Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, įprastai nuo spalio 30 iki lapkričio 6 dienos šalyje vyraudavo 4,3 laipsnių vidutinė paros oro temperatūra. Šiemet, prognozuojama, ji bus vos 1,5 laipsnio.
Kritulių šiuo laiku paprastai iškrisdavo 16,6 mm, o šią savaitę jų, numatoma, iškris 21,9 mm.
„Numatoma, kad lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra bus iki 1 laipsnio žemesnė nei daugiametė (1981–2010 m. vidurkis), kuri Lietuvoje siekia 1,9 laipsnį. Prognozuojamas šiek tiek didesnis nei įprastai (pagal 1981–2010 metų vidurkį – 58 mm) lapkričio mėnesio kritulių kiekis (iki 10 proc. priklausomai nuo regiono)“, – rašoma Lietuvos hidrometerorologijos tarnybos tinklalapyje.
Metai išsiskiria kritulių gausa
Klimatologas Justinas Kilpys DELFI pripažino, kad šie metai, iš tiesų, išsiskiria kritulių gausa.
„Šie metai jau įeis į istoriją dėl gausių kritulių vasaros pabaigoje ir rudenį. Tiek vasaros pabaiga, tiek rugsėjis ir spalis – labai lietingi“, – sakė jis.
Tiesa, anot klimatologo, oro temperatūra šiemet nebuvo labai išskirtinė. Fiksuoti tik itin staigūs temperatūrų svyravimai.
„Tarkime, dienos metu antradienį Lietuvoje temperatūra svyruos nuo 4 laipsnių, o ketvirtadienį, penktadienį gali būti ir iki 10-ies laipsnių šilumos, paskui vėl atšals. Tokie svyravimai darosi vis būdingesni mūsų klimatui dėl klimato kaitos. Pastaraisiais dešimtmečiais mes vis dažniau sulaukiame tokių atvejų, kai temperatūra per kelias dienas pasikeičia labai staigiai. Tai būdinga visiems metų laikams, ne tik rudeniui“, – aiškino J. Kilpys.
Nebereikia tiek daug lietaus, kad gatvės patvintų
Pasak pašnekovo, kalbant apie kritulius, verta pastebėti ir tai, kad vasarą jų būna daugiau.
„Vasaros liūčių metu iškrenta tikrai didelis kritulių kiekis. Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje tie krituliai paprastai būna ne tokie intensyvūs. Tarkime, lyja visą dieną, tačiau bendras kritulių kiekis nėra toks didelis kaip vasaros metu“, – dėstė klimatologas.
Anot jo, gausūs lietūs nulėmė ne tik žmonių susierzinimą, bet ir dirvožemio pokyčius – vanduo paprasčiausiai nebespėja susigerti į žemę.
„Visas vanduo, kuris dabar iškrenta, nesusigeria į žemę, o nuteka – matome, kad labai staigiai, net dėl, palyginti, nedidelio lietaus, dabar iš karto patvinsta ir gatvės, ir pakyla upių vandens lygis“, – įspėjo J. Kilpys.
Nestebina ir stiprūs vėjai
Paklaustas, ar taip dažnai lis ir lapkritį, o gal tuomet sulauksime daugiau šlapdribos ir sniego, klimatologas tikino, kad kol kas prognozė rodo daugiau „skystų“ kritulių – lietaus.
„Kita vertus, kadangi lapkritis yra pereinamasis mėnuo iš rudens į žiemą, tai tikrai bus šlapdribos atvejų. Gal tai neapims visos Lietuvos, bet labai natūralu šiuo metu sulaukti šlapdribos ar sniego, kuris iškrenta, bet po kelių valandų išnyksta“, – pasakojo pašnekovas.
Tuo metu stiprūs vėjai esą nėra tiesiogiai susiję su klimato kaita – tai šiek tiek sudėtingesni procesai.
„Tačiau rudeniui ir žiemai natūraliai yra būdingi stipresni vėjai – labai natūralu, kad lapkritį ir gruodį pajūryje būna gana daug audringų dienų, kai vėjo greitis pasiekia 20 metrų per sekundę ar daugiau“, – kalbėjo jis.
Laukia įdomi žiema
J. Kilpio teigimu, remiantis naujausiomis Amerikos vandenynų ir atmosferos administracijos modelių prognozėmis, šių metų žiema bus šiltesnė. Esą temperatūra gali net keliais laipsniais viršyti klimato normą.
„Yra numatomos ilgalaikės sezoninės prognozės, bet jų patikimumas – labai mažas. Taigi jas vertėtų vertinti labai atsargiai. Galimos tam tikros indikacijos, bet, kaip bus iš tikrųjų, pamatysime tik tuomet, kai tas laikas ateis“, – apgailestavo klimatologas.
Tiesa, net jei žiema ir bus šiltesnė, tai nereiškia, kad nesulauksime temperatūrų šuolių.
„Pakankamai staigūs svyravimai, kai kelias dienas laikosi teigiama temperatūra, lietus, šlapdriba, o paskui – šalčio įsiveržimai, kai temperatūra nukrenta iki 10-15 laipsnių žemiau nulio, bus būdingi. Kaip minėjau, dėl klimato kaitos tai tapo pakankamai įprasta“, – pridūrė jis.