Buvęs politikas sakė, kad su R. Kurlianskiu bendravo dėl jo užimamų pareigų žiniasklaidoje, o jų diskusijos nedarė neteisėto poveikio politiniams sprendimams.
Pasak E. Masiulio, su R. Kurlianskiu jis susipažino 2007-aisiais arba 2008-aisiais metais, padedant parlamentarui Gintarui Steponavičiui.
„Susipažinome kažkur kavinėje ar viešoje vietoje ir, kiek atsimenu, man jis buvo pristatytas kaip žmogus dirbantis su žiniasklaida, kaip žmogus, kuris domisi visuomeniniais procesais“, – sakė E. Masiulis.
Buvusio parlamentaro teigimu, politikams yra aktualu palaikyti ryšius ir turėti pažinčių su žmonėmis, kurie užima aukštas pareigas visuomenės informavimo priemonėse.
Nors draugais jie netapo, tačiau, pasak E. Masiulio, bendravimas buvo gana artimas ir dalykiškas, o susitikdavo jie du-tris kartus per metus, kartais ir dažniau.
„Nebuvo, kad susitikdami iš anksto nustatytu grafiku vadovautumėmės. Dažnai susiję su kažkokiais rimtesniais politiniais įvykiais Lietuvoje. Turbūt natūralu, kad politikai labiau aptarinėja kažkokius rimtesnius įvykius su žiniasklaidos atstovais“, – teismo posėdyje sakė buvęs liberalų lyderis.
Teismui E. Masiulis taip pat pasakojo apie konkrečius teisėsaugos įrašytus pokalbius su R. Kurlianskiu, kur buvo minimi Seime svarstomi teisės aktai ir diskusijos dėl paminklo Jono Basanavičiui statybų Vilniuje.
Buvęs politikas sakė, kad pokalbis su R. Kurlianskiu nedarė jokios įtakos jo pozicijai dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.
„Pasikalbėjimas su R. Kurlianskiu dėl kelio Vilnius-Utena nepadarė jokios įtakos mano pozicijai, mano sprendimams, mano balsavimui“, – sakė E. Masiulis.
Į diskusijas dėl J. Basanavičiaus paminklo jis sakė įsitraukęs, nes kaip partijos pirmininkas turėjo pareigą užkirsti kelią visuomenės pasipiktinimui ir išsklaidyti „sąmokslo teorijas“. E. Masiulis teigė, kad atidėti klausimą Vilniaus miesto savivaldybėje paprašė, kad nebūtų supriešinta visuomenė.
Žurnalistai teismo posėdį gali stebėti nuotoliniu būdu, tačiau dėl prastos garso kokybės didelė dalis liudijimų nebuvo aiškiai girdimi. Situacija pasikeitė popietiniame teismo posėdyje.
Situacija būdavo aptariama, bet niekada nebuvo derinama
Prokuroro klausiamas kodėl su R. Kurlianskiu aptarė ir derino kandidatus į šešėlinę vyriausybę, E. Masiulis teigė, kad ministrų kabinetą tik pristatęs, kaip ir daugelį kitų Liberalų sąjūdžiui svarbių įvykių bei politinių aktualijų.
„Pirmas dalykas, mielas prokurore, aš kategoriškai neigiu, kad vyko derinimo procedūra (...) tikrai čia apie kažkokį derinimą net kalbos nebuvo. Tai labiau buvo pristatymas ir apibūdinimas“, – tvirtino jis.
„Tokia buvo susiklosčiusi praktika, kad svarbiausius kažkokius įvykius Liberalų sąjūdžio, aš jam papasakodavau“, – pridūrė E. Masiulis.
E. Masiulio prokuroras taip pat klausė, ar šis derino su R. Kurlianskiu savo dalyvavimą žurnalisto Tomo Dapkaus koncerno valdomos LNK televizijos laidoje „Alfa savaitė“.
Buvęs liberalų lyderis sako, kad žodžiai buvo ištraukti iš konteksto.
„Absoliučiai yra nesuprantamas ir neaiškus kontekstas“, – teisme dėstė jis.
E. Masiulis sako, jog jį į laidą kvietė asmeniškai T. Dapkus pakomentuoti tuo metu svarbaus įvykio – Liberalų sąjūdžio suvažiavimo, kuriame jis buvo išrinktas partijos pirmininku.
„R. Kurlianskis neorganizavo mano pasisakymo šioje laidoje. Manau, laida pati savaime turėjo interesą, kad aš dalyvaučiau toje laidoje, nes tuo metu vyko svarbus įvykis – Liberalų sąjūdžio suvažiavimas“, – tvirtino jis.
Prokuroras taip pat citavo jo pokalbį restorane „Stebuklai“ su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kuriame šis prašo E. Masiulio perduoti Kęstučiui, kad „BFK nenukirtinėtų, jeigu gali“, taip pat mini „Šarūno pataisą“. E. Masiulis patvirtino, kad minėti asmenys – buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Prokuroras prašė patikslinti, ar taip R. Kurlianskis prašė padėti įtikinti K. Glavecką, jog komitetas palaikytų Š. Gustainio vartojimo kreditų pataisą, tačiau, E. Masiulio manymu, tai nebuvo prašymas.
„Tai reiškia, kad nelabai R. Kurlianskis kažko tikėjosi iš manęs kokį žodį pasakyti. Tai buvo daugiau užsiminimas apie tai, nei įsakmus prašymas“, – patikino jis.
Prokurorui ir kaltinamajam susiginčijus dėl pokalbio stenogramos interpretacijos, E. Masiulis teigė, kad pokalbyje daug neaiškumų ir sakė neatsimenantis tiksliai dėl ko pažadėjo „duoti žinią“ bei tvirtino „visumos ir jokio konkretaus pažado“ pokalbyje neįžvelgiantis.
Taip pat jis patikino gauto prašymo nesureikšminęs ir niekada nesikreipęs į K. Glavecką bei niekaip nesiekęs jo paveikti.
„Akivaizdu, kad to visiškai nesureikšminau, nekreipiau dėmesio ir tikrai su Kęstučiu Glavecku apie aštunto straipsnio pataisas nesu kalbėjęs“, – teigė E. Masiulis.
Ruošiantis Seime balsuoti už įstatymo pataisas, E. Masiulis patikino „nei teisėtais, nei neteisėtais būdais frakcijai spaudimo apsisprendžiant“ nedaręs ir teigė, kad frakcijos nariai už pasiūlymus balsavo laisvai, pagal savo asmeninius įsitikinimus.
Prokurorams jis pabrėžė, kad, apskritai, pokalbyje su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu buvo aptariama daug temų ir ši buvo tik viena iš jų.
„Buvo šnekama ką partija ketina veikti, kokius veiksmus atlikti politiniame lauke. Pokalbis iš daugelio temų ir viena tik iš pokalbio potemių buvo aštunto straipsnio pataisa“, – tvirtino E. Masiulis.
Jis taip pat tikina neprašęs R. Kurlianskio važiuoti pas Antaną Guogą, tuomet ketinusį steigti atskirą frakciją „Vieninga Lietuva“. R. Kurlianskis jo klausė, ką perduoti A. Guogai. E. Masiulis aiškino prašęs tik perduoti jo, kaip pirmininko, norą, kad „partija nesiskaldytų, o vienytųsi“.
Kalbėdamas apie epizodą, kuriame jis Gintarui Steponavičiui užsimena apie galimą iki 50 tūkst. eurų paramą, E. Masiulis sako tik perdavęs informaciją apie R. Kurlianskio pažadą paremti jį ar kitus liberalus vienmandatėse apygardose, bet kalbama, pasak jo, buvo tik apie teisėtą paramą.
„Nebuvo nei koncernas konkrečiai įvardintas, nei Raimondas Kurlianskis (...) Tai buvo suprasta kaip galimai teisėta fizinių asmenų parama kandidatams į Seimą“, – tikino jis.
„G. Steponavičiui perdaviau, kad jei parama bus, ji bus teisėta“, – pridūrė jis.
50 tūkst. eurų turėjo būti politinė parama, o 90 tūkst. – paskola
Prokuroras J. Laucius teiravosi ir apie vieną iš susitikimų, kuomet išėjęs iš restorano parūkyti su E. Masiuliu R. Kurlianskis pasiūlė finansinę 50 tūkst. eurų paramą, o buvęs politikas paprašė 90 tūkst. eurų paskolos.
„Paminėjau tada sumą 90 tūkst. eurų, Raimondas atsakė, kad svarstytų tokią galimybę. Tuo mūsų pokalbis baigėsi“, – tvirtino E. Masiulis.
Anot jo, „cigaretėms begęstant“, R. Kurlianskis užsiminė ir apie galimą 50 tūkst. eurų paramą „jums“, bet neatsimena, kieno iniciatyva gimė idėja dėl pastarosios paramos. Anot jo, pokalbyje nebuvo detalizuota, „nei kokia forma, nei kada tai bus padaryta“.
„Ėjo kalba apie galimybę, ketinimus, išsakant, kad „mes“ arba „aš“ ketiname „jums“, – aiškino jis.
„Tai buvo tik užsiminta apie galimybę, tai nebuvo skirta. Aš iš to susitikimo neišėjau su pinigais, tai buvo kalbama tik apie planus, apie ketinimus“, – pridūrė kaltinamasis.
Prokuroro paklaustas, kodėl 2016-ųjų rugsėjį apklausoje teigė, kad R. Kurlianskio jis prašė paskolos nuo 50 iki 90 tūkst. eurų, o dabar teigia, kad prašė 90 tūkst. eurų sau, o apie 50 tūkst. eurų buvo kalbama kaip apie galimą politinę paramą, E. Masiulis sakė, šiuo metu „patikslinantis ir praplečiantis“ parodymus.
Buvęs politikas tikino, kad tai buvo „pasitikėjimu grįstas susitarimas“ bei pripažino, kad jis neatitiko šalies įstatymų.
Taip pat jis tvirtino, kad gautą paskolą būtų deklaravęs po atliktos investicijos į nekilnojamą turtą, tačiau nespėjo, nes buvo sulaikytas. Buvęs politikas paaiškino ir kodėl nenorėjo pasiskolintų pinigų gauti pavedimu.
„Pavedimo suma, devyniasdešimt tūkstančių eurų, gal čia toks ir moralinis, sau turiu priekaištų, kad šiuo atveju aš maniau, kad tai gali sukelti tam tikrus įtarimus mano, kaip politiko tuometinio, reiškia, turinčio didelę reputaciją visuomenėje, kvestionuoti šį sandėrį, jei tai būtų atlikta pavedimu“, – teigė jis.
Bet, pasak jo, tai buvo antraeilė priežastis, pagrindinė priežastis tai, kad „tuose aukcionuose iš tikrųjų labai dažnai yra poreikis naudoti grynuosius pinigus“.
E. Masiulis teigė, kad kitame pokalbyje R. Kurlianskis, kalbėdamas apie „kiekvienam po dešimt papildomai“, greičiausiai turėjo omenyje būsimą teisėtą fizinio asmens paramą rinkimuose Š. Gustainiui, G. Steponavičiui ir Vitalijui Gailiui. Tuo metu R. Kurlianskio žodžius, kad „tai neįeina į paketą“, anot jo, paaiškinti turėtų pats jų autorius.
„Suprantu, kad tai yra ne tie pinigai, ne ta paskola, kurią man buvo pažadėta suteikti pokalbio pradžioje“, – tvirtino jis, paklaustas, ką reiškia šis „paketas“.
J. Laucius taip pat teiravosi E. Masiulio, kokiu reikalu jis 2016 metų rugsėjo 5 dieną, po pokalbio su verslininku Arūnu Cicėnu, vyko į namus pas buvusią prokurorę Ritą Aliukonienę. Ši prokurorė kartu su verslininku A. Cicėnu buvo nuteista už prekybą poveikiu.
E. Masiulis teigė vykęs ne pas šią prokurorę, o pas jos vyrą advokatą, ketindamas jį samdyti savo gynėju, bet vėliau nusprendė to nedaryti ir daugiau niekada su juo nebendravo.
Buvęs politikas tvirtino, kad būtent A. Cicėnas ir parekomendavo „poną Aliukonį“.
Neigė R. Kurlianskio įtaką dėl vietos paminklui
Klausiamas apie pokalbį, kuriame dalyvavo kartu su R. Kurlianskiu ir Romanu Raulynaičiu, E. Masiulis patvirtino, kad pokalbyje buvo kalbama apie būsimo paminklo J. Basanavičiui vietą, bet neigė, kad pašnekovai bandė paveikti šį Vilniaus savivaldybės sprendimą.
Jo teigimu, R. Kurlianskis fraze „jei gali, paprotink Remigijų“ kalba apie tuo metu neseniai kadenciją pradėjusio Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus darbo organizavimą ir neįsiklausymą į kitas nuomones, tačiau tai nesusiję su paminklo J. Basanavičiui statyba.
Apskritai, E. Masiulio teigimu, R. Kurlianskio žodžiai pokalbyje dėl paminklo buvo „šalutiniai, papildantys, nesuteikiantys jokios aiškios fundamentalios reikšmės“, o daugiausiai skulptūros statyba domėjosi R. Raulynaitis.
Būtent R. Raulynaitis, sakydamas „Išimti, išimti iš darbotvarkės“, kalbėjo apie Vilniaus savivaldybės sprendimą dėl paminklo vietos, tačiau, anot E. Masiulio, ši frazė nėra susijusi su ankstesniais R. Kurlianskio žodžiais apie „paprotinimą“.
Buvusio liberalų lyderio teigimu, šio pokalbio įrašas įrodo, kad kaltinamajame akte surašytas kaltinimas, jog R. Kurlianskis siekė jį paveikti dėl paminklo statybos vietos, yra neteisingas.
E. Masiuliui pateikti kaltinimai, kad jis iš R. Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. E. Masiulis kaltę neigia ir tikina, kad iš R. Kurlianskio 90 tūkst. eurų paėmė kaip paskolą.
Kitas teismo posėdis šioje byloje yra numatytas trečiadienį. Jo metu planuojama baigti E. Masiulio apklausą ir apklausti R. Kurlianskį.