Nuo pernai liepos šalyje pradėjęs veikti apsaugos nuo smurto orderis gali būti skiriamas, kai policija gauna pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, galimos rizikos.

„Tik tuomet, jeigu nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo yra atliekamas smurto rizikos vertinimas“, – LNK sakė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis.

„Kad jam bus trenkta, kad jis bus pradėtas mušti, kad bus suduota, kad galbūt bus atimti jo daiktai ir pradėti jie laužyti“, – kalbėjo specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovė Nomeda Cibarauskienė.

Iš viso per pastaruosius 12 mėnesių policijos registruota virš 53 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

„Iš tų pranešimų buvo pradėta beveik 8 tūkst. ikiteisminiai tyrimai, o 21 tūkst. yra skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai“, – skaičius LNK žinioms išvardijo policijos atstovas M. Akelaitis.

Įtariamą smurtautoją pareigūnai gali įpareigoti nedelsiant palikti namus ir juose nesirodyti 15 dienų. O orderio galiojimo laikotarpiu vyksta patikrinimai.

Nesilaikant orderio įpareigojimų laukia bauda, o tų nesilaikančių – beveik pusė. Anot policijos, per metus pradėta kiek daugiau nei 9 tūkst. administracinių bylų.

„Yra tam tikra grupė žmonių, kurie labai akivaizdžiai ignoruoja orderio reikalavimus. Ir turime rekordininkų, kurie ne po vieną, ir ne po du kartus bausti už orderio reikalavimo pažeidimą. Skaičiai kai kurių artėja link 10 ir daugiau“, – sakė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas M. Akelaitis.

Už pakartotinį nusižengimą skiriama maždaug 800 eurų bauda. Jei dalis piktybiškai ignoruoja, klausimas, ar priemonė tikrai veikia?

Smurtas

Bet valdžia jau turi išvadą.

„Praėjo metai, mes norime visada labai greitų rezultatų, bet vertiname, kad pasiteisino dėl keleto priežasčių. Visų pirma, tai yra prevencinė priemonė, nelaukiant paties blogiausio. Ir yra labai aiškūs algoritmai, kas ką daro“, – LNK žinioms sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Bet specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovė N. Cibarauskienė LNK sakė, kad yra per anksti kategoriškai teikti, kad priemonė pasiteisino, ar nepasiteisino.

Išvadų neskubanti daryti pašnekovė sako, kad kol kas puikiai sudiriguota, kas vyksta su nukentėjusia puse.

„Pagalba įsijungia momentaliai nuo pranešimo gavimo. Visada rekomenduojame teisininko pagalbą, psichologo pagalbą, konsultanto konsultavimą“, – teigė ji.

Tačiau ką per 15 dienų veikia galimas smurtautojas? Ar nekaupia dar daugiau pykčio, ar keičiamas jo elgesys ir kaip išlaikomi įsipareigojimai?

„Asmuo, kuris buvo įpareigotas gyventi atskirai kurį laiką, jis taip pat turi pareigą rūpintis savo vaikais, būstu ir panašiai. Bet tuo pačiu jis yra įpareigotas nesilankyti ten tam tikrą laiko tarpą“, – kalbėjo advokatas Raimundas Jurka.

Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministrės, tuo metu, kai žmogus palieka namus, yra atsiklausiama, ar jis turi, kur eiti ir informuojama apie elgesį keičiančią pagalbą. Tokia yra, bet ar pats žmogus priims?

„Priverstinis veiksmas neapsivainikuos sėkme. Ta motyvacija žmogaus vidinė turi būti“, – teigė viceministrė V. Augienė.

Per pusmetį maždaug po 200 smurto orderių yra apskundžiami. Šiuo metu daugiausiai orderių sulaukė vyrai, bet kaip galimos aukos kreipiasi ir jie. O teisininkai kalba ir apie kitą orderio pusę.

„Artimoje aplinkoje kartais žmonės sugalvoja piktnaudžiauti, pasinaudoti galimybe taip tvarkytis tam tikrus klausimus, ar tai santuokų nutraukimo bylose, ar sprendžiant kažkokius kitokius konfliktus su partneriu“, – pasakojo advokatas R. Jurka.

Teisininkai vardija atvejus, kai santykių krizėje policija pasitelkiama kerštui, kai orderis tampa įrankiu neįtikusį partnerį išstumti iš namų.

„Pranešimas teisėsaugai apie galimą smurto atvejį, arba apie tai, kad kilo realus pavojus dėl smurto, nėra laikytina tiesiogiai šmeižimu“, – kalbėjo advokatas.

Šmeižtu galėtų būti laikoma, jeigu prieš neteisingai apkaltintą žmogų pradedamas baudžiamasis procesas. Teisininkai primena, kad už melagingus pranešimus taip pat gresia atsakomybė.

Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: