Pasak kaltinamojo, bilietai į Jordaniją įsigyti šių metų kovo mėnesį bei jo dalyvavimas tuose posėdžiuose, kuriuose bus klausomasi Vytauto Gapšio pokalbių, nėra būtinas.
Devintajame teismo posėdyje įtariamasis Šarūnas Gustainis pranešė, kad atsisakė savo advokato, nes jis nebegalįs sau jo leisti.
Pasak prokuroro Justo Lauciaus, teismo posėdžiai negali vykti be kaltinamųjų advokato. Teisėjų kolegija pranešė, kad ketvirtadienį Š. Gustainis gali būti ir klausytis įrašų be advokato, bet kituose posėdžiuose jam bus paskirtas valstybės advokatas.
„Jau seniai sakiau, kad ši byla, kaip ji buvo vykdoma iki teismo ir taip, kaip vyksta teismo posėdžiuose, yra iš anksto nulemta ir visiškai nesvarbu, ar tu turėsi advokatą ar neturėsi. Yra tas pats, ar tave gins kažkas ar niekas negins. Kitas dalykas - jau pakankamai ilgas laikas, kai esu be pastovių pajamų ir tiesiog neišgaliu išsimokėti advokatui. Man labiau norisi nusipirkti valgyti sau ir savo vaikams, o ne išleisti pinigus advokatui, ginantis nuo kažko, ko iš viso nesuprantu. Tik noriu dar pasakyti, kad neigiu visus kaltinimus, nes nėra jokių įrodymų“, - komentavo savo sprendimą Š. Gustainis.
„Procesas yra ilgas, ir advokatai turi savo įkainius, akivaizdu, kad, norint turėti advokatą, reikia jam mokėti atlyginimą. Tai yra žmogiška situacija, ir aš jį pilnai suprantu“, - komentavo Š. Gustainio sprendimą Eligijus Masiulis.
Posėdyje taip pat buvo klausomi garso įrašai. Kaltinamųjų advokatai piktinosi, kad teismui pateikti garso įrašai yra prastos kokybės.
Teismo posėdyje „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius teigė, kad išklausytas daugiau kaip valandą trunkančio pokalbio įrašas yra blogos kokybės, nesuprantamas, nerišlus, neatitinka protokolo. Taip pat nesigirdi tokio teksto, kokį surašė specialistai. Pasak advokato, galima matyti, kokius įrodymus surinko prokuroras J. Laucius, „girdėti tik tai, kad barška puodeliai, indai ir šaukštai ir kažkas panašaus, bet tikrai nieko nesigirdi, kas būtų reikšminga šiai bylai“.
„Garso įrašas yra pirminis įrodymų šaltinis, teismas privalo visus įrodymus ištirti ir įsitikinti, kas iš tikrųjų buvo užfiksuota, o ne tai, kas yra nuspėta ar sugalvota kitų pareigūnų. Net ir perskaičius specialistų išvadą, matyti, jog specialistas yra pažymėjęs, kad daugelis frazių yra nuspėjama arba numanoma. Kas dalyvavo teismo posėdyje, matyt, girdėjo, kokios kokybės garso įrašai. Galėjo girdėti tik tai, kad barška puodeliai, indai ir šaukštai ir kažkas panašaus, bet tikrai nieko nesigirdi, kas būtų reikšminga šiai bylai. STT pareigūnas, kuris darė stenogramą, turėjo plačią fantaziją ir surašė tai, kas jam girdėjosi, specialistai jau daugelio STT pareigūnų surašytų frazių nebegirdėjo ir atitinkamai rašė kitokį tekstą, o mes čia išgirdome, kad ir to paties teksto nesigirdi“, - teigė L. Belevičius.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius - 15 tūkst. eurų, V. Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.