Be Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio-žaliojo“ Vytauto Bako išsakytų pamąstymų apie tai, kad galėtų būti stabdomos „MG Baltic“ koncerno valdomų žiniasklaidos priemonių licencijos, atsirado ir naujų iniciatyvų.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis antradienį įregistravo siūlymą keisti Visuomenės informavimo įstatymą numatant, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat su jais susiję asmenys negalėtų valdyti daugiau nei 5 procentus visuomenės informavimo priemonių rinkos.
O Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys Andrius Kupčinskas parengė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas, kurios draustų politinę reklamą, kuri apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, rašė ELTA.
Žiniasklaidos ekspertai tokius siūlymus vadino skubotais, nors pripažino, kad problemų šiame sektoriuje yra. Viena jų – savireguliacijos stoka.
Mato problemų su rinkos koncentracija
Vilniaus universiteto Skaitmeninių medijų laboratorijos docentas dr. Deimantas Jastramskis P. Gražulio siūlymą dėl rinkos ribojimų vadino nepagrįstu. Jis priminė, kad dabar yra taikoma 40 proc. rinkos koncentracijos riba vienai organizacijai (70 proc. – kelioms organizacijoms).
Ekspertas neneigė, kad dėl rinkos koncentracijos yra problemų, kadangi nėra numatyta atskirų žiniasklaidos sektorių tarprūšinės koncentracijos ribojimų.
„Lietuva su tuo daugelį metų nieko nedarė, ir dėl to atsirado problemų“, – sakė D. Jastramskis.
Pasak jo, lyginant su Latvija ir Estija, Lietuvoje tik interneto rinka yra vidutiniškai koncentruota, o kitose rinkose – radijo, televizijos, dienraščių – peržengiama Europos Komisijos reikalavimuose nustatyta maksimali leistina riba.
„Problema yra, bet tik ne tokiais gražuliškais metodais ją reikia spręsti“, – sakė D. Jastramskio.
Negalima finansuoti politinės reklamos
Komentuodamas A. Kupčinsko pasiūlymą, ekspertas pažymėjo, kad jau dabar negalima iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų finansuoti politinės reklamos.
„Jie gali tik viešinimo paslaugoms leisti tas lėšas, tai nėra tas pats dalykas. Aš nesu matęs tos pataisos, kiek ji atitinka dabartinius teisės aktus, bet šiaip politinė reklama pas mus ir taip palyginti nemažai apribota“, – sakė D. Jastramskis.
Pasak eksperto, paslėpta reklama yra didžiulė problema daugeliui demokratinių šalių. Šis reiškinys yra susijęs su visuomenės korupcijos indeksu, noru primesti politinę valią kitiems.
„Tai yra tikrai labai sudėtingas klausimas – interesų, finansų deklaravimas, tokių dalykų viešinimas padeda. Svarbus yra ir auditorijos raštingumas, kiek ji gali atpažinti paslėptą reklamą. Įvairūs tyrimai rodo, kad jis yra menkas“, – sakė D. Jastramskis.
Ekspertas kritiškai įvertino politikų norą savarankiškai įvesti priemones, susijusias su žiniasklaidos reguliavimu.
„Vieni iš neišmanymo tai daro, kiti iš negerų ketinimų. Tie klausimai turėtų būti sprendžiami ne pavienėmis iniciatyvomis, bet per visuomenės informavimo politikos formavimo mechanizmą – Kultūros ministeriją, yra ekspertai, kuriuos galima pasitelkti. Bet kuris pasiūlymas turi būti paremtas kažkokiais argumentais ir analitine medžiaga, nagrinėjamas Europos Sąjungos kontekste“, – sakė D. Jastramskis.
Pasigenda veikiančios savireguliacijos
Pasak eksperto, Lietuvos žiniasklaidoje yra labai nedaug savireguliacijos, tačiau egzistuoja labai didelė – didesnė Latvijoje ir Estijoje „iš viršaus primesta „priežiūros ir reguliavimo sistema“.
„Mes turime tokias institucijas, kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Visuomenės informavimo etikos komisija. Latvijoje ir Estijoje yra kitokia situacija, bet žiniasklaidos laisvės situacija Estijoje yra žymiai geresnė. Tai rodo, kad sistema, kuri primesta iš viršaus, neatlieka tos funkcijos, kam ji yra skirta“, – sakė D. Jastramskis.
Pasak eksperto, savireguliacija reiškia, kad pati žiniasklaida nori reguliuotis iki teismų sprendimų, ir pati savo problemas tvarkytis.
„Yra kelios organizacijos, kurios turi savo etikos kodeksą. Kitas klausimas – kiek jie jo laikosi. Lietuvoje yra labai nedaug savireguliacijos. Visa kita yra priežiūros, reguliavimo institucijos“, – sakė D. Jastramskis.
Pasiūlymus vadino skubotais
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė P. Gražulio siūlymą dėl rinkos reguliavimo pavadino skubotu.
„Konkurencijos taryba sprendžia dėl konkurencijos koncentracijos. Yra bendrosios nuostatos, kad niekur negali įsigalėti monopolis“, – paaiškino A. Žilinskienė.
P. Gražulis savo siūlyme numato į 5 proc. koncentracijos ribą. Asociacijos vadovė atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinį reglamentavimą net vienos žiniasklaidos priemonės akcininkai, kurie turi mažesnį kiekį negu 10 proc., neturi prievolės deklaruotis viešame registre.
„Tai rodo, kad tai yra labai nedidelė dalis, kuri negali jokio poveikio nei priemonei, nei jos veikimui“, – sakė A. Žilinskienė.
Jos nuomone, šiuo metu rinkos reguliavimo priemonių šioje srityje pakanka.
Nemato kitos problemos
Pasak jos, svarbiau būtų paskaičiuoti, kiek politikų regionuose turi žiniasklaidos priemonių, ir padiskutuoti, ar nevertėtų nustatyti, kad politikai negalėtų būti žiniasklaidos priemonių savininkai.
„Šiuo metu tik politinės partijos negali būti žiniasklaidos priemonių savininkės, bet politikas, kaip fizinis asmuo, gali. Kada rajono meras arba tarybos narys yra radijo stoties arba laikraščio, arba regioninės televizijos savininkas, tai irgi kelia klausimų“, – sakė A. Žilinskienė.
Siūlo tartis prieš siūlant
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė skubota vadino ir A. Kupčinsko siūlymą drausti politinę reklamą, kuri finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Pasak jos, ir dabar tam pinigų leisti negalima.
„Abi pataisos yra skubotos. Jeigu politikai norėtų įstatyminių pokyčių, tai pirmiausiai turėtų su rinkos atstovais susėsti ir padiskutuoti. Nes jeigu pagal įsivaizdavimą pradėsime priiminėti teisės aktus, tai čia jau gali būti daug prieštaros su esančia situacija“, – sakė A. Žilinskienė.