Vilnius turi 10 pagerbtųjų, daugiau nei pusė - užsieniečiai
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pagarbos už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Vilniaus miestui išraiška pirmoji susirūpino Vilniaus miesto taryba.
„Mes pirmieji parengėme lakoniškus, vos vienuolikos punktų, Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatus, paskui suskato ir kitų miestų bei rajonų tarybos. Mes joms siuntėme savo parengtus nuostatus, diskutavome, dalijomės vizijomis“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Kolonaitienė.
Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali suteikti. Šis vardas suteikiamas tik vieną kartą, Garbės piliečiu gali tapti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai.
Atsidėkojant už indėlį į Sovietų Sąjungos griūtį, lėmusią Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, 1996 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto garbės piliečio vardas taip pat suteiktas JAV prezidentui Ronaldui Wilsonui Reaganui. Jam Garbės piliečio regalijas tų pačių metų vasario 15 d. Los Andžele įteikė tuometis Vilniaus meras Alis Vidūnas.
Vilniaus miesto garbės piliečio vardas yra suteiktas iš viso 10 piliečių, tarp kurių pačių lietuvių – mažiau nei pusė. Sostinės Garbės piliečiu taip pat tituluoti monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, dirigentas, muzikantas, visuomenės veikėjas Mstislavas Rostropovičius, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Hastertas Johnas Dennis, poetas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, poetas Justinas Marcinkevičius, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais 1977–1981 m. Zbigniewas Brzezińskis, profesorius, buvęs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius. Šiemet juo tapo architektas, aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio tarybos narys, kultūrinio politinio fenomeno roko grupės „Antis“ įkūrėjas Algirdas Kaušpėdas.
Sostinės Garbės piliečiui iškilmingoje aplinkoje įteikiamas auksu dengtas dailininkės Skaistės Žilienės sukurtas medalis, kuriame pavaizduotas Vilniaus miesto herbas, taip pat liudijimas, registruojamas miesto Garbės piliečių knygoje. A. Kaušpėdui Garbės piliečio regalijos bus įteiktos rugpjūčio 31 d. per pagrindinį „Sostinės dienų“ festivalio koncertą.
Vilniaus savivaldybės atstovė pridūrė, jog kandidatus šiam garbingam titului gauti gali siūlyti miesto tarybos komitetai, visuomeninės organizacijos ir piliečiai. Tereikia savivaldybei nusiųsti pasiūlymą su kandidato pavarde ir jį pagrįsti svariais argumentais. Jeigu pasiūlymas pasirodys išties reikšmingas, Vilniaus miesto taryba pasiūlytam kandidatui gali suteikti Garbės piliečio vardą.
Įgijęs Garbės piliečio vardą asmuo kviečiamas į iškilmingus miesto tarybos posėdžius, įvairius miesto renginius. Taip pat gali dalyvauti miesto tarybos posėdžiuose ir teikti siūlymus, reikšti nuomonę. Kol kas šia teise dar nebuvo pasinaudojęs nė vienas Garbės pilietis.
„Daugiau jokių išskirtinių privilegijų – tik didžiulė garbė, – pabrėžė V. Kolonaitienė. – Beje, savivaldybė gali tvarkyti Anapilin iškeliavusių Garbės piliečių kapavietes, jeigu to paprašo šeimos nariai.“
Žaidė revoliuciją
„Nesu nei didis poetas, nei politikas, nei akademikas. Esu žmogus, kuris visą laiką norėjo gyventi laisvėje. Pastebėjau, kad tas įvertinimas skiriamas už viso gyvenimo nuopelnus sulaukus solidaus amžiaus“, – sakė pastarasis Vilniaus miesto garbės pilietis A. Kaušpėdas, šiek tiek nustebęs, kad tarp didelio kalibro asmenybių pagaliau atėjo laikas pakliūti ir paprastam žmogui.
58-erių „Anties“ lyderiui A. Kaušpėdui Vilniaus garbės piliečio vardas suteiktas už veiklą Sąjūdžio laikais ir patriotizmo skatinimą jaunimo gretose.
Garbės piliečio vardas, A. Kaušpėdo manymu, suteikia moralinių įsipareigojimų: būti pavyzdžiu visuomenės akyse, labiau pasitempusiam, labiau visuomeniškam ir atsidavusiam bendruomenei, kiek įmanoma padėti miestui. „Viešai išreikšta pagarba įpareigoja. Vadinasi, turi būti vertas tokios pagarbos. Tai panašu į populiarumą, tiesa, kartais jis – tik nepatogumas. Juk matomas kiekvienas poelgis“, – dėstė pašnekovas.
Nusipelniusiųjų Kaunui – daugiau
Antrojo šalies miesto – Kauno – Garbės piliečių sąrašas gerokai ilgesnis nei sostinės: jame – 24 iškilios laikinajai sostinei nusipelniusios asmenybės. Kai kurios iš jų šį titulą pelnė po mirties. Tarp jų – tik vienas užsienietis – Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwasniewskis. Jam Garbės piliečio vardas suteiktas 2005 m.
Miesto rotušėje surengtoje ceremonijoje Lenkijos prezidentui buvo įteiktos Kauno miesto garbės piliečio regalijos – specialus medalis ir liudijimas. Beje, ši žinia tuo metu buvo lydima spėlionių, už kokius nuopelnus Kaunui Garbės piliečio vardas suteiktas kaimyninės šalies prezidentui.
Pirmasis kauniečių gerbiamų asmenų sąraše yra nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Juozas Urbšys. Jam Garbės piliečio vardas suteiktas 1991-aisiais. Tais pačiais metais šis vardas buvo suteiktas ir kompozitoriui, karilionininkui Viktorui Kuprevičiui, inžinieriui architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui, kultūros veikėjui, kolekcininkui Mykolui Žilinskui.
Kauno miesto garbės piliečio vardas suteikiamas už aktyvų miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais bei veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ir kitose srityse, taip pat už svarų indėlį kuriant Kauno gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę bei dvasinę gerovę. Šioje garbės galerijoje yra Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, garsių politikų, sportininkų, dvasininkų, menininkų.
Klausimą, kam suteikti Garbės piliečio vardą, pastarąjį kartą Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų komisija svarstė šių metų pradžioje. Tarp trijų kandidatų buvo vienas užsienietis – Lietuvos krepšinio federacijos pasiūlytas „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas. Apdovanoti jį buvo siūloma todėl, kad dešimtmetį Europos krepšiniui vadovaujančio kanadiečio rekomendacijos pagrindu „FIBA Europe“ nusprendė Europos čempionato finalines kovas pernai rengti būtent Kaune.
Pasidomėjus, ar tapus Garbės piliete kas nors pasikeitė, optimizmo nestokojanti 85-erių aktorė vienareikšmiškai atsakė: „Žinoma, kad pasikeitė. Pasijutau kur kas geriau, kai tapau garbinga piliete ir radau savo vietą šiame pasaulyje. Šis apdovanojimas man daug reiškia. Malonu, kad vertina, jaučiuosi reikalinga. Smagu, kad žmonės atkreipia dėmesį. Toks aktoriaus darbas – jis visada nori būti matomas. Ir scenoje, ir gyvenime. Įgyti tokio didelio miesto Garbės piliečio vardą – didelė dovana. Tik nežinau, ar nusipelniau tokios garbės.“
Aktorė teigė žinanti, kad Garbės piliečiai gali miesto tarybos posėdžiuose reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus, tačiau tokia galimybe dar nespėjo pasinaudoti, nes jai gerai ir taip, kaip yra.
Tik kartą per metus
Už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui, įvertinus asmeninį indėlį ir miesto vardo garsinimą pasaulyje, uostamiestyje pagerbta 16 piliečių.
Pagal naujausią tvarką, per metus miesto taryba Garbės piliečio titulą gali suteikti tik vienam žmogui. Garbės piliečiai specialiomis regalijomis kasmet tradiciškai apdovanojami piliavietėje vykstančio renginio „Jūros šventė“ metu. Šį apdovanojimą pelnęs asmuo pagerbiamas Garbės piliečio ženklu, autoriniu medaliu, kuriame pavaizduotas miesto herbas su įrašu „Klaipėdos miesto garbės pilietis“, ir vardo suteikimo dokumentu.
Pirmasis Garbės piliečio vardas už pastangas plėtojant Klaipėdos ir Vokietijos ryšius bei nuopelnus Klaipėdos kultūrai atkuriant miesto Teatro aikštėje Taravos Anikės paminklą-fontaną, skirtą poetui Simonui Dachui, 1991 m. suteiktas vokiečiui Heinzui Radziwillui.
2005-aisiais už ypatingus nuopelnus Klaipėdai Garbės piliečio regalijos buvo įteiktos ir garsiojo sportinių šokių klubo „Žuvėdra“ treneriams, tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėjams, pedagogams Onai Skaistutei ir Romualdui Idzelevičiams.
Pasiteiravus, ar Garbės piliečiams, be regalijų, reikėtų suteikti ir kokių nors privilegijų, kad ta pagarba nebūtų reiškiama vien žodžiais, R. Idzelevičius pajuokavo: „Būtų gerai, kad nors automobilį galėtum nemokamai pastatyti miesto gatvėje. O dabar atvažiuoji į darbą ir privalai arba mokėti už automobilio stovėjimą gatvėje, arba įvaryti jį į kokį nors kiemą.“
Nė karto per 7 metus Klaipėdos miesto garbės pilietis nepasinaudojo ir galimybe miesto tarybos posėdžiuose pareikšti savo nuomonę ar teikti siūlymus svarbiais uostamiesčio gyvenimo klausimais. „Kartais toks noras gal ir būtų, tačiau esame nuo ryto iki vakaro taip užsiėmę, kad tiesiog nelieka laiko nueiti į tuos posėdžius“, – sakė jis.
„Telšiškių sprendimas paskelbti mane savo miesto Garbės piliete buvo labai netikėtas ir išties sujaudino. Nesijaučiau nusipelniusi Telšiams. Aš net pamiršau, kad ten gyvenau, nes esu gimusi Lieplaukėje, šalia Telšių, o Telšiuose tik vaikų darželį lankiau. Net nebuvo smagu važiuoti to apdovanojimo atsiimti. Tačiau telšiškių rodomą dėmesį iki šiol juntu“, – dėstė ne vienerius metus sportiniams šokiams atidavusi O. S. Idzelevičienė.
Jauniausia tarp garbiausių
Šiauliečiai – tikri nusipelniusių savo miestui žmonių pagerbimo rekordininkai. Šiandien Šiauliai turi net 32 Garbės piliečius.
2000 m. pirmoji šiuo garbingu titulu buvo apdovanota teisininkė, advokatė Gražbylė Venclauskaitė. Išskirtinis, pagarbos ir dėkingumo vertas jos ir sesers žingsnis – miestui dovanoti gražūs tėvų rūmai Vytauto gatvėje. Juose dabar – „Aušros“ muziejus. Pastaroji į nusipelniusių šiauliečių plejadą praėjusiais metais buvo įrašyta šachmatų didmeistrė Viktorija Čmilytė. 29-erių šachmatų karalienė neslėpė, jog toks pripažinimas jai buvo labai netikėtas, nes iki tol ji buvo vertinama tik už tai, ką padarydavo ant šachmatų lentos.
Paklausta, ką dar su garbiu vardu turėtų įgyti miestui nusipelnę piliečiai, kad visą gyvenimą jaustųsi verti pagarbos ne vien žodžiais, nuo penkerių metų šachmatais besidominti šiaulietė atsakė: „Kokios nors lengvatos ar privilegijos čia nėra svarbiausias dalykas. Žodžiais parodomas dėmesys taip pat yra svarbus, ir man atrodo, kad čia daugiau nieko nereikia.“