Tačiau grįžkime šiapus tilto. Čia – miestas, kuriame neliko nei pašto, nei mokyklos, nei parduotuvių, bet žmonės ir toliau gyvena savo gyvenimą. Ne vienas šiame miestelyje anapus yra dirbęs, o kai kurie darbo tikslais pėstute iš čia keliauja ir šiandien.
Štai Bendra.lt pasikalbėjo su vietos gyventoja Ona, ilgą laiką dirbusia Sovetske. Šiandien tilto ji jau darbo tikslais nebekerta – seniai pensijoje, netrukus švęs 90-ties metų jubiliejų. Moteris pasiguodė, kad sunku gyventi šiame mieste: net duonos niekas neparveža, tenka pačiai keliauti autobusu – į Pagėgius.
Čia taip pat nuolat gyvena ir verslauja Andrius Jucius – trisdešimt metų vystytą verslą, kavinę-motelį „Agiriją“ paveldėjo iš tėvo.
Tai – bene vienintelė aktyvi vieta visoje Panemunėje: galima užkąsti, atsivėsinti ledais. Užsisakyti ko nors dažnai sustoja žmonės su lagaminais, pasiruošę pereiti minėtą tiltą. Tiesa, kokiu tikslu keliauja, kalba nenoriai – dažnas prašo nefilmuoti ir nieko neklausinėti. Ši vieta tarsi koridorius, liudijantis pėsčiųjų keliones šiapus ir anapus. Daugiau vyksta vienkryptis eismas – į rusiją.
A. Jucius pasakoja, kad rusams negalima patekti į Lietuvą be reikalo, tad jie ir pas jį užkąsti tiltu neateina.
„Mes, Lietuva, neleidžiame įeiti, uždedame sankcijas. Išeina taip, kad į vieną pusę eina žmonės, pas mus įvažiuoja nebūtinai rusijos piliečiai – ir Kazachstanas įvažiuoja. Į ten, kas eina, turi vizas“, – kalba A. Jucius.
Ona antrina, kad ta kryptimi vis dar vyksta tie, kurie turi ten likusių giminių, kurių ten laukia vaikai, važiuoja ir apsipirkti. Vietinių teigimu, kai kurie ten tebedirba, tačiau ne tik užsidirbti ten vykstama iš čia.
„Latvius ten įleidžia kaip į namus, be vizų, todėl jie daug čia važinėja. Palieka štai autobusiuką, pereina tiltą ir su gide važinėja su ekskursija po Kaliningradą. Gyvena gyvenimą“, – tikina A. Jucius.
Vietos verslininkas mena, kad anksčiau prie tilto virė prekyba. A. Jucius juokiasi geriausiai uždirbdavęs iš tualeto paslaugų – esą moteris, kuri jį prižiūrėdavo, per dieną pririnkdavo ir visą kibirą monetų už paslaugą. O dabar čia nė užuominos į tuos laikus.
„Uždarius sieną, nebeliko prekybos, čia anksčiau mini „gariūnai“ būdavo. Karas, sienų uždarymas, sankcijos, draudimai (privedė prie to – aut.)“, – konstatuoja A. Jucius.
Vis dėlto tiltu judama. Kokiais tikslais traukiama, dažnas nori nutylėti. Su kai kuriais grįžtančiais iš rusijos ar keliaujančiais ten pabendrauja ir pats A. Jucius: „Kas į Kaliningradą – kas prie jūros, kas į oro uostą.“ Tiesa, yra tokių, kurie taip ir negrįžta.
Vyras teikia ne tik maitinimo, apgyvendinimo, bet ir mašinų statymo paslaugas. Jo kieme – daugybė jų ir įvairiausių.
„Jei kas pamatytų tiek automobilių, turbūt sakytų, kad parduodu. Raktelius turiu, bet ne mano. Aš prižiūriu. Šis mėnesiui, anas – mažiau“, – vardija automobilių parką apžvelgdamas pašnekovas. Šiandien, skaičiuoja jis, turi išvykti 15 mašinų, beveik visos jau atvyko, ryt dar septynios atvažiuos. Dalis automobilių lieka stovėti ilgai: „Fiat“ – dešimtmečiui, „Toyota“ – penkeriems metams, „Alfa Romeo“ stovi jau dvejus metus.
„Susimokėjo už šešis mėnesius ir beveik dveji metai jis negrįžta. Tokių numestų apie dvidešimt mašinų – miršta, išvažiuoja į užsienį, nusikaltėliai pabėga. Čia užkarda, kiti įstatymai ten ir kitas supratimas“, – nurodo verslininkas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, per Panemunės punktą 2021 m. atvyko 8618 Lietuvos piliečių ir 31 013 rusijos piliečių, išvyko atitinkamai 9193 ir 41 088.
2022 m. į Lietuvą per šį punktą atvyko jau beveik du kartus daugiau Lietuvos piliečių (15 722) ir beveik perpus mažiau rusijos piliečių (22 601) nei praėjusiais metais, išvyko – atitinkamai 15 601 ir 23 043. 2023 m. per minėtą tiltą į mūsų šalį atvyko 19 656 Lietuvos piliečiai ir 13 956 rusijos piliečiai, išvyko labai panašus skaičius – atitinkamai 19 525 ir 13 602. Šįmet per aštuonis šių metų mėnesius jau atvyko 15 031 Lietuvos ir 10 110 Rusijos piliečių, išvyko – atitinkamai 14 604 ir 9698.
VSAT pateiktais duomenimis, per šių metų aštuonis mėnesius daugiausia į abi puses vyko šių trečiųjų šalių gyventojų: rusijos – 19 808, be pilietybės – 1978, Izraelio – 769, Kazachstano – 378, Baltarusijos – 267.
Palaikančių agresorę yra ne tik tarp išvykusiųjų – anoje koridoriaus pusėje.
Pasienietis Kęstutis Lileikis sako, kad priešišką valstybę palaikantys kaimynai vis tiek tampa jo kompanjonais prie kavos puodelio, bet prie jo šis iškloja ir savo poziciją: „Šlovė Ukrainai!“ Ją parodo ir pas jį kabanti ukrainiečių vėliava. Vyras laikosi nuomonės, kad geriau bičiuliautis su tais, su kuriais nuomonės skiriasi iš esmės – perkalbėti kitaip manančių nesitiki, tačiau savo pozicijos irgi neslepia.
Ona taip pat pasakojo, kad Panemunėje gyvena ir rusų, o tarp jų yra palaikančių ir rusiją.
Nepaisant to, kad šalia ir palaikantys agresorę, ir už tilto pati šalis agresorė, A. Jucius tvirtina, kad jaučiasi saugiai čia gyvendamas – esą, jei kas paleistų raketas, jos skrietų į Vilnių ar Kauną. „Pas mane ant pastato Vyčio ir Lietuvos vėliavos. Jei jie ateis, pamatys, kad čia Lietuva, o jei ateis, matysime, ar vaišinsiu cepelinais, ar botagėliu. Čia saugiausia vieta, jei kas nors atsitiktų. Jei šaudytų iš Kaliningrado, netaikytų į save, skrietų raketos į Vilnių, Kauną. Mes esame prie pat, arčiausiai blogiausių. Jei pultų tankai, jie per penkias minutes toliau nuvažiuotų“, – apibendrino vyras.
***
Šis pasakojimas sukurtas „Redakcijos ant ratų“ metu ir yra tarptautinio projekto „Perspectives“ – naujos nepriklausomos, konstruktyvios ir daugiaperspektyvės žurnalistikos ženklo.
Projektas yra įgyvendinamas tarptautinio redakcinio tinklo iš Vidurio Rytų Europos ir iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išreikštos nuomonės ir pažiūros yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei finansuojanti institucija negali būti atsakingos.