Nori baigti gyvus posėdžius
Kaip rašo ELTA, antradienį Seimui buvo planuojama pateikti Giedrės Lastauskienės, Andriaus Kabišaičio ir Algio Norkūno kandidatūras eiti Konstitucinio Teismo teisėjų pareigas.
Tačiau seniūnų sueigoje buvo pranešta, kad KT teisėjų pateikimas išbrauktas iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės ir galimai nukeltas iki pavasario sesijos.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen sakė, kad kitą savaitę Seimas planuoja posėdžiauti nuotoliniu būdu, o pagal Seimo statutą, dėl KT teisėjų skyrimo turi būti rengiamas slaptas balsavimas, kuris gali vykti tik gyvai. Todėl, pasak jos, KT teisėjų paskyrimai nekeliami į pavasario sesiją.
„Siektume, kad ketvirtadienį rytinis posėdis būtų paskutinis gyvas posėdis, kad baigtume gyvus posėdžius ketvirtadienį iki pietų (...) Jei norėtume baigti visą procedūrą dėl KT teisėjų, mums reikėtų gyvai rinktis ne tik ketvirtadienį po pietų, bet ir kitą antradienį“, – seniūnų sueigoje sakė Seimo pirmininkė, primindama ir apie koronavirusu sergančius parlamentarus.
Svaidėsi kaltinimais
Seimo salėje dėl šio sprendimo skriejo kaltinimai ir vaizdūs palyginimai.
„Valstietė“ Agnė Širinskienė Seimo plenarinio posėdžio metu atkreipė parlamentarų dėmesį, kad rudens sesija buvo pratęsta būtent dėl KT teisėjų paskyrimo procedūros, o dabar ji buvo išbraukta iš darbotvarkės.
„Valdžia keitėsi nuo lapkričio mėnesio, tačiau nėra jokių pastangų tvirtinti teisėjus. Manyčiau, kad visi klausimai, kurie yra dabar darbotvarkėje, tikrai nėra svarbūs ir reikšmingi, kad dėl jų rinktųsi Seimas. Seimas šiandien rinkosi dėl KT teisėjų tvirtinimo (...) Manau, kad tikrai reikia šiuos klausimus įtraukti į darbotvarkę ir padaryti pateikimą“, – į valdančiuosius kreipėsi A. Širinskienė.
Konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad problemos dėl nepaskirtų KT teisėjų kilo „valstiečiams“ sudarant Seimo daugumą.
„Aš pritariu A. Širinskienei, kad KT teisėjai nepaskirti jau metus. Šis Seimas dirba pusantro mėnesio. Prieš tai viską formavo buvęs Seimas. Tai A. Širinskienė galėtų atsakyti į šį klausimą, kodėl buvusi valdančioji dauguma nepadarė šio sprendimo ir laiku nepriėmė naujų teisėjų. (...) KT šiuo metu veikia ir funkcionuoja taip, kaip turi funkcionuoti. Dėl dviejų mėnesių iki pavasario sesijos tikrai niekas nenutiks, juolab kad klausimas yra pakankamai jautrus ir svarbus“, – teigė jis.
Tuo metu A. Širinskienė Seimo plenarinio posėdžio metu kėlė klausimą, ar tokiu būdu valdantieji nori pakeisti KT teisėjų kandidatūras.
„Jeigu planuojate keisti kandidatūras, o aš tikrai dėl to nenustebčiau, jei tai būtų daroma, tai tokiu atveju jūs labai atvirai tai sakykite, nes tikrai kažkieno liga nėra priežastis nepateikti kandidatūrų ir nepriimti sprendimų. Juolab, kuomet valdantieji Seimo tribūnoje melavo, kad ši sesija pratęsta dėl KT teisėjų“, – sakė ji.
Jai pritarė ir „Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, Seimas tokiais sprendimais nesilaiko Konstitucijos.
„Tai kas gali garantuoti, kad šie trys teisėjai, kurie įvardinti, išliks? Ar nebus parinkti kiti žmonės? Ir kas gali garantuoti, kad KT pirmininkas D. Žalimas nėra įsipareigojęs konservatorių partijai pakeisti tam tikrą KT nutarimą, kas liečia dėl tuometinio Seimo pirmininko statuso pakeitimo“, – sakė R. Žemaitaitis.
Žemaitaitis aiškina, kad valdantiesiems reikalingas Žalimas
Mišrios Seimo narių grupės R. Žemaitaitis Delfi stebėjosi tokiu valdančiųjų sprendimu.
Prisimindamas tai, ką dabartiniai valdantieji sakė praėjusiais metais, tokį sprendimą priėmus dabar opozicijoje dirbančiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), parlamentaras įžvelgė ir aiškų to tikslą.
„Tiek Gabrielius Landsbergis balandžio mėnesį aiškiai buvo apkaltinęs Seimo narius ir valdančiuosius, kad yra tyčia taip daroma, tai pažeminimas. Dabartinis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Statys Šedbaras sakė, kad situacija visiškai nėra normali, nes pasibaigus teisėjų kadencijai jie turi būti paskiriami“, – pernai vardintus priekaištus vardijo R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, dabartinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyė–Nielsen tada pagrasino, kad kreipsis į Europos Komisiją (EK) dėl tokių provokuojančių valdančiųjų sprendimų.
„Ir lygiai tas pats įvyksta šiandien. Tai klausimas turėjo būti darbotvarkėje, turėjo būti paskiriami teisėjai, nes greitai bus metai, kaip teisėjai eina pareigas neturėdami teisės, jei taip ūkiškai pasakysiu. Kodėl specialiai klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės, jokio argumento nėra“, – kalbėjo parlamentaras.
R. Žemaitaitis priminė, kad noras paskirti KT teisėjus buvo vienas iš argumentų pratęsti Seimo sesiją.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas svarstė, kokia galėtų būti šio sprendimo priežastis.
„Aš manau, kad yra tikimasi, kad bus paskirti kiti teisėjai. Ir tikimasi, kad minint sausio mėnesį, ir valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį Vytautą Landsbergį bus mėginama jo statusą sulyginti su prezidentu, ne tik su valstybės vadovu. O tam reikia Dainiaus Žalimo“, – svarstė politikas.
Anot pašnekovo, atrodo, kad šis klausimas šioje pratęstoje Seimo sesijoje nebebus teikiamas, nes nuo ketvirtadienio Seimas bandys posėdžius rengti nuotoliniu būdu, o už personalijas balsuoti negalima, nes tai vykdoma slapto balsavimo būdu.
„Reiškia, kad Seimo nariai turėtų dėl to rinktis į darbo vietą ir balsuoti. Jeigu šiandien būtų įvykęs pateikimas, ketvirtadienį būtų svarstymas. O kitą antradienį, kaip numatyta posėdžio darbotvarkėje, būtų priėmimas“, – sakė R. Žemaitaitis.
Dabartinių valdančiųjų elgesį politikas įvardijo kaip „baisesnį nei valstiečių“.
Čmilytė-Nielsen Žemaitaičio įžvalgas atmeta
Seimo pirmininkė akcentavo, kad pagrindinė priežastis yra sveikatos saugumo sumetimai. V. Čmilytė–Nielsen atmetė „Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininko Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio išsakytus įtarimus, kad esą yra siekiama išsaugoti dabartinio KT sudėtį.
„Klausimas įsisenėjęs, jį reikėtų spręsti, bet sveriant sveikatos saugumo ir KT sudėtį, matyt, nusveria argumentai, susiję su užsikrėtimo pavojaus sumažinimu“, – sakė parlamento vadovė.
Į klausimą, ar valdantieji nesvarsto galimo kreipimosi į KT dėl Aukščiausiosios Tarybos– Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio statuso, parlamento vadovė atsakė: „mano žiniomis – ne“.
Kadencija baigėsi pernai kovo mėnesį
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
ELTA primena, kad pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.