„Patirtis valdant neteisėtos migracijos krizę atskleidė, jog migrantų apgyvendinimo ir aprūpinimo sistemą turėtų valdyti viena institucija, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turėtų saugoti valstybės sieną – į Lietuvą patekusių migrantų buitis negali būti jų rūpestis. Įvertinę visas galimybes manome, jog mūsų siūlomas modelis užtikrins efektyvią ir lanksčią migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemą, kuri leis sustiprinti institucinį atsaką į migracijos iššūkius, veiksmingiau valdyti esamą situaciją bei pasirengti galimoms migracijos krizėms ateityje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrės A. Bilotaitės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė kartu su Mykolo Romerio universiteto ekspertais parengė migrantų priėmimo ir apgyvendinimo koncepciją ir identifikavo kelias alternatyvas. Jas išanalizavus siūloma funkcijas, susijusias su migrantų sulaikymu, tapatybės nustatymu, migracijos procedūromis, grąžinimu ir toliau palikti VSAT ir Migracijos departamento kompetencijoje, o visas reikiamas paslaugas migrantams sutelkti Pabėgėlių priėmimo centre. Pabėgėlių priėmimo centrui būtų perduota dalis šiuo metu VSAT vykdomų funkcijų – migrantų pervežimas į apgyvendinimo vietą, apgyvendinimas, aprūpinimas, sveikatos patikra ir priežiūra, teisinių ir vertimo paslaugų teikimo organizavimas.
„Migracijos krizės parodė, kad turime ieškoti kuo efektyvesnio valstybės išteklių panaudojimo priimant ir apgyvendinant pabėgėlius bei kitus užsieniečius. Naujai įsteigta agentūra ateityje leistų ne tik racionaliau panaudoti lėšas, padėtų užtikrinti sklandesnį migrantų priėmimą, bet ir vienodai kokybiškų paslaugų suteikimą. Laukia dar didelis darbas paruošti reikiamus įstatymų projektus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Pastarojo meto migracijos krizės parodė, kiek daug padėti valstybei gali nevyriausybinis sektorius, pilietinė visuomenė, privatus verslas. Tai neabejotinai rodo valstybės brandą“, – teigia ministrė.
Pažymėtina, jog šiuo metu valstybė sprendžia dviejų migracijos krizių padarinius. 2021 m. 4,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną – tai yra keliasdešimt kartų daugiau nei 2020 m. Valdant susiklosčiusią ekstremaliąją situaciją būtent migrantų apgyvendinimas ir jiems reikalingų paslaugų užtikrinimas sukėlė daugiausiai iššūkių. Prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą plūstelėjo karo pabėgėliai. Jų priimta daugiau, nei planuota – šiuo metu šalyje jau užregistruota beveik 54 tūkst. ukrainiečių. Lietuva pagal šalies gyventojų ir priimtų ukrainiečių santykį yra trečia Europoje.
Pokyčius migrantų priėmimo ir apgyvendinimo srityje numatoma įgyvendinti iki 2023 m. balandžio mėn.