Atsinaujinęs Lankytojų centras
Savo ekskursijas po 50 metų šiemet švenčiantį Aukštaitijos nacionalinį parką verta pradėti šio parko Lankytojų centre, esančiame Palūšėje. Čia galite gauti svarbiausią informaciją, ką nuveikti ir ką pamatyti, kokių lankytinų objektų šiukštu nepraleisti.
Tik įėjus per Lankytojų centro duris pasitinka pilkas karvės siluetas. Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Marija Garejeva paaiškina, kokia šios karvės reikšmė.
„Atsakymą, kodėl pas mus ekspozicijoje yra karvė ir kodėl mes jai skiriame tokį dėmesį, jūs galite rasti mūsų ekspozicijoje netgi savarankiškai. Užuominas galima rasti ir stende, kuriame mes pristatome savo parko pačias įdomiausias ir išskirtines savybes. Mūsų parko ekspozicija pristato ne tik gamtos vertybes, bet ir parodo, kaip žmonės gyveno toje gamtoje. Tai yra mūsų ypatumas. Gyvenimas tarp vandens, tarp ežerų turi savo įdomybių, kurios verčia mus prie to prisiderinti“, - teigė M. Garejeva.
Taip pat ji pabrėžė, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ekspozicija yra visiškai atnaujinta.
„Nors mūsų parkas yra pats seniausias Lietuvoje ir šiemet švenčia gražų 50 metų jubiliejų, bet mūsų ekspozicija yra viena jauniausių Lietuvoje. Šiemet mes ją visiškai atnaujinome. Atnaujinome visą pirmą aukštą, kuris yra skirtas lankytojams“, - aiškino Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.
Ji parodė parko žemėlapį, kuriame galima rasti pėsčiųjų, dviračių, vandens kelio maršrutus. „Tačiau nerasite maršrutų automobiliais. Mūsų parke kviečiame keliauti taip, kad jūs pajaustumėte gamtą, kad galėtumėte su ja susipažinti, o ne per automobilio langą pamatyti.
Planuoja įkurti mėnulio laboratoriją
Kaip pasikeitė Palūšė per tuos 50 metų, kai buvo įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas? Į šį klausimą atsakė parko direktorius Gedas Kukanauskas.
„Pasikeitė labai daug. Palūšė visus 50 metų buvo ypatinga vieta. Tarybiniais laikais visi džiaugdavosi, kai gaudavo kelialapį čia atvažiuoti ir pailsėti. Per dieną apie 1500 valčių išplaukdavo į šiuos ežerus. Šiuo metu Palūšė taip pat išlieka viena atraktyviausių vietų. Be abejo, Aukštaitijos nacionalinio parko vizitine kortele išlieka Ladakalnis, bet Palūšė yra ta vieta, nuo kurios turėtumėte pradėti savo keliones. Turime išvystytus tiek dviračių, tiek pėsčiųjų, tiek vandens maršrutų tinklus. Jeigu mėgstate ilgas keliones, nuo Palūšės galite nuplaukti iki Nidos. Maždaug savaitė laiko ir jūs jau galite degintis prie jūros. Apskritai, ką veikti Palūšėje, galima rasti visus metus“, - teigė G. Kukanauskas.
Be to, jis pridėjo, kad Palūšei dėliojami ir dideli ateities planai.
„Mūsų nauja idėja, naujas projektas, kurį pradėsime įgyvendinti šiemet. Maždaug po dviejų metų jau turėsime rezultatą. Pievoje turėtų atsirasti botanikos sodas, kuriame mes norime pristatyti natūraliai augančių augalų ekspoziciją. Tie augalai auga nacionaliniame parke. Taip pat norime pristatyti sodybinių augalų ekspoziciją. Turėsime tas dvi ekspozicijas. Taip pat planuojame turėti mėnulio laboratoriją. Tai yra tokia laboratorija, kurioje bandysime auginti nacionalinio parko augalus mėnulio sąlygomis“, - teigė parko direktorius.
Kita stotelė Palūšėje – pasakiško grožio medinė bažnyčia, kurią ilgus metus buvo galima pamatyti ant vieno lito kupiūros.
Ignalinos rajono turizmo informacijos centro darbuotoja Valentina aiškino, kad ši bažnyčia pastatyta 18 amžiaus viduryje. „Ją pastatė kunigas Juozapas Bazilevskis iš Švenčionių rajono savo tėvų paveldėtoje žemėje. Čia augo šimtametės pušys ir ąžuolai. Vienas ąžuolas, turintis 400 metų, ir toliau auga iki šiol. Sekmadieniais šioje bažnyčioje vyksta pamaldos. Ši bažnyčia pastatyta tiktai su kirviu – be vinių. Kadangi taip gražiai visos sienos buvo nutašytos su kirviu, tai jos buvo ištapytos šventųjų paveikslais“, - teigė Valentina.
Ji aiškino, kad dauguma paveikslų yra tokio paties laikotarpio kaip ir pati bažnyčia.
Senovės palikimas
Netoli bažnyčios yra dar vienas dėmesio vertas lankytinas objektas – Pilkapio ekspozicija.
„Nors Palūšės miestelis skaičiuoja nepilnus 400 metų, bet žmonės čia gyvena ne vieną šimtą metų. Ir tai rodo pilkapiai, kurie yra visiškai šalia Palūšės miestelio. Ir jie datuojami aštuntu-dvyliktu amžiumi. Tai reiškia, kad jau nuo to laiko žmonės čia gyveno. Ir apskritai visa Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija priskiriama pilkapių kultūrai“, - teigė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Giedrė Šukytė.
Anot jos, šią ekspoziciją įkurti sumanė archeologai. „Jie pagalvojo, kad kai žmonės vaikšto po mūsų parką, jie mato išorinę pilkapio pusę. Tai yra kažkokia kalvelė, apaugusi medžiais, krūmais, kažkoks akmenukas vienas kitas gali mėtytis šalia. Žmonės nemato, kas yra viduje. Norėjome parodyti, kas yra pilkapio viduje. Pagal archeologų duomenis buvo padarytas skersinis pilkapio pjūvis. Ir žmonės gali pamatyti, kaip atrodė mūsų senieji kapai. Pilkapis yra laidojimo vieta. Taip buvo laidojami žmonės prieš daugybę šimtmečių“, - pasakojo G. Šukytė.
Po to ji pakvietė apžiūrėti akmens amžiaus būstą.
„Parkas labai gausus savo archeologiniu paveldu. Pas mus galima rasti didžiulį akmens amžiaus lobyną. Kaip kartais archeologai juokauja, mūsų pietinėje dalyje, aplink Kretuono-Vajuonio ežerus, kur kastuvu besi, ten rasi kažkokią akmens amžiaus gyvenvietę. Šis akmens amžiaus būstas buvo pastatytas pačių archeologų iniciatyva. Patys archeologai jį pastatė pagal savo radinius, kuriuos rado būtent aplink Kretuono-Vajuonio ežerus. Tokiuose būstuose žmonės gyveno prieš gerus 4 tūkst. metų. Čia gyvendavo iki 15 žmonių“, - kalbėjo G. Šukytė.