Vilniaus miesto apylinkės teismas kitą savaitę nagrinės politiko prašymą dėl teistumo panaikino Darbo partijos juodosios buhalterijos ir teisėjų įžeidimo bylose.
„Atėjo terminas – daugiau kaip pusė laiko praėjo nuo bausmės atlikimo. Kadangi jam bauda skirta, skaičiuojama nuo sumokėjimo“, – BNS sakė politiko advokatas Algirdas Miškinis.
Pasak jo, kad išnyktų V. Uspaskicho teistumas, turi praeiti treji metai. Dabar praėjo daugiau nei pusė šio termino ir pagal teismų praktiką jau galima prašyti panaikinti teistumą.
Ir V. Uspaskichas, ir jo advokatas sako, kad šis prašymas nėra susijęs su savivaldos rinkimais ir noru tapti sostinės meru.
„Standartinė procedūra, aš nematau, kad sietųsi. Yra pagrindas prašyti ir tiek“, – sakė advokatas.
Jo teigimu, niekas nenori būti teistas, daugybė žmonių prašo teismų panaikinti teistumą.
V. Uspaskichas tvirtino, kad reikalus dėl teistumo tvarko advokatas, ir plačiau neaiškino kreipimosi į teismą.
„Tik sutapimas: ar būtų rinkimai, ar ne, vis tiek būtų kreipiamasi“, – BNS sakė Darbo partijos pirmininkas.
2016 metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad V. Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Apeliacinio teismo Darbo partijos įkūrėjui V. Uspaskichui skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą.
„Bylos duomenys leido padaryti išvadą, kad V. Uspaskichas organizavo apgaulingą buhalterinę apskaitą ir kad neoficialių pajamų ir išlaidų apskaitymas neoficialioje apskaitoje buvo reikalingas apgaulingos apskaitos organizatoriams – Darbo partijos pirmininkui V. Uspaskichui ir už partijos ūkinę finansinę veiklą tuo laikotarpiu faktiškai atsakingam asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išskirta“, – tvirtino teismas.
Kitoje byloje V. Uspaskichas kaltintas, kad 2013 metų liepos pabaigoje Vilniaus oro uoste viešai žodžiu komentuodamas jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį 2013 metų liepos 12 dienos Vilniaus apygardos teismo nuosprendį užgauliojo šį nuosprendį priėmusius teisėjus, vadino juos „nusikaltėliais“, „bailiais“, „nesavarankiškais“, tokiu būdu viešai žodžiu pažemino teisingumą vykdžiusį teismą ir teisėjus dėl jų veiklos.
Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi tuometinio Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus prašymą dėl V. Uspaskicho viešų pasisakymų apie sprendimą Darbo partijos byloje priėmusius teisėjus, pradėjo ikiteisminį tyrimą.
2016 kovą už nepagarbą teismui V. Uspaskichui skirta 3766 eurų bauda.
Šioje byloje V. Uspaskichas kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad duodamas interviu žurnalistams pasikarščiavo, teisėjus taip pavadino spontaniškai, susijaudinęs. Dėl to politikas gailėjosi ir atsiprašė teisėjų, jeigu juos įžeidė.