Bendruomenei vadovaujantis Chijioke Nkemka dar metų pardžioje DELFI pasidžiaugė, kad savivaldybė jiems žada patalpas sostinės Vilniaus gatvėje. Tačiau neseniai vykusiame susitikime su Vilniaus meru gerų žinių neišgirdo.
„Mūsų paprašė pateikti veiklos ataskaitą ir sakė, kad artimiausiu metu šį klausimą spręs“, - sakė su šeima Vilniuje gyvenantis afrikiečių bendruomenės vadovas.
Tai, kas afrikiečiams vyrams normalu, lietuvėms - nepriimtina
Kalbėdamas apie mišrių šeimų problemas, Ch. Nkemka sakė, jog lietuviai yra labai uždari žmonės, o afrikiečiai - bendruomeniški, linkę ekspresyviai reaguoti, kartu švęsti šventes.
„Tai, kas afrikiečiui vyrui yra normalus elgesys, Lietuvėms moterims nėra priimtina. Pavyzdžiui, Nigerijoje yra visuomenė bendruomeninė, o Lietuvoje – individualistinė. Čia atvažiavę afrikiečiai stengiasi palaikyti kuo stipresnį tarpusavio ryšį, nuolat bendrauti, negali gyventi uždaro šeimos gyvenimo, nesigilindami ir nesirūpindami, kad vyksta aplink“, - lygino Ch. Nkemka.
Iš Nigerijos kilęs Lietuvos afrikiečių bendruomenės vadovas savo šalyje jaučiasi savas ir visų pažįstamas. „Pažiūrėjęs pro langą ir pamatęs vaiką galėčiau pasakyti: jis ne iš Vilniaus, o panevėžietis. Tačiau su afrikiečiais gyvenančioms moterims toks bendruomeniškumas gali atrodyti kaip vengimas įsipareigoti šeimai ir ja rūpintis“, - atkreipė dėmesį Ch. Nkemka.
Papročių per prievartą neįdiegsi
Afrikiečiams įprasta, kad vyras vakare grįžta namo, kur žmona rūpinasi buitimi. Tačiau, kaip pastebi afrikiečių bendruomenės vadovas, Lietuvos moterys buitiniais rūpesčiais nori dalytis su vyrais, tad afrikiečiui, kuris 27 metus gyveno kitaip labai sunku per kelerius metus persiorientuoti ir elgtis taip, lyg jis neturėtų ankstesnės patirties.
Ch. Nkemkos įsitikinimu, kitos kultūros žmogui savų papročių per prievartą neįdiegsi, nes rezultatas bus priešingas, kils pasipriešinimo, atmetimo reakcija. Todėl bendruomenės pirmininkas ir galvoja apie mokymus mišrioms šeimoms, kuriose žmonės galėtų dalytis asmenine patirtimi ir stiprinti tarpusavio ryšį.
„Dalis afrikiečių ir lietuvių šeimų, bandydami spręsti tarpusavio santykių problemas, nutaria, kad nesutarimai kyla ne dėl kultūrinių skirtumų, o dėl pinigų stygiaus, todėl pasirenka išvykti į Didžiąją Britaniją ar kitas Vakarų Europos šalis“, - pastebi Ch. Nkemka, pažįstantis apie 40 lietuvių ir afrikiečių šeimų ir kelias gyvenančias Jungtinėje Karalystėje bei Švedijoje, kurios planuoja grįžti į Lietuvą.
Savo vaiką leidžia į privatų darželį
Dauguma mišrių šeimų savo vaikus leidžia į valstybinius darželius, tačiau pats Lietuvos afrikiečių draugijos pirmininkas savo atžalą lydi į privatų darželį prie jo šeimos lankomos katalikų bažnyčios.
„Kai prieš penkerius metus atvažiavome į Lietuvą, buvo labai daug baimių dėl rasizmo, galvojome, kad vaikui gali kilti realus pavojus, tad užrašėme į privatų darželį prie katalikų bažnyčios, kurią mano šeima lankė”, - dalijosi vyras.
Paklaustas, ar baimė buvo teorinė, ar nulemta konkrečių patirčių Lietuvoje, Ch. Nkemka sakė jog einantį gatve jį ir jo vaiką žmonės yra vadinę „nigeriu“ ar kitais įžeidžiančiais žodžiais, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
„Pažįstu žmonių, kurie buvo gatvėje sumušti, prie kurių priekabiauta fiziškai. Jei nuolat galvosiu, ar mano vaikui negresia pavojus, negalėsiu dirbti, todėl nusprendėme geriau mokėti pinigus ir atiduoti vaiką į privatų darželį“, - sakė DELFI pašnekovas.
Keičia požiūrį į kitos rasės žmones
Lietuvių požiūris į kitataučius ir kitos rasės žmones po truputį gerėja, tačiau Ch. Nkemka tai sieja ir su bendruomenės pastangomis: „Mes susitinkame su žmonėmis, mokyklose rengiame edukacinius susitikimus. Pavyzdžiui, ir šiandien buvome Šiauliuose, kur susitikome su moksleiviais“.
Paklaustas, ar nepavargsta įrodinėti, kad irgi yra žmogus, bendruomenės pirmininkas sakė, jog niekuomet nepavargs to daryti nes nuo to priklausys ir jo vaiko ateitis.
„Dėl to planuojame tęsti edukacinius projektus, susitikinėti su moksleiviais. Afrikiečių bendruomenė ir buvo įkurta tam, kad vyktų dialogas tarp mūsų ir vietinių gyventojų. Tik tam reikalingos patalpos“, - sakė Ch. Nkemka, pinigų veiklai su bendraminčiais gaunantis iš įvairių fondų.
Paklaustas, kur ir kada Lietuvos afrikiečių bendruomenei bus skirtos žadėtos patalpos, Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius DELFI atsakė raštu: „Dėl patalpų skyrimo kol kas nėra priimtas joks sprendimas, tad negalime atsakyti, kur konkrečiai ir kada jos bus skirtos“.
Dauguma Lietuvos afrikiečių - vyrai
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje metų pradžioje gyveno 238 afrikiečiai vyrai ir 26 afrikietės moterys.
Daugiausiai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išduota afrikiečiams vyrams iš Nigerijos (91), Egipto (41), Tuniso (11), Alžyro (10), Maroko (9).
Galiojantys leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2013 metų pradžioje 82 afrikiečiams buvo išduoti dėl to, kad Lietuvoje gyvena jų sutuoktiniai arba partneriai, su kuriais įteisinta partnerystė.
55 priimti į dienines aukštųjų mokyklų studijas, 45 Lietuvoje ketina užsiimti veikla, kuriai nereikia leidimo dirbti.