Visoje schemoje, kaip migrantai palieka savo kilmės šalis ir galiausiai teoriškai, pagal tai, kaip jiems yra žadama, turėtų pasiekti galutinį tašką yra daug dedamųjų.
Pasieniečiams absoliučiai nekelia jokių abejonių Baltarusijos vaidmuo tame. Pasienis, kuris anksčiau buvo ypač akylai kontroliuojamas, vienu metu tapo pralaidus iš Baltarusijos pusės, dar daugiau – stebimas Baltarusijos pareigūnų vaidmuo koordinuojant, nukreipinėjant migrantų grupes, kad jos atsidurtų būtent ten, kur tuo metu norisi režimui.
„Žinome iš ankstesnės bendradarbiavimo su baltarusiais patirties, kad pasienio ruožas yra visiškai kontroliuojamas, ne tik kad pasieniečių, bet ir kitų organizacijų, kurios veikia – miškininkų ar bet kokios trečios šalies asmens pasirodymas yra žinomas. O ten (dabar) pilnai ir vežiojama, grupuojama, saugoma, nukreipinėjama. Jeigu prie Lenkijos žmogus buvo neįleistas, atsiduria pas mus kitame gale“, – „ Delfi“ pasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas Donatas Škarnulis.
Visa tai tęsiasi nuo gegužės, kada, pasak VSAT atstovo, buvo sudarytos sąlygos tokiam procesui kontroliuojamai vykti.
„Čia jau kalbėkime apie valstybės (tai yra Baltarusijos – „Delfi“) įsitraukimą“, – sakė D. Škarnulis.
Tačiau pačio neteisėtos migracijos proceso organizatorių taškų skirtinguose kelionės etapuose yra ne vienas.
„Organizatoriai yra veikiantys pagrindinėje kilmės šalyje, tarkime, Irake. Turkija yra kaip didžioji tranzito šalis, Baltarusija – kaip tranzito šalis, ir yra paskirties šalys. Šituose taškuose yra veikiantys organizatoriai, kur vyksta koordinacija, nustatyti mechanizmai, kur reikia kreiptis, kaip atvykstama.
O viduje yra jungiantys elementai. Schemą pilnai įgyvendina tam tikri žmonės, kurie būna pasiunčiami, jie atvyksta paimti“, – pasakojo D. Škarnulis.
.
„Pavežėjų“ tinkle – apie dvidešimt valstybių piliečių
Viena iš to proceso dalių yra „pavežėjai“ arba „apgyvendinimo paslaugą“ teikiantys asmenys. Tai yra nusikalstama veika. Tokie asmenys, jei sugaunami, yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
„Dėl neteisėto žmonių gabenimo šiais metais įtarimus esame pareiškę aštuoniolikai ukrainiečių. Antroje vietoje yra irakiečiai – dešimt, trečioje – devyni Sakartvelo piliečiai, toliau eina septyni lenkai, septyni lietuvaičiai, šeši – sirai. Bet šiaip iš gabentojų – apie dvidešimt valstybių piliečių turime per visus metus sulaikytų. Jiems pereikšti įtarimai“, – pasakojo D. Škarnulis.
VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas pasakojo, kad sulaikyti ukrainiečiai dažniausiai yra tokie, kurie turi leidimus gyventi Lenkijoje. Sakartvelo piliečiai – kai kurie yra iš Lenkijos, kai kurie iš Vokietijos.
„Irako piliečiai daugiausiai yra turintys leidimus gyventi Vokietijoje. Yra sulaikytų ir Vokietijos piliečių, kurie, pagal etninę priklausomybę, yra kilę iš Irako. Šeši sulaikyti sirai yra turintys leidimus gyventi Vokietijoje“, – sakė D. Škarnulis.
Ir bando giminaičius išsivežti, ir užsidirbti
VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas pasakojo, kad žmonių motyvacija, užsiimti tokia veikla būna dvejopa: vieni bando savo artimesnius arba tolimesnius giminaičius išsivežti, kiti – tiesiog užsidirbti. Migrantų už gabenimą jiems sumokamos sumos – ne vienodos, priklauso ir nuo grupės dydžio.
„Jei tarkime tai yra kelionė nuo Lietuvos iki Vokietijos, tai, priklausomai nuo grupės dydžio, gali siekti už žmogų nuo penkių šimtų iki pusantro – dviejų tūkstančių eurų. Jei didesnė grupelė bus atitinkamai mažesnė suma už žmogų. Jeigu pavieniai asmenys – didesnė. Esame ir kelių tūkstančių atlygį fiksavę“, – sakė D. Škarnulis.
Tyrinėdavo aplinką apie apgyvendinimo centrus
Anksčiau pasieniečiai pastebėdavo, kad tokie „pavežėjai“ ar galimai giminaičiai aktyviai tirdavo situaciją aplink migrantų apgyvendinimo centrus.
„Anksčiau, kai dar jie plūste plūdo šimtais, kada buvo ieškoma apgyvendinimo vietų, vienos jų buvo savivaldybių žinioje, kitos – mūsų, tai šitose vietose tikrai būdavo pastebima, kad būdavo pravažiavimai, pasižiūrėjimai, nagrinėjimas, kokia yra apsauga. Tokie dalykai mums indikuoja, kad kažkam rengiamasi. Visi šitie dalykai analizuojami, stebimi ir rengiamos operacijos“, – sakė D. Škarnulis.
VSAT atstovas labai nesileido į detales, kokiu būdu jiems pavyksta sučiupti migrantų gabentojus. Tiesiog paminėjo, kad jie turi įvairius rizikos profilius, indikacijas, kurios jiems pasufleruoja, į ką kreipti dėmesį.
„Keičiamės informacija su Latvija, Lenkija, Vokietija, Estija, Suomija. Jei, tarkime, kryptis būtų Skandinavijos šalys, tai Suomija ar Estija pastebi, kad vyksta kažkokia įtartina mašina, dalinamės informacija. Mes patys matome, kada su Lietuvoje neregistruotomis transporto priemonėmis važinėja kryptimis, kurios nesusiję su kokiais nors turistiniais, logiškais maršrutais. Tas kelia įtarimą. (…) Jei kažko nespėjame, perduodame informaciją lenkams, lenkai sulaiko“, – sakė D. Škarnulis.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija, o lapkričio pradžioje pablogėjus situacijai, mėnesiui pasienyje įvesta ir nepaprastoji padėtis.
Antradienio duomenimis, nuo rugpjūčio pradžios į Baltarusiją buvo grąžinti 7657 neteisėti migrantai.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.