V. Putinui paskelbus mobilizaciją, nusidriekė iš Rusijos bėgančių vyrų eilės.
Kelioms šalims nusprendus neįsileisti nuo mobilizacijos bėgančių rusų, dalis Rusijos opozicionierių ragino atidaryti sienas ir kalbėjo, kad rusai to nepamirš.
„Mongolija siūlo prieglobstį bėgantiems nuo mobilizacijos. Kazachstane juos pasitinka savanoriai ir nemokamas apgyvendinimas. Gruzija išlaiko sieną atvirą, nepaisant to, kad dalį šalies okupavo Rusijos kariuomenė. Rusijos piliečiai su dėkingumu prisimins tuos, kurie padėjo jiems sunkiais laikais“, – neseniai rašė Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis.
A. Navalno bendražygis Vladimiras Milovas neseniai pareiškė, kad rusų neįsileidimas neva prieštarauja tarptautiniams šalių įsipareigojimams. „Sulaukiu daug palaikymo žodžių. Ne visi Vakarų šalyse ožiai, aš įsitikinęs, kad dauguma normalių žmonių ir jie supratingai žiūri į tai, kas pas mus vyksta“, – aiškino jis. Teiginį, kad rusai turi sėdėti Rusijoje ir mėginti nuversti V. Putiną, jis pavadino „debilišku“.
Savo ruožtu politologas Vytis Jurkonis teigė, kad, pavyzdžiui, A. Navalno komandos veiksmai rodo, jog bandoma rasti išeičių kaip mesti iššūkį dabartiniam Kremliaus režimui, mobilizuoti žmones, labai aiškiai suvokiant visas galimas rizikas.