Vilniaus apylinkės prokuratūra dar kovą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo šmeižto prieš Seimo narį M. Majauską. Į prokurorus kreipėsi pats M. Majauskas po to, kai INFO TV paviešintame interviu viena mergina papasakojo, kad prieš penkerius metus politikas ją, dar 18-metę moksleivę, pakvietė namo, o ten apkabino per liemenį, pradėjo bučiuoti kaklą, atseginėti suknelę ir sakyti, kaip jos trokšta, koks gražus jos kūnas.
„Mes pateikėme turėtą informaciją, tai, ko mūsų prašė – reportažą, liudininkės duomenų neatskleidėme ir kol kas neturime jokių žinių, kas kaip vysta. Niekas iš mūsų dar negavo kvietimų į apklausas“, – sakė INFO TV Naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė.
I. Larionovaitės manymu, kreipdamasis į pareigūnus dėl šmeižto, M. Majauskas užčiaupė būsimas aukas – merginas, kurios galėjo patirti prievartą. „Jo kalbos tikrai skiriasi nuo darbų. (…) Mes 100 proc. tikime liudininkės pasakojimu, kalbėjome ne tik su ja, bet ir su jos aplinka, tas pasakojimas tikrai nėra išgalvotas“, – apibendrino I. Larionovaitė. Ji kelia klausimą, ar politikas nebus melagingai pranešęs apie nusikaltimą – šmeižtą.
Tuo metu M. Majauskas situacijos nekomentuoja. „Dėl šmeižto kreipiausi į teisėsaugą. Kai žinosiu jų sprendimą, būtinai informuosiu. Kol kas neturiu nieko naujo, tai susilaikysiu nuo platesnių komentarų“, – sakė parlamentaras.
Generalinė prokuratūra aiškina, kad ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. pradėtas siekiant patikrinti ir nustatyti, ar laidoje nurodyti duomenys yra tiesa ar šmeižtas, nuo ko priklausys tolimesni procesiniai sprendimai.
„Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Stankevičiūtė pažymi, kad šis ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su #MeToo kontekstu. Aptariamas ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl 2018-03-06 INFO TV laidoje „Info diena“ paskelbtos informacijos apie M. Majauską, galimai šmeižiančių M.Majauską duomenų, paskelbimo. Taigi kalbame apie galimą tikrovės neatitinkančios, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, informacijos paskelbimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiek tai susiję su televizijos reportaže paskelbtais duomenimis, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė A. Stankevičiūtė, išnagrinėjusi Seimo nario Gabrielio Landsbergio pareiškimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo, š. m. kovo 15 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, sprendimas įsigaliojo, taigi, aplinkybės šiuo aspektu įvertintos“, – teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme.
M. Majauskas pradėjo reabilitaciją?
Dalis vilniečių savo pašto dėžutėse neseniai rado Seimo nario M. Majausko lankstinukus. Juose besišypsantis politikas nurodo tęsiantis darbus ir vardija, kuo Seime užsiima. Kitoje lankstinuko pusėje pateikiama informacija, kaip padėti epilepsijos ištiktiems žmonėms. Apie seksualinio priekabiavimo skandalą, žinoma, neužsimenama.
„Atsiskaitau rinkėjams už savo veiklą. Tai darau kiekvienais metais, tiek dirbdamas savivaldybėje, tiek parlamente. Kartu visuomet stengiuosi pateikti naudingą informaciją. Anksčiau informavau, kur gauti vertingą su savivalda susijusią informaciją, praeitais metais – kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus, dabar – kaip padėti žmogui ištikus epilepsijos priepuoliui“, – aiškina narystę konservatorių partijoje suspendavęs M. Majauskas.
Beje, šią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis portalui Lrt.lt pareiškė, kad jei viešumoje pasirodys kitų merginų liudijimai arba paaiškės, kad M. Majauskas kažkam darė spaudimą, tai valdantieji vėl imsis apkaltos iniciatyvos.
Kol nepaaiškės, ar M. Majauskas nebuvo apšmeižtas, Seimo Etikos ir procedūrų komisija tyrimo dėl parlamentaro elgesio nepradėjo.
J. Vaitkus vadovauti teatrui nebenori
Daugiausia kaltinimų nederamu elgesiu sulaukė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstytojas, režisierius, Lietuvos rusų dramos teatro vadovas J. Vaitkus. Pirmoji J. Vaitkų seksualiniu priekabiavimu apkaltino scenografė Simona Biekšaitė, paskui prabilo buvusi jo asistentė Judita Juknelė, buvusi studentė, aktorė Eglė Lekstutytė bei JAV gyvenanti aktorė Rita Sistrunk. Apie J. Vaitkaus namuose patirtą seksualinį priekabiavimą anonimiškai papasakojo kita buvusi jo studentė, kurios asmenybė DELFI žinoma.
Pats J. Vaitkus tuomet aiškino patiriantis tendencingą šmeižto kampaniją prieš jį ir jo vadovaujamą teatrą bei tvirtino, kad tuo užsiima jėgos iš Rusijos.
Skandalui įsisiūbavus, J. Vaitkus kuriam laikui nušalintas nuo darbo su studentais, tačiau aprimus aistroms, vėl grįžo dėstyti į LMTA. Akademijos Etikos komitetas iki šiol nesugebėjo įvertinti J. Vaitkaus elgesio.
„Aš negaliu kandidatuoti, nes ten jaučiu visai kitą įtaką, kitus poreikius, kitą komisijos tikslą. Aš nenoriu patyčių klausytis“, – penktadienį DELFI sakė J. Vaitkus. Jis neatmeta, kad nesėkmingam dalyvavimui konkurse įtakos galėjo turėti seksualinio priekabiavimo skandalas, tačiau vertinimus daryti žada pasibaigus konkursui.
Dėl dėstymo LMTA kitąmet profesorius nežino, nes sutartis su akademija baigiasi birželį. Ar bus sudaryta nauja sutartis, priklausys nuo LMTA.
J. Vaitkus iki šiol neatmeta galimybės dėl šmeižto kreiptis į teisėsaugą. Jis sako „surinkęs medžiagą, viską, kas buvo rusų portaluose, ir lietuviškoje spaudoje, televizijoje“ ir laukiantis konkurso į teatro vadovus rezultatų – tada ir apsispręs, ką daryti toliau.
Ikiteisminį tyrimą dėl J. Vaitkaus elgesio tebevykdo ir prokurorai. Vasario 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje prokuroro reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. Vaitkaus veiksmų. tebevyksta.
Po šio skandalo LMTA įsteigta pasitikėjimo linija.
VDA susitepusiems dėstytojams parodė duris
Gerokai principingiau į studentų išsakytus kaltinimus dėstytojams reagavo Vilniaus dailės akademija (VDA).
Viskas prasidėjo nuo Tapybos katedros vedėjo profesoriaus Jono Gasiūno. Trys merginos pasidalijo anoniminiais laiškais, su kokiu J. Gasiūno elgesiu joms teko susidurti, dar 6 menininkai apie tai prabilo neslėpdami vardų ir pavardžių, o VDA Etikos komitetas gavo 19-os buvusių ir esamų studentų pasirašytą skundą. J. Gasiūnas nesutiko su kaltinimais, tačiau po anoniminių ir neanoniminių liudijimų buvo priverstas trauktis iš pareigų.
Kaltinimų priekabiavimu sulaukė ir dar du VDA dėstytojai – Gintautas Trimakas ir Arvydas Liepuonius, prabilta ir apie kviestinio dėstytojo – teisininko – nepagarbų elgesį. Visi jie VDA šiuo metu nebedirba.
VDA nebedirbantis J. Gasiūnas penktadienį su DELFI kalbėjosi, tačiau savo žodžių cituoti neleido.
„Šiuo metu ikiteisminis tyrimas vyksta, atliekami būtini procesiniai veiksmai, liudytojais apklausta 20 asmenų. Surinkus ikiteisminiam tyrimui reikalingus duomenis, bus sprendžiamas klausimas dėl proceso dalyvių statuso“, – teigiama prokuratūros atsakyme.
Beje, pirmasis kaltinimų nederamu seksualiniu elgesiu dar praėjusiais metais sulaukė režisierius Šarūnas Bartas. Apie jo veiksmus viešai liudijo aktorė Julija Steponaitytė ir dailininkė Paulė Boculaitė. Režiserius kaltinimus neigė.
Kilus skandalui, Vilniaus meras Remigijus Šimašius paprašė, kad Š. Barto studija „Kinema“ išsikraustytų iš savivaldybei priklausančių patalpų, kurias nuomojosi lengvatinėmis sąlygomis.
Kalta pati visuomenė
„Galbūt sunku įvertinti, ko mes išmokome, bet ar išmokome kažko, ar ne, parodytų tai, ar įmonės, įvairios institucijos imasi kokių nors sisteminių priemonių tokiems atvejams užbėgti už akių. Kalbu apie sistemą, kada yra kur kreiptis, kaip tokius atvejus nagrinėti, kaip padėti nukentėjusiems asmenims, kaip elgtis su priekabiautojais. Jeigu tokia sistema pradėta kurti, tada, sakyčiau, šių moterų istorijų paviešinimas nenuėjo veltui“, – teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Pasak M. Jankauskaitės, būtų naivu galvoti, kad tokie dalykai nepasikartos. Tačiau turime žinoti, ką darysime, kada tokios situacijos pasikartos.
Praėjusią savaitę paskelbtos ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ kovo 28-balandžio 8 d. atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė (46 proc.) apklaustų šalies gyventojų neigiamai vertina kai kurių moterų sprendimą viešai pasisakyti apie anksčiau patirtą vyrų nederamą seksualinį elgesį ar priekabiavimą (14 proc. tai vertina labai neigiamai ir 32 proc. greičiau neigiamai).
M. Jankauskaitės tokie apklausos rezultatai nestebina, nes Lietuvos gyventojai linkę kaltinti ir moteris, patiriančias smurtą artimoje aplinkoje. „Tai tiesiog parodo, kad visuomenė dar turi padaryti namų darbus. Tai reiškia, kad dar labai palanki dirva tokiems reiškiniams kaip priekabiavimas ir smurtas. Apklausos rodo, kad mes, kaip visuomenė, palaikome tokias visuomenines normas, taigi ir patys turime prisiimti atsakomybę dėl to, kas vyksta. Mes palaikome socialines normas, kurios leidžia tokiems reiškiniams būti“, – kalbėjo ekspertė.