„Savivaldos įstatymą matau kaip visiškai žalią“, – BNS sakė ketvirtą kadenciją dirbantis Akmenės rajono meras socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas.
Kita vertus, jis teigė ketinąs kitąmet į merus kandidatuoti „dėl įdomumo“.
„Noriu pažiūrėti, kaip naujas modelis veiks. Jei bus blogai, po pusantrų metų gal reikės bandyti į Seimą kandidatuoti. Žiūrėsiu, kaip išeis“, – kalbėjo V. Mitrofanovas.
„Manau, Lietuvoje nėra buvę tokios situacijos, kad iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei metams, neturime jokio aiškumo. Nepaisant to, kad Seimas įteisino tiesioginius mero rinkimus, niekas nežino, kokios bus mero atsakomybės ribos ir kada bus patvirtintas Rinkimų kodeksas, kas ir kaip galės kandidatuoti savivaldos rinkimuose. Kol kas klausimų dėl artėjančių savivaldos rinkimų ir mero įgaliojimų yra daugiau nei politikai pateikę atsakymų“, – BNS perduotame atsakyme teigė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
„Na, ką, bandysime, kursime naują tradiciją“, – tvirtino Alytaus rajono meras konservatorius Algirdas Vrubliauskas.
Sunkiai įsivaizduojami tarybos posėdžiai
Visi pašnekovai teigė, kad sunkiausia jiems suprasti ir įsivaizduoti, kaip merui reikės pirmininkauti tarybos posėdžiams nebūnant jos nariu ir nebalsuojant dėl sprendimų.
„Na, čia visai nesuprantamas dalykas. (...) Atvirai pasakysiu, kol kas tikrai neįsivaizduoju, kaip reikės merui suformuoti ir vesti tarybos posėdžius ir nebalsuoti“, – BNS sakė ketvirtą kadenciją Birštono savivaldybės mero pareigas einanti socialdemokratė Nijolė Dirginčienė.
„Gerai pasakė Šiaulių meras: tu žaidi aikštėje, bet negali spirti kamuolio į vartus“, – teigė ji.
Šiaulių rajono meras „valstietis“ Antanas Bezaras tokį siūlymą vadino keistu, Alytaus rajono meras konservatorius Algirdas Vrubliauskas – neįprastu.
Praėjusią savaitę Seimui priėmus Konstitucijos pataisą ir įteisinus tiesioginius merų rinkimus, jie nebegalės būti savivaldybių tarybų nariais.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos projektą, mero vadovaujama administracija turėtų rengti tarybos sprendimų projektus, pats meras šauktų tarybos posėdžius, sudarytų jų darbotvarkę, pirmininkautų tiems posėdžiams, tačiau nebalsuotų.
Taip pat numatyta, kad jis turėtų teisę motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti.
„Tačiau kol kas lieka daug neaiškumų, ką jis vetuos, ar visus sprendimus galės vetuoti. Kita vertus, jeigu jis vadovauja ir administracijai, o administracija rengia tarybai sprendimus, ką tuomet jis vetuos? Savo paties vadovaujamos administracijos pateiktus sprendimus?“ – klausė N. Dirginčienė.
Kas pavaduos?
Kitas dabartinius merus gluminantis klausimas yra siūlymas, kad merui, negalint eiti pareigų ilgesnį laiką, jį pavaduotų ne vicemeras, o tarybos paskirtas tarybos narys.
Pasak Šiaulių rajono mero A. Bezaro, tai būtų tam tikra sunkiai įsivaizduojama įdomybė.
„Žinome, kad tarybos posėdžiai būna ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, kai kurie juos rengia kartą per mėnesį. Bet viena – kartą per mėnesį susirinkti ir svarstyti klausimus, kuriuos tau pateikia administracija, ir kas kita pavaduoti merą“, – tvirtino Birštono merė N. Dirginčienė.
Pasak jos, pagal naują tvarką tarybos ir mero santykis „yra labai sunkiai suvokiamas“.
„Gerai, jeigu turi daugumą taryboje, tada dar su ja pasikalbėjęs gali spręsti tuos klausimus, bet jeigu nėra daugumos, kaip tada? Jei taryba nepritaria tam, ką besiūlytų meras, darbai stoja. Ir toks variantas galimas. Ir ką tada daryt?“ – klausė ji.
Alytaus rajono mero nuomone, tiek dabartinis, tiek naujasis modeliai skatina merą ir tarybą ieškoti sutarimo, kompromisų.
„Jeigu meras neturi daugumos taryboje, darbas būna komplikuotas bet kokiu atveju. Ir dabar dėl to yra problemų. Meras ir dauguma bet kokiu atveju turi ieškoti kompromisų, kitaip visi pralaimi, tarp jų – ir gyventojai“, – BNS sakė jis.
Daugiau galių
Savivaldybių vadovai pripažino, kad nauja tvarka sustiprintų merų galias.
„Žmonės rinkdami merą tiesiogiai į jį sudeda daug lūkesčių. Čia turbūt iliuzijų nereikia turėti. Kuo daugiau meras turės tų galių, tuo jam lengviau bus dirbti. Ar jis visais atvejais tą sugebės, priklausys nuo asmenybės. Suteikti galių ir žiūrėti, koks bus rezultatas, manau, yra teisinga ir išmintinga“, – tvirtino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Pašnekovai palaikė siūlymą leisti merams patiems skirti administracijos direktorių ir vicemerus. Šie pareigūnai būtų politinio-asmeninio pasitikėjimo tarnautojai.
„Jei meras turės galimybę skirti administracijos direktorių be tarybos pritarimo, – čia labai stipru“, – BNS sakė V. Grubliauskas.
„Dabar į merą dedami dideli lūkesčiai, tačiau realiai jis galių neturi. Šiuo metu meras nei administracijos direktoriui, nei jo pavaduotojams negali net papeikimo skirti, jeigu taryba neleidžia“, – teigė jis.
V. Grubliauskas svarstė, kad turi racijos bandymas nacionaliniu lygiu veikiantį modelį perkelti į savivaldą, atskiriant vykdomąją ir atstovaujamąją valdžias.
Tuo metu Akmenės meras stebėjosi, kodėl savivaldoje užsimota tai padaryti griežčiau.
„Šiandien Seimo nariai gali būti ministrais. Išeina, kad jie yra ir vykdomoji institucija, ir save kontroliuoja. Tai Konstitucija leidžia. Kodėl savivaldos lygmenyje norime taip kategoriškai taikyti valdžių padalijimo principą, man neaišku“, – BNS sakė V. Mitrofanovas, turėdamas galvoje, kad merui neleidžiama būti tarybos nariu.
Pasak A. Vrubliausko, projekte merui suteikiamas maksimumas teisių – tiek tiekiant iniciatyvas, tiek skiriant ir atleidžiant darbuotojus.
Pagal projektą, administracijos direktorių meras skirtų pats, o skiriant vicemerus reikėtų tarybos pritarimo, tačiau jo negavęs du kartus, meras galėtų vienašališkai paskirti vicemerus.
Dabar administracijos direktorių, jo pavaduotoją ir vicemerus skiria taryba mero teikimu.
Kas yra meras?
V. Mitrofanovo nuomone, nei Konstitucija, nei nauja įstatymo redakcija neatsako į svarbiausią klausimą – kas yra meras.
„Kodėl Konstitucijoje pritrūko dviejų žodžių, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vadovas? Net įstatyme neparašyta, kas yra meras. Jis padarytas toks, kaip rusai sako, nei žuvis, nei mėsa. Nei jis vykdomosios institucijos vadovas, nei atstovaujamosios“, – BNS sakė Akmenės rajono meras.
Jo teigimu, aiškus nurodymas, kad meras yra savivaldybės vadovas sudėliotų visus taškus ant „i“.
„Dabar paliekame didelę nišą besikeičiant politinei daugumai įvairiai tą merą interpretuoti įstatymo ribose“, – tvirtino V. Mitrofanovas.
Registruotame įstatymo projekte nurodyta, kad „meras vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas.“
Kadencijų ribojimas – nebūtinas
Dabartinių savivaldybių vadovai nevienareikšmiai įvertino sumanymą riboti tiesiogiai renkamų merų kadencijų skaičių.
Darbo grupė yra sutarusi, kad į Rinkimų kodeksą bus įrašyta norma, jog merai eiti pareigas galėtų ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
„Mano manymu, pagrindinis vertintojas ir sprendėjas, kiek kuris politikas kurioje pareigybėje turėtų dirbti, yra rinkėjas“, – BNS sakė Lazdijų rajono merė demokratė Ausma Miškinienė.
Birštono merės teigimu, nors kadencijų ribojimui nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacija, siūlomas trijų kadencijų limitas yra pakankamas darbams nuveikti.
„Per tris kadencijas galima nuveikti nemažai darbų. Galvočiau, kad nereikėtų to laikyti visiška blogybe“, – sakė ji.
Pasak Klaipėdos vadovo, ir kadencijų apribojimas iki dviejų nebūtų kokia nors blogybė, nekalbant jau apie tris.
„Trys kadencijos – tai 12 metų, tai yra gana ilgas laikotarpis. Suprantu argumentus, kad jeigu gerai dirba, tai netrukdykite, bet gerai dirbti galima turbūt ir ne tik būnant meru, galima ir kitur realizuoti turimą patirtį, įgūdžius“, – teigė jis.
Anot Alytaus rajono mero, kadencijos leis atsinaujinti savivaldybėms.
„Bet norėtųsi veidrodinio principo, tą būtų galima taikyti ir Seimo nariams, gal daugiau žmonių pabūtų politikoje“, – svarstė A. Vrubliauskas.
Pasigedo socialinių garantijų
Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas tvirtino, kad ribojant kadencijas turėtų būti numatyta papildomų socialinių garantijų.
„Galimybė grįžti į kokias nors pareigas, nemanau, kad tai yra socialinių garantijų užtikrinimas. Pavyzdžiui, Latvijoje merą renka tarybos, bet atidirbę dvi kadencijas ir neperrinkti trečiajai jie gauna vadinamąsias rentas. Jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis, ir jeigu įsidarbino ten, kur atlyginimas nesiekia to dydžio, jam primokama, o jei viršija, negauna rentos“, – BNS sakė politikas.
„Kalbėti apie kadencijas be socialinių garantijų, nemanau, kad tai sąžininga, – tvirtino jis. –Turime mokėti, jei norime kokybiško valdymo.“
Pasak V. Mitrofanovo, ir dabartiniai merų atlyginimai nėra adekvatūs, jo teigimu, šiuo metu už juos daugiau uždirba mokyklų vadovai.
„Meras turėtų būti aukščiausios kompetencijos specialistas, ar bus patrauklu eiti į kadencinius darbus? Pagaliau žinant, kad tavo paskutinė kadencija baigiasi, tai kodėl aš čia turiu stengtis?“ – svarstė jis.
Akmenės rajono meras sakė, kad glumina ir projekte įrašyta norma, jog savivaldybės tarybos narių dauguma gali merą nušalinti nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio arba sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo, arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
„Matome, kad pas mus tyrimai tęsiasi šešerius–septynerius metus, tai grįžimo į mero gali ir nebesulaukti“, – tvirtino V. Mitrofanovas.
Dabar įtarimų sulaukę merai nuo pareigų nušalinami teismo sprendimu.
Priimti privalu iki rugsėjo
Naują vietos savivaldos įstatymo redakciją parengė Seimo narių darbo grupė, sudaryta iš visų frakcijų atstovų.
Projektas registruotas teisės aktų bazėje, bet parlamentui dar nepateiktas.
Ir jis, ir jau parlamente pradėtas svarstyti Rinkimų kodeksas, kur, be kita ko, numatyta savivaldybių rinkimų taisyklės, turėtų būti priimti iki rugsėjo. Tuomet prasidės savivaldos rinkimų politinė kampanija.
„Nauja sistema įsigaliotų likus mažiau nei metams iki savivaldos rinkimų. Kol kas ji kelia tikrai nemažai klausimų ir ramybės nesuteikia“, – BNS sakė Lazdijų rajono merė A. Miškinienė.
Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą.