Vyskupija teisinasi negalinti ištirti anoniminių skundų, tačiau antras skundas vyskupus pasiekė su gyventojų pavardėmis, o dalis parapijiečių apie skunde vardijamas bėdas DELFI papasakojo neslėpdami pavardžių.
Pats S. Grigas teigia, kad jo sąžinė rami, o šmeižtu užsiima parapijai nepriklausantys žmonės.
Viskas prasidėjo Rugsėjo 1
Po DELFI straipsnių apie vagystę iš klebonijos ir neseniai kunigo patirtą avariją, į DELFI kreipęsi parapijiečiai papasakojo Vilniaus arkivykupijai dėl S. Grigo dar prieš 2 metus parašę skundą. Kadangi po pirmo anoniminio skundo vyskupų reakcijos nesulaukta, antrasis skundas išsiųstas su pavardėmis. Jį pasirašė ir miestelio seniūnas.
Tačiau, sako parapijiečiai, iškeltos problemos ne tik liko, bet dar labiau paaštrėjo, o kunigas sužinojo, kas konkrečiai dėl jo skundėsi.
DELFI gavo pirmojo skundo kopiją. Kadangi anoniminį skundą sudaro beveik 4 puslapiai, pateikiame esmines vietas ir tai, ką galima patikrinti kalbinant liudininkus.
Laiške, kuriame prašoma vyskupų pagalbos, rašoma, kad pirmieji nesutarimai prasidėjo Rugsėjo 1 d. šventės metu. Esą kunigas vaikus išvadino bedieviais, suabejojo tikybos mokytojos kompetencija. „Rugsėjo 1-osios šventės metu visi stebėjosi, kodėl fotografuojantis taip primygtinai buvo stengiamasi, kad vaikai atsisėstų klebonui ant kelių. Nenorime teigti, jog kunigas turi pedofilinį nuokrypį, tačiau yra pastebėta, kaip dalindamas komuniją, jis vaikams liečia lūpas, kažkokio susiėjimo metu, kur yra vaikų, jei atsisėda šalia, glosto kojas ir pan. Mūsų bendruomenė nedidelė, nedaug vaikų ir jaunimo, tačiau ir tie, kurie dar lankydavosi bažnyčioje, į ją neina“, – rašoma skunde.
Anot laiško, visiškai nutrūkę bažnyčios ryšiai su seniūnija, su kultūros centru, pastarojo darbuotojai kritikuojami dėl renginių trūkumo ir nekompetencijos. Klebonas esą turi savo žmonių ratą, kurie jam jaučia palankumą ir prieraišumą. Taip esą naudojamasi jų gerumu: pavyzdžiui, kunigas pagal grafiką nuolat valgo vis pas kitus parapijiečius.
Kaip ketvirta problema įvardijama ta, kad S. Grigas nuolat važinėja į institucijas, pvz. Ignalinos r. administraciją, skundžia mokyklą, kultūros centrą, teigdamas, kad jis vis tiek padarys taip, kad nedirbs nei mokyklos direktorė, nei kultūros darbuotojai.
Abiejuose laiškuose prašyta iškelti kleboną. Bet vyskupai iki šiol kurti.
Užpyko dėl parašyto komentaro
Dūkšto kultūros centro laisvalaikio organizavimo specialistė Agnė Umbrasienė yra tarp tų, kurie užsitraukė kunigo nemalonę.
„Užkliuvome tuo, kad kultūros namai veikia ne pagal jį. Jis nori viskam vadovauti, sakė, kad mūsų renginiai negeri, kultūros namai prakeikti ir velnio apsėsti, jis sako, kad yra tik vienas geras režisierius“, – pasakojo A. Umbrasienė.
Jos aiškinimu, kunigas sausį organizavo šeimadienį, tačiau kada kultūrininkai sukritikavo jo režisūrą, A. Umbrasienė buvo apkaltinta žmonių nuteikinėjimu ir vienasmeniais sprendimais. Ji taip pat teigia žinanti, kad kunigas Mišių metu ragina neiti į kultūros namų organizuojamus renginius.
Pakomentavusi po DELFI straipsniu apie kunigo padarytą avariją, A. Umbrasienė sako sulaukusi S. Grigo keršto. „Vietoje to, kad ateitų pasikalbėti pas mane, jis nuvažiavo į Ignalinos savivaldybę, nuėjo pas Kultūros ir sporto skyriaus vedėją ir mane apskundė“, – teigė A. Umbrasienė. Tačiau moteris nenusileidžia ir mano turinti teisę išsakyti nuomonę.
Trečiadienį pakalbėjusi su DELFI, ketvirtadienį A. Umbrasienė sako sulaukusi klebono vizito. Šis atėjo su grasinimais prokuratūrai, teismams, kultūros ministrei. S. Grigas ketvirtadienį išsikvietė Ignalinos kultūros centro direktorių ir kaimų kultūros centrus kuruojančią specialistę. A. Umbrasienės teigimu, klebonas bandė įrodyti, kad kultūros centre niekas nevyksta, renginiai ne pagal jo planą, su juo nesitariama. Diskusija truko dvi valandas.
Pirmokus sodinosi ant kelių
Dūkšto vidurinės mokyklos direktorė Julija Griškienė patvirtina dėl tikybos mokytojos su kunigu turėjusi konfliktą.
„Buvo ieškoma įrodymų, kad mokytoja neatitinka reikiamos kvalifikacijos ir vis bandoma įrodyti, kad jis padarytų geriau. Nebuvo taip, kad „priimk mane“ ir panašiai, bet pokalbiai tikrai buvo nemalonūs, įžeidžiama mokytoja, nuolat labai apkalbinėjama, kad niekam tikusi, išsilavinimas per prastas, reikalavimai keliami, net raštu sudarinėjo sutartį su mokytoja per Katechetikos centrą kokias pareigas ji turi atlikti, kad atitiktų jo reikalavimus“, – pasakojo J. Griškienė.
Taigi teko inicijuoti Katechetikos centro įsikišimą – gautas kanoninis leidimas mokytojai dirbti savo darbą, kurį ši darė iki tol. Kunigas pasirašė pritarimą, kad tikybos mokytoja toliau dirbtų, bet tik pagal jo sukurtą planą. Tačiau direktorė tvirtina, kad mokytoja ir jos išsilavinimas visus reikalavimus atitiko ir ankstesni kunigai specialių leidimų niekada nereikalaudavo.
Direktorė sulaukė grasinimų, kad bus apskųsta „Lietuvos rytui“. Kunigas esą gyrėsi turintis draugą Švietimo ir mokslo ministerijoje. „Nuo to laiko pasakiau, kad kalbėsiu su juo tik darydama garso įrašą. Daugiau jis prie manęs ir nesikabino. Čia tik tam, kad mano žodžių neiškreiptų“, – kalbėjo J. Griškienė. Jos manymu, parapijiečių skundai turi pagrindą, nes kunigas kalba grasinančiai, kelia balsą, koridoriuje šalia kitų žmonių įžeidinėja, pravardžiuoja.
„Jis ant mokinių kaip šnekėdavo – jei esi katalikas, priėjęs prie pirmos komunijos, bet lankai etiką, o ne tikybą, į bažnyčią kojos nekelk. Jis pasiprašė ateit į etikos pamoką ir taip pasakė. Aš dalyvavau tam pokalbyje. Jis grasino vaikams. Nežinau, kokiu būdu su juo galima šnekėti korektiškai“, – kalbėjo J. Griškienė. Jos aiškinimu, apkalbos neaplenkdavo ir vaikų – vienas yra lepšis, dvyliktokai prasti, ištižę. Direktorė papriekaištavusi, kaip jis taip gali kalbėti apie vaikus, kuriuos mato pirmą kartą gyvenime.
Apie save J. Griškienė išgirdo, kad bjauresnės direktorės dar nėra matęs. Tačiau ši sako atrėžusi, kad tokio kunigo dar irgi nematė. Mokyklos direktorė patvirtina skunde minėtas detales, kad kunigas ant kelių sodinosi vaikus.
„Taip, šventės metu jis sėdosi tarp pirmokų, sodinosi juos ant kelių, mus tai šokiravo, nes iki šiol nė vienas kunigas niekada taip nesielgė. Visai bendruomenei buvo keista, vaikai didelėmis akimis sėdėjo, pasifotografavo ir išėjo“, – sakė J. Griškienė.
Tuo metu, sako ji, visai kitoks kunigas tampa prie valdžios atstovų. Kunigas esą grasino uždrausti eiti į kitas bažnyčias. „Gal aš kažkuo ir bloga, nepraktikuojati katalikė, nevaikštau kiekvieną sekmadienį į bažnyčią. Jis man pareiškė, kad direktorius turi pirmoj eilėj sėdėti, o ne tarp bobų. Paskui šalia sėdėjusioms mokytojoms ir sakiau – tai kaip, bobos, jaučiatės“, – prisiminė J. Griškienė.
Kunigui užkliuvo ir direktorės mama – kitos parapijos bažnyčioje šis esą pasakė, kad visi susirinkusieji, matyt, „išgimdyti J. Griškienės mamos“. Nors direktorės mamos kunigas tuomet nebuvo akyse regėjęs.
Trečiadienio dieną su DELFI viešai kalbėjusi, vakare J. Griškienė parašė elektroninį laišką, prašydama jos necituoti – ji neneigė to, kas pasakyta, tik esą nesinori iš naujo veltis į konfliktus. Tačiau, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, DELFI nusprendė šio prašymo netenkinti.
Intymių klausimų sulaukė per išpažintį
Apie keistą kunigo elgesį pasakojo ir 24 m. vyras, giminaitės laidotuvių metu ėjęs išpažinties (vardas ir pavardė DELFI žinomi).
„Išpažinties pabaigoje pasakiau, kad daugiau nuodėmių neturiu, o tada net pasimečiau – kunigas manęs pradėjo klausinėti apie nuodėmes. Tai buvo keisti klausimai, susiję su masturbacija, ar turėjau lytinių santykių ne santuokos metu. Kraupu pasidarė, pasimečiau, nežinojau, ką atsakyti, pasakiau tiesą, juk nemeluosi klebonui, tačiau po to karto nebeinu išpažinties, net ir bažnyčią apleidau. Tikėjimas pasidarė kitoks“, – teigė pašnekovas.
Vyrui susidarė įspūdis, kad kunigą domino jo lytinis gyvenimas. Taip pat, pastebi jis, kunigas intymių dalykų klausinėjo su šypsena. Po šios nemalonios patirties vyras sako lankantis kitą bažnyčią.
„Stengiuosi nevartoti žodžio kunigas, nes tai velnio pasiuntinys, ne kunigas. Turime tokį veikėją, apie kurį sunku papasakoti“, – atsiduso kitas pašnekovas, vienas raštą vyskupui pasirašiusių dūkštiškių. Po rašto pasirašymo jis teigia iš kitų žmonių sužinojęs kunigo poziciją, kad jei turi sąžinės ir proto, bažnyčios slenksčio neperžengs.
Kartą įsileidusi, nebegalėjo išprašyti
Buvusi bendruomenės pirmininkė Vanda Cicėnienė kurį laiką buvo kunigo maitintoja.
Pasak V. Cicėnienės, viena moteriškė jos kartą paklausiusi, ar ji ketvirtadienį galės pamaitinti kunigą. „Aš sutikau, tačiau ne ketvirtadieniais, o ketvirtadienį. Pas mane per atostogas ir laisvadienius būna anūkai, tad kiekvieną ketvirtadienį tikrai nebūčiau sutikusi“, – prisiminė ji.
Pirmą ketvirtadienį kunigas atėjęs ne vienas, o su meistrais – moteris visus pamaitino. Kitą ketvirtadienį ji dirbo virtuvėje, kada sulaukė skambučio į duris. Už jų stovėjo kunigas, kurį neplanuotai teko ir vėl priimti. „Ir prasidėjo ketvirtadieniais. O paskui ir ne tik ketvirtadieniais – ateina, prie kompiuterio sėdi, aš dirbu kažką virtuvėje, tačiau jam nesigirdi, tada turi atsistoti, 2-3 valandas šalia jo stovėti, o jis komentuoja apie Plungę, kaip dirbo Šalčininkuose. Jis vis kartojo, kad ilgiau metų parapijoje nebus, galvojau, tiek to, metai baigsis, čia ne finansinis dalykas, o laiko klausimas“, – pasakojo V. Cicėnienė.
Keisčiausia, sako ji, kad kunigas vis keitė vizito laikus – tai 12, tai 16, tai 18 val. Taip, sako moteris, kiekvienas ketvirtadienis tapdavo namų areštu. Ji kunigui užsimindavo, kad ne visada galės priimti, tačiau teigia jokios reakcijos nesulaukdavusi – šis eidavęs toliau.
„Prieš Velykas, Didįjį šeštadienį, po 22 val., jis atėjo visas linksmas – sako, su vyru galės išgerti, ir mėsytės. Aš pasakiau, kad šiandien mėsytės neduosiu. Jis įžeidė marčią, pradėjo šnekėti nesąmones, o marti pasakė: „aš daugiau į bažnyčią ir kojos nekelsiu“. Ir išvis stebėjosi, kaip mes šitaip“, – dėstė V. Cicėnienė.
Jos teigimu, anūkai jau buvo nusimaudę, išsirengę ir ruošėsi gulti svetainėje, kur sėdėjo kunigas. Tada marti kunigui pasakiusi: „Žinote, ką, aš suprasčiau, jei jūs elgtumėtės mandagiai, nes normalus žmogus po 21 val. pasiprašo ateiti, o jūs pažiūrėkit, koks metas“. Kunigas greit pavalgė ir išėjo.
Kartą V. Cicėnienei ketvirtadienį teko išvykti į Kauną. Todėl ji perspėjo kunigo pietus organizuojančią močiutę, kad svečio priimti negalės. Kunigas įsižeidė ir nuo to laiko nebeateina. Moteris juokėsi sužinojusi, kad tuoj po šio įvykio kunigas iš bažnyčios išmetė jos dar prie seno klebono siūtas pagalvėles atsiklaupti.
V. Cicėnienė kartą parapijiečiams net siūlė imti didelį autobusą, važiuoti į kuriją ir sėdėti, kol kunigo iš Dūkšto nepasiims. Moteris sako per gyvenimą sutikusi daug klebonų – tėvelis kitoje parapijoje daug metų priklausė bažnyčios komitetui. „Tačiau tokio egzemplioriaus nesu mačiusi“, – apibendrino C. Cicėnienė.
Įžvelgia neparapijiečių puolimą ir skųsis policijai
Pats S. Grigas, išgirdęs apie parapijiečių vardijamas problemas, gynėsi skundų nematęs ir norėjo išgirsti skundus rašiusių parapijiečių pavardes.
Kunigas gynėsi valgyti ateidavęs tik ten, kur žmonės kvietė. „Jums reikia atvažiuoti ir patirti, kas vyksta skundikų tarpe. Labai neetiška ir netikslinga leistis į tokio lygmens kalbas“, – klausiamas, kodėl valgyti pas žmones ėjęs po 22 val., sakė S. Grigas. Tai, kur valgo, kunigas vadino savo asmeniniu reikalu. „Nė pas vieną moterį prievarta nesu ėjęs valgyti“, – užtikrino S. Grigas.
Dėl visko jis kaltino kultūros namų laisvalaikio organizatorę, kuri esą jį „šmeižia ir teršia“. „Aš jaučiuosi šmeižiamas ir tie dalykai tikrai bus perduoti policijai, tegul tiria kriminalistai tuos žmones, kurie purvina ir šmeižia mano asmenį“, – teigė S. Grigas, įžvelgęs, kad ir žurnalisto tikslas – pulti parapiją ir parapijiečius.
„Tie žmonės, kurie šmeižia ir purvina parapijiečių vardu, nėra parapijiečiai, išsiaiškinkite, kokie jie parapijiečiai – jie atvyksta dirbti, nei eina į bažnyčią, nei ją remia. Klausimas – ko puola parapijos vardu tie, kurie nėra bažnyčios valtyje“, – sakė kunigas.
Klausiamas dėl vaikų sodinimosi ant kelių rugsėjo 1, kunigas teiravosi, kuriais metais tai buvę. Jis taip pat teiravosi, kuriuos vaikus sodinosi ant kelių. Visus taškus ant i S. Grigas siūlo sudėti susėdus prie bendro apvalaus stalo. S. Grigas taip priminė, kad už kaltinimą nepadarytu nusikaltimu gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo.
„Atlieku savo tarnystę ir tikrai nenoriu, kad į mano daržą kištųsi tie žmonės, kurie turi daryti savo darbą ir daryti jį gerai. Mes šį klausimą išspręsime susėdę kartu su atitinkamomis instancijomis. Pirminis žingsnis turi būti kalbėjimasis su tuo žmogumi, kuris kažkuo neįtinka“, – kalbėjo S. Grigas, pasiūlę pakalbinti bažnyčią lankančias parapijietes.
„Žinokime, kad visi mirsime ir turėsime stoti prieš Dievo teismą. Aš esu ramus, mano sąžinė rami, aš dirbu savo darbą ir vykdau savo pareigas, o jūs manęs nepulkit, neskambinkit, leiskit man dirbti savo tiesioginį darbą“, – pokalbį baigė S. Grigas.
Suspaudė širdį, kada kunigas paprašė sriubos
Iškart po pokalbio su kunigu, DELFI paskambino garbaus amžiaus Dūkšto gyventoja Ona Laurinienė. Moteris – viena S. Grigo maitintojų.
O. Laurinienės teigimu, puolimas prieš kunigą prasidėjo, kada šis, turėdamas režisieriaus išsilavinimą, sukritikavo kultūros centre vykstančius renginius.
„Tie, kurie eina bažnyčion, kunigu labai patenkinti. Netikintieji ir parašė skundą vyskupui, tuomet sakė, kad dabar kunigas išeis su vėjeliu. O aš pasakiau, kad jei vyskupai kunigus mėtys, tai dėl jūsų ambicijų nebus nė vieno kunigo“, – sakė O. Laurinienė.
Ji piktinosi apie kunigą miestelyje skleidžiamais gandais, tačiau, jos žiniomis, kunigas išsiaiškino internete jį šmeižiančius asmenis. „Tikrai pletkai, tikrai neteisybė. Žinoma, kiekvienas mes turime pliusų ir minusų, žmogus charakterį turi, gal kai kam jis ir nepatinka“, – teigė senolė, kuri džiaugiasi kunigo organizuojamomis piligriminėmis kelionėmis ir šventėmis.
Ji piktinosi, kad Dūkšto moksleiviai, kaip Brežnevo stagnacijos laikais, neina į bažnyčią, o mokykla kunigo nepriėmė į darbą. „Ir tos skundikės – nė viena neateina bažnyčion“, – kalbėjo O. Laurinienė.
Ji paaiškino, kad pačios miestelio moterys sudarė grafiką, kada pas jas ateis valgyti kunigas. O. Laurinienei suspaudė širdį, kada S. Grigas paprašė išvirti sriubos. Taigi S. Grigas dabar žino, kuri moteris kurią dieną jam verda pietus.
„Jis laukiamas, gerbiamas, myli visi, įsivaizduokite, man malonumas, jei kartą per savaitę paruošiu lėkštę sriubos, laukiu kaip šeimos nario. Jis nė kiek neprievartauja“, – teigė Dūkšto gyventoja. Jos aiškinimu, miestelyje nėra valgyklos, o jei paimsi jauną šeimininkę, tai sukels apkalbų bangą. Taigi patys parapijiečiai rūpinasi kunigu.
O. Laurinienė žada nepasiduoti – su bendramintėmis tikinčiosiomis jau rašė laišką vyskupui.
Skubėjo į avarijos vietą
Kitą dieną DELFI paskambino parapijietė Genė Misiūnienė, kuri, kaip ir dar penketas moterėlių, paskirtomis dienomis maitina kunigą.
„Aš ir tie, kurie lanko bažnyčią, kurie atvažiuoja į svečius, labai patenkinti klebonu, jis labai gražiai pamaldas atlieka. Visi tą pastebi. Jis ir energingas, ir veiklus, nori išjudinti visuomenę, tačiau mūsų visuomenė aptingusi, todėl kai kam ir negerai“, – kalbėjo G. Misiūnienė.
Ji aiškino laukianti pavalgyti ateinančio klebono, tačiau miestelyje yra nusiteikusių priešiškai – daugiausia tie, kurie iš tikro nėra parapijiečiai, nelanko bažnyčios. G. Misiūnienės aiškinimu, atkėlus šį kleboną, bažnyčioje kaip tik padaugėjo žmonių.
„Kiekvienas žmogus turi charakterį, gal jo charakterio bruožuose kažkas nepatinka, mes visi su charakteriais, mes, kurios jį maitiname, visos patenkintos, taip gražiai pabendraujame, jis linksmas būna“, – kalbėjo pašnekovė. Klebonas pietums prašo išvirti sriubos, kurios esą reikia skrandžiui.
Moteris taip pat piktinosi, kad dalis Dūkšto gyventojų netikėjo kunigo avarija. Ji sakė tą dieną sulaukusi klebono skambučio – šis informavo apsivertęs su automobiliu (prieš savaitę DELFI S. Grigas sakė, kad mašina tik nuslydo, bet neapsivertė). G. Misiūnienės tvirtinimu, kunigas važiuoja labai atsargiai – kartais, atrodo, greičiau dviračiu nuvažiuotum. Tačiau tą dieną ant kelio buvo purvino sniego, ir mašina apsivertė.
Arkivyskupija: anoniminiai skundai užkerta kelią tyrimams
DELFI Vilniaus arkivyskupijos kurijos paklausė, kokių veiksmų imtasi gavus parapijiečių skundus bei kaip sureagavo į užuominas apie galimai neleistiną S. Grigo elgesį su vaikais.
„Visi gaunami laiškai į Vilniaus arkivyskupiją yra įdėmiai perskaitomi ir vyskupas vertina, kokios priemonės reikalingos, pvz., pasikalbėti su kunigu, apklausti laiško rašytoją, atlikti tolesnį situacijos tyrimą. Dūkšto parapija, kaip ir kitos, yra reguliariai lankoma vyskupų. Su kunigu kalbamasi, aptariamos jam ar bendruomenei kylančios problemos, iššūkiai“, – sakoma Vilniaus arkivyskupijos kurijos atsakyme.
Kaip teigia arkivyskupijos kurija, tikintieji ir kunigai, kurie irgi yra atėję iš tos pačios visuomenės, turi dėti pastangas atvirai kalbėtis, siekti vieni kitus geriau išgirsti ir suprasti.
„Deja, nepasirašytų laiškų autoriai dažniausiai užkerta kelią tyrimams, nes nėra liudininkų ir konkretaus besikreipiančiojo. Žinant apie nusikaltimą, reiktų imtis konkrečių priemonių. Kiekvienas, kuris turi pagrįstų žinių apie nepilnamečio patirtą ar patiriamą išnaudojimą, privalo pranešti apie tai teisėsaugai ir atsakingoms institucijoms“, – aiškina arkivyskupija.
Taip pat priduriama, kad šiuo metu Vilniaus arkivyskupijoje vyksta seminarai kunigams apie nepilnamečių apsaugą nuo smurto ir netinkamo elgesio.