvirtokai) tarškia apie jį, ir penktokai-septintokai. Tik vyresni „nekimba“. Kaip aš suprantu, jiems tai sukelia šypseną ir juoką, jie supranta, kas yra internetas.
Užkabinti bandoma jaunesnius, nes jais lengviau manipuliuoti, lengviau įvaryti baimės. Šis žaidimas vis dėlto įtraukia emociškai labiau pažeidžiamus vaikus, kurie turi menkesnę atramą, galbūt daugiau galimybių nusivylimui arba faktinių įrodymų, kad gyvenimas – sudėtingas ir sunkus“, – kas atsiduria didesnėje rizikos zonoje, pasakojo jis.
Kilo iš Rusijos
Pasak L. Slušnio, dvejonių jam kelia, ar pradėti tyrimai atneš apčiuopiamą naudą. Pašnekovo teigimu, gali būti, kad užduočių moderatoriai yra ne mūsų šalies jurisdikcijoje.
„Žaidimas kilo rusiškoje platformoje, neaišku, kiek ten yra lietuvių. Akivaizdu, kad tai yra grėsmingas žaidimas, turintis pavojingų elementų, todėl su juo reikia tvarkytis kaip su bet kokiu kitu netinkamu daiktu – išmesti į šiukšliadėžę“, – aiškino jis.
Paklaustas, koks gali būti manipuliacijos organizatorių tikslas, vaikų psichiatras ir psichoterapeutas sakė manantis, kad vieni greičiausiai nori pasityčioti iš jaunų žmonių kvailumo, kiti galbūt junta net ir seksualinį pasitenkinimą.
„Tai yra grynos patyčios ir žeminimas. Kai jau nebegalime mušti kitų akivaizdžiai, pasukame į internetą ir panaudojame dar galingesnę priemonę – savižalą? Įspūdinga. Fonas man – labai rusiškas ir primena rusišką ruletę – pavyks, o gal ir ne. Moderatoriai man – buki, kvailiai, sadistai, apie kuriuos net neverta diskutuoti“, – įžvalgomis dalijosi specialistas.
Ką dabar reikia daryti?
Paklaustas, ką daryti, kad manipuliacija nebetrauktų lietuvių, L. Slušnys tikino, kad, visų pirma, suaugusieji turi į tai pažiūrėti blaiviai ir atvirai kalbėti apie tai, kas vyksta.
„Reikia visus kompiuterius išvalyti nuo šio žaidimo ir neleisti vaikams tuo užsiimti. Tik tokia priemonė, o kas švelnesnio įmanoma? Jei yra žudikas, mes jį siunčiame į kalėjimą. Mums reikia ne moderatorius gaudyti, o tiesiog ištrinti šį žaidimą iš visų kompiuterių. Tai joks drastiškumas, tik normali veikimo priemonė. Jei vaikas nemoka elgtis su kompiuteriu, jam reikia padėti. Kaip draudžiame pornografiją, taip turime uždrausti ir smurtą, agresiją“, – aiškino specialistas.
Pats L. Slušnys apie šį reiškinį tikina sužinojęs anksčiau nei jo paties vaikai – pamatęs žinutę el. dienyne.
„Mes, suaugę, šį kartą, manau, patys padarėme šiam žaidimui reklamą. Bandėme užkirsti, o sudominome. Kai perskaitęs žinutę ėmiau aiškintis, klausinėti vaikų, apie „Mėlynąjį banginį“ jie dar nieko nežinojo, o dabar visi žino, nes buvo įdomu, apie ką čia tėtis klausinėja“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Nerimauja dėl šalutinio produkto
Tuo metu Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Marius Strička DELFI sakė, kad „Mėlynasis banginis“ – atmaina žaidimų rūšies, kurią yra išbandžiusios kone visos kartos.
„Tiesa-melas, drąsa-baimė ir kiti panašūs žaidimai. Baimės emocija yra labai aktuali. Tik tiek, kad mes dabar gyvename greitos informacijos visuomenėje, kai žinutės paplinta staigiai ir „žaidimai“ gali įgauti įvairiausias formas“, – tikino pašnekovas.
Anot jo, prokuratūra greičiausiai tyrimą pradėjo dėl atvejų, kurie turi nusikalstamos veikos požymių, tačiau sveikatos specialistus gąsdina ne tik tai.
„Mes daug labiau nerimaujame dėl „įsivaizduojamų“ žaidimų. Prieš savaitę ar dvi buvo skelbiama apie 4 vaikučius iš Ukmergės, kurie apsinuodijo vaistais. Juos pamatė mokykloje, išsiaiškino, kad jie buvo susikūrę žaidimą, kurį žaidė – įvairias užduotis daryti. Dėl to ir nerimaujame, informacijos kiekį ribojame, kad neskatintume vaikų taip elgtis“, – sakė M. Strička.
Mokyklose paplitimas skaičiuojamas net nebe dešimtimis
Pasak pašnekovo, pastaruoju metu prie „Mėlynojo banginio“ stabdymo prisijungė ir Prezidentūra, ir Seimas, nes tokie „žaidimai“ didina skaudžių nelaimių riziką.
„Jokiu būdu negalime sakyti, kad tai smulkmė. Kad tai yra bėda – faktas. 10 ikiteisminių tyrimų irgi yra rimtas dalykas. Tačiau greičiausiai, remiantis tuo, kiek informacijos turime iš mokyklų, tas paplitimas yra tikrai ne dešimtimis skaičiuojamas, tai masiškas, mados reiškinys“, – užtikrino Savižudybių prevencijos biuro vedėjas.
M. Strička ragino prisiminti, koks populiarus vasarą buvo žaidimas „Pokemon Go“, o štai nepraėjus nė metams vargu, ar kažkas tai dar atsimena.
„Mūsų nuomonė, kad ir „Mėlynasis banginis“ turi išsikvėpti. Dėl to kuo mažiau norisi ir kalbėti, eskaluoti problemą“, – kodėl apie tai dar kalbame puse lūpų, aiškino jis.
Lietuvoje nustatyti žalojimosi atvejai
DELFI primena, kad „Mėlynasis banginis“ (dar vadinamas ir „Pažadink mane 4.20“) plinta per socialinius tinklus. Žmonės kuria uždaras grupes, puslapius. Kiekvienas parašo kuratoriui asmeninę informaciją, papasakoja apie savo baimes ir po kurio laiko į žaidimą įstojęs asmuo gauna tam tikras gyvybei pavojingas instrukcijas bei užduotis. Asmens pateikta informacija būna panaudojama prieš jį tam, kad priverstų nusižudyti.
Teigiama, kad Rusijoje nusižudė 15 šį žaidimą žaidusių paauglių. Lietuvoje policija neturi duomenų, kad dėl šio žaidimo būtų mirties atvejų, tačiau žalojimosi atvejų nustatyta.
Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, ikiteisminiai tyrimai pradėti Alytuje, Šilalėje, Utenoje, Raseiniuose.
„Ikiteisminiai tyrimai pradedami dėl privedimo iki savižudybės, tačiau jie nelabai turi ateities. Teisiškai sunku įrodyti tokią veiką, be to, pats žaidimo autorius teigia, kad neturi tikslo privesti žmones iki savižudybės“, – BNS sakė R. Matonis.
Sieks įvertinti, ar nebuvo darytas nusikalstamas poveikis
Pastaruoju metu viešumoje pasirodžius informacijai apie socialiniuose tinkluose atsirandančias savęs žalojimą ir savižudybes propaguojančias grupes, kurios tokį destruktyvų elgesį pateikia kaip „žaidimą“, generalinės prokuratūros vadovybė išplatino prokurorams nurodymą, kad kiekvienu atveju gavus pranešimą apie padarytas nusikalstamas veikas, galimai susijusias su minėtomis savižudybę propaguojančiomis grupėmis, būtina spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 straipsnį „Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės“.
Atsižvelgiant į tai, kad tokio elgesio idėjos labiausiai platinamos internete, šiame rašte taip pat nurodoma, kad jau pirminiame ikiteisminio tyrimo etape, be kitų procesinių veiksmų, turi būti nustatyti galimai nukentėjusių asmenų ryšiai elektroninėje erdvėje, siekiant įvertinti, ar vaikui nebuvo darytas nusikalstamas poveikis.
Prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sukurstymas nusižudyti yra ne tik tais atvejais, kai mintį nusižudyti inicijuoja kaltininkas, bet ir tais, kai kaltininkas tik paskatino ar padėjo realizuoti paties nukentėjusiojo sumanymą nusižudyti.
Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, nepilnamečio sutikimas būti tokios grupės nariu bei vykdyti prie savižudybės vedančius nurodymus, prokuratūros vertinimu, negali būti pagrindas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukti.
Ką daryti kilus įtarimams, kad vaikas įtrauktas į „Mėlynąjį banginį“?
Kilus įtarimams, kad vaikas galėjo būti įtrauktas į „Mėlynąjį banginį“, kreipkitės į artimiausią policijos įstaigą arba praneškite apie tai telefonu 112.
Jei pastebėsite, kad vaikas yra įbauginamas, kad bus susidorota su juo ir jo artimaisiais, jei neatliks užduočių, nuraminti ir svarbu paskatinti vaiką pasikalbėti, kas įvyko ir su tėvais aptarti, kiek realu, kad kažkas nutiks (kas vargu ar realu) ir kokių saugumo priemonių galima imtis bei informuokite mokyklos darbuotojus: soc. darbuotoją, psichologą ir būtinai kreiptis į policiją.
Kalbėkitės su vaikais (ne kvoskite, nurodinėkite, šaukite ir pan.) apie tai kas nutiko, kaip vaikas jaučiasi ir kaip galite jam padėti.
Specialistai, dirbantys psichologinių krizių ir savižudybių prevencijos srityje, rekomenduoja:
· atkreipti dėmesį ir domėtis, su kuo vaikas bendrauja internete ir socialiniuose tinkluose, stebėti vaiko socialinių tinklų paskyras ir grupes, kuriose jis yra užsiregistravęs;
· atkreipti dėmesį ir domėtis, kokią medžiagą vaikas viešina internete;
· pagal galimybes, nustatyti „tėvų kontrolės“ funkcijas visuose vaiko naudojamuose įrenginiuose;
· stebėti vaiko psichologinę būseną;
· stebėti ar odos paviršiuje nėra įvairių formų pjautinių pažeidimų;
· atkreipti dėmesį, kad laiku (ar net anksčiau nei įprastai) nuėjęs miegoti, vaikas ryte sunkiai keliasi, atrodo nepailsėjęs;
· atkreipti dėmesį į vaiko piešinius ir išsaugotas nuotraukas;
· kilus įtarimui, kad vaikas save žaloja, kreipkitės pagalbos į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar psichikos sveikatos centruose dirbančius specialistus – psichologą, psichiatrą.
| Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |