Kamerūnas – valstybė centrinėje Afrikoje, turinti maždaug 26 mln. gyventojų. Prieš 4 metus šioje šalyje kilo iki dabar tebesitęsiantis pilietinis karas.
„Mano tėvai buvo nužudyti dar 2019 metais. Jie buvo ūkininkai, gyveno nedideliame Nyongos miestelyje, angliškai kalbančiame regione, kur ir vyksta karas“, – pasakojo P. Mbocko.
Pats vaikinas gyveno Doualoje. Tai – didžiausias Kamerūno miestas, kontroliuojamas vyriausybės ir nepaliestas karo. Tačiau pašnekovas tvirtina, kad net gyvenant čia jam kilo grėsmė.
„Aš buvau politinis aktyvistas, dalyvavau taikiuose protestuose prieš karą ir socialinę bei politinę krizę vykstančią angliškai kalbančiuose regionuose. Po demonstracijų valdžia pradėjo suiminėti jų dalyvius, todėl nusprendžiau bėgti. Visi mano draugai buvo suimti ir iki šiol yra kalėjime“, – sakė jis.
Vaikinas akcentavo, kad iki šių įvykių tėvynėje buvo susikūręs gerą gyvenimą – dirbo profesionaliu fotografu, turėjo nuosavą studiją, apartamentus ir automobilį.
„Viską palikęs privalėjau bėgti“, – sakė jis.
Kaip įrodymą, kad sako tiesą, P. Mbocko Delfi atsiuntė ne vieną nuotrauką iš savo ankstesnio gyvenimo, taip pat parodė savo „Instagram“ paskyrą, kurioje turi daugiau nei du su puse tūkstančio sekėjų.
Nori tik dirbti
P. Mbocko prisipažįsta, kad į Lietuvą atėjo per miškus neteisėtai kirtęs sieną. Iki tol kurį laiką jis gyveno Baltarusijoje.
„Tačiau atėjau su taika ir tik ieškau saugumo nuo grėsmių tėvynėje“, – tikino kamerūnietis.
Pasieniečių sulaikytas migrantas iš pradžių buvo apgyvendintas Alytuje, nuo spalio pradžios perkeltas į stovyklą Medininkuose.
Pašnekovas sakė, kad jam net nereikia prieglobsčio – užtektų tiesiog laikino leidimo gyventi ir dirbti.
„Nenoriu iš čia niekur važiuoti, noriu gyventi Lietuvoje, matau, kad tai svetinga ir draugiška šalis. Man nebūtų jokių problemų dirbti ir mokėti mokesčius, aš tik noriu taikaus gyvenimo“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo teigimu, jis tikrai neplanuoja keliauti į Vakarų Europą, nes yra įsitikinęs, kad gali įsitvirtinti ir būtent čia.
„Noriu kurti gyvenimą Lietuvoje ir toliau dirbti fotografu, o jei nepavyktų, galėčiau būti vilkiko vairuotoju. Tai dvi mano aistros“. – sakė P. Mbocko.
Negauna pagalbos
Tačiau į žiniasklaidą kamerūnietis kreipėsi ne norėdamas papasakoti savo gyvenimo istoriją, o ieškodamas pagalbos.
„Jau tris mėnesius sergu ir nesulaukiu jokios pagalbos“, – tvirtino jis.
Būdamas Medininkuose ir nebeištvėręs jis pats išsikvietė greitąją pagalbą, tačiau tvirtina, kad medikai jo net neapžiūrėjo.
„Paskambinau 112, nes stovykloje niekas nesutiko man iškviesti greitosios. Tačiau jie atvažiavo po 5 valandų ir man net nebandė padėti, paramedikė tik mane išplūdo ir išvažiavo“, – sakė jis.
Paklaustas, kokie konkrečiai simptomai jį kamuoja, vyras pasakojo, kad kenčia dėl neaiškios neurologinės ligos.
„Mano galva nuolat nevalingai juda, turiu atminties sutrikimų, jaučiuosi labai blogai ir visą dieną praguliu lovoje, o mano sveikata vis blogėja. Bet niekas neužsiima tokiomis komplikuotomis situacijomis“, – sakė jis.
P. Mbocko pasakojo, kad jau būdamas Alytuje bandė ieškoti pagalbos, tačiau buvo nukreiptas tik į Raudonąjį kryžių.
„Jie man liepė parašyti valdžiai dėl mano situacijos, tačiau iki šiandien neturiu jokio atsakymo“, – dėstė pašnekovas.
Nesupranta, kodėl skundžiasi
Pasiteiravus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio, ar tikrai gali būti taip, kad migrantams Medininkams neprieinamos medicininės paslaugos, jis atsakė neigiamai.
„Sistema tokia: kiekvieną darbo dieną Medininkuose budi arba Vidaus reikalų ministerijos (VRM) medicinos centro gydytojai, arba Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, arba Nemenčinės poliklinikos medikai. Kiekvieną dieną darbo dienomis migrantai gali naudotis jų paslaugomis. Savaitgaliais tas funkcijas atlieka atvykstantys Krašto apsaugos savanorių pajėgų medikai. Tai jeigu jisai nesikreipia į tuos medikus, apie ką galime kalbėti“, – aiškino G. Mišutis.
Jis pridūrė, kad tuo metu, kai stovykloje medikai nebudi, pasieniečiai sunegalavusiems visada kviečia greitąją pagalbą.
„Jie turi visas galimybes bet kuriuo paros metu gauti medicinos paslaugas. Šiuo metu yra 200 vienišų vyrų, kiekvienas turi galimybę kreiptis po 4-6 valandas per dieną. Tai tokie skundai vertintini labai skeptiškai. Juo labiau, jei jam kažkada buvo iškviesta greitoji ir tai nepasitvirtino. Yra tam tikras kontingentas, kurie laiko turi ir ne visada yra tiesa, ką jie sako“, – kalbėjo VSAT atstovas.
Jis pridūrė, kad iš stovyklos moterys vežamos į medicinos centrą dėl ginekologinio gydymo, o visi gali kreiptis dėl odontologinių klausimų.
„Skųstis, kad nesuteikiama medicinos pagalba yra nesąžininga, bet tokie dalykai nestebina“, – sakė jis.
Praėjus maždaug 40 minučių po šio pokalbio su VSAT atstovu, pats P. Mbocko paskambino žurnalistui ir pranešė, kad pagaliau jį priima medikas.
„Mane pakonsultavo ir paaiškino, kad man reikia specialisto. Ji pažadėjo parašyti raštą savo vadovams, kad mane priimtų specialistas“, – vėliau sakė jis ir neabejojo, kad apžiūrėtas buvo tik dėl to, kad situacija pradėjo domėtis žiniasklaida.
Paklaustas, kodėl anksčiau nesikreipė į Medininkuose kasdien dirbančius medikus, P. Mbocko tvirtino – jis tokių nematė ir nieko apie tai nežinojo.
Dabar migrantui pažadėta pagalbą suteikti kitą savaitę, o kol kas davė paracetamolio.
Medicininė pagalba – problema
Seimo kontrolieriaus ataskaitoje apie užsieniečių žmogaus teisių padėtį Lietuvoje daug dėmesio skiriama ir medicininei migrantų priežiūrai.
„Konstatuotina, kad užsieniečių apgyvendinimo vietose užsieniečių teisės į aukščiausią prieinamą sveikatos priežiūros standartą įgyvendinimas nėra tinkamai užtikrinamas, o tai prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui“, – rašo Seimo kontrolierius.
Šioje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą, ar reikia kvieti greitąją pagalbą, priima pareigūnai, kurie ne visada reaguoja į prašymus ir žino, ar pagalba išties reikalinga.
„Užsieniečiams nemokamai suteikiama tik būtinoji medicinos pagalba, o už kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei gydytojo neišrašytus ir nekompensuojamus vaistus prašoma susimokėti asmeninėmis lėšomis. Kalbinti užsieniečiai tikino pakankamai pinigų tam neturintys“, – rašoma ataskaitoje.
Sveikatos apsaugos ministerija yra žadėjusi, kad migrantams bus užtikrinama ne tik būtinoji pagalba.