Pirmadienį į „MG Baltic“ bylos teismo posėdyje liudytojas, advokatas Romanas Raulynaitis teigė, kad daugelis visuomenės veikėjų norėjo, kad paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui būtų statomas ne Aušros Vartų g., priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, o Konstantino Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados.
Liudytojas neslėpė, kad paminklo J. Basanavičiui idėja rūpėjo tiek jam pačiam, tiek koncerno „MG Baltic" prezidentui Dariui Juozui Mockui. Taip pat, pasak R. Raulynaičio, jis su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi dėl paminklo bendravo tiek privačiai, tiek neprivačiai.
„D. Mockus domisi kultūra (...) Norėjome idėjos, kad šimtmečiui atsirastų kažkas Lietuvoje“ , – teigė jis.
Teisėsauga įtaria, kad ,,MG Baltic" koncerno vadovybei rūpėjo, jog R. Šimašiaus vadovaujama savivaldybės taryba nutartų paminklą tautos patriarchui J. Basanavičiui statyti ne Aušros Vartų g., priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, o Konstantino Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados. Prokurorai įtaria, kad vieta buvo svarbi dėl to, kad koncerno konkurentai K. Sirvydo skvere planavo pastatų statybas.
Šio paminklo statybas tuometiniam premjerui Algirdui Butkevičiui buvo pažadėjęs finansuoti koncerno „MG Baltic" prezidentas D. Mockus. Paminklas turėjo būti dovana Lietuvai valstybės įkūrimo 100 metų minėjimo proga.
„Dauguma mano gerbiamų žmonių norėjo, kad paminklas būtų K. Sirvydo skvere“, – teigė liudytojas.
R. Raulynaitis teisme citavo kreipimąsi į Vilniaus merą ir Vyriausybę, kuriame prašoma paminklą statyti K. Sirvydo skvere. Anot R. Raulynaičio, prašymą pasirašė daug iškilių visuomenės veikėjų – tarp kurių ir tuometis SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda bei profesorius Vytautas Landsbergis.
Posėdžio pradžioje R. Raulynaitis buvo paklaustas dėl savo santykių su bylos kaltinamaisiais. Liudytojas teigė, kad buvusio Seimo nario Šarūno Gustainio visiškai nepažįsta, o buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį tik šiek tiek. Liberalą Gintarą Steponavičių liudytojas teigė sutinkantis renginiuose.
Tuo tarpu buvusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį įvardino kaip vizionierių, išmintingą politiką, o jį pažįstantis apie 10 – 15 metų.
Su Raimundu Kurlianskiu santykiai buvo darbiniai, teigė liudytojas. Anot jo, darbe jis buvo mandagus, elegantiškas.
Pats R. Raulynaitis teigė, kad jis 2000 metų yra „MG Baltic“ teisininkas. Pasak jo, su R. Kurlianskiu jie neturėjo jokių pavaldumo santykių įmonėje.
„Aš ir R. Kurlianskiu neturėjome jokių pavaldumo santykių, greičiau pagalbos“, – teisme teigė teisininkas.
Darius Mockus ir R. Raulynaitis 2016 m. rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) galimos politinės korupcijos byloje buvo apklausti kaip specialūs liudytojai.
ELTA primena, kad „MG Baltic" politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic", palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis" Vytautas Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic" įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.