Šiuo metu teismai užversti bylomis dėl migrantų sulaikymo, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) pamažu formuojama praktika, kaip reiktų elgtis įvairiais atvejais.
Šeimai panaikintas sulaikymas
Gegužės 31 dieną be dokumentų į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai pėsčiomis per miškus atkeliavusi irakiečių šeima su dviem mažamečiais vaikais pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
Jie pasakojo, kad į Baltarusiją atskrido lėktuvu, ten dvi paras gyveno viešbutyje, po to, palikę pasus, patraukė link Lietuvos.
„Mes vykome į Šveicariją, bet mūsų tikslas buvo prašyti prieglobsčio bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje – Lietuvos pareigūnams aiškino migrantė. – Pasus palikome, nes bijojome, kad jei turėsime dokumentus, būsime išsiųsti į kilmės šalį.“
Prieglobsčio Lietuvoje pasiprašiusi šeima apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Vilniaus regiono apylinkės teismas leido visus juos ten sulaikyti 3 mėnesiams.
Anot teismo, nors nėra duomenų, kad užsienietė ir jos šeima gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, juos sulaikyti būtina, nes tikslios migrantų tapatybės nėra nustatytos.
„Kadangi užsienietei negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, Lietuvos Respublikoje ji savarankiškai gyventi negali, todėl, teismo nuomone, sulaikymas šiuo atveju nepažeis geriausių vaikų interesų, nes vaikai su motina gyvens kartu, bus aprūpinti maistu, reikiamais atvejais, suteikta medicininė ar kitokia pagalba“, – konstatavo teismas Šalčininkuose.
Tokį sprendimą migrantė apskundė LVAT. Moteris teigė, kad nors ir neturėjo paso, pateikė kitus dokumentus, kurie leido nustatyti jos tapatybę.
„Užsienietė pažymi, kad turi rūpintis dviem mažamečiais vaikais, kuriems taip pat turi būti užtikrinamos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Sulaikius ją, nei ji, nei vaikai negalėtų išeiti pasivaikščioti, o tai prieštarauja principui dėl vaikų interesų atitikimo. Be to, mažamečiai vaikai turi įvairių poreikių, tad gali reikėti nueiti į parduotuvę ar skirti laiko laisvalaikiui. To padaryti sulaikyme būtų neįmanoma. Be to, vaikai nesulaikomi, tačiau užsienietės sulaikymas iš esmės sąlygoja ir tai, kad mažamečiai vaikai taip pat bus priversti gyventi sulaikymo sąlygomis, kas yra neteisėta“, – dėstoma migrantės skunde.
Šioje byloje URC ragino netenkinti moters skundo ir toliau jai taikyti sulaikymą, nes migrantės tapatybė nėra aiški.
„Centras nurodo, kad užsienietė nėra atskirta nuo savo vyro ir vaikų, nes vyras taip pat yra sulaikytas, jis ir nepilnamečiai vaikai yra apgyvendinti kartu su ja. Šie užsieniečiai gyvena geriausiomis sąlygomis: yra įsikūrę naujausios statybos pastate, skirtame tik sulaikytoms šeimoms ir moterims, kuriame nėra grotų, jis nėra rakinamas ir užsieniečiai gali išeiti ir būti lauke 24 val. per parą, yra galimybė ne tik valgyti 3 kartus per parą į bendrabutį atvežamą maistą, bet ir bendroje virtuvėje pasigaminti patiems, vaikų užimtumu rūpinasi ne tik tėvai, bet ir socialiniai darbuotojai“, – savo atsiliepime dėstė URC.
Skundą išnagrinėję teisėjai nusprendė šeimos nesulaikyti, o apgyvendinti juos URC netaikant judėjimo laisvės ribojimų, iki kol bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio.
LVAT atkreipė dėmesį, kad šeimos su mažamečiais vaikais gali būti sulaikomos tik ypatingu atveju.
Šioje byloje, anot teisėjų, jokių ypatingų aplinkybių nenustatyta, be to, labai svarbu atsižvelgti į geriausius vaikų interesus.
„Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsienietei taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas, kas taip pat reiškia ir kartu su ja apgyvendinamų jos nepilnamečių vaikų gyvenimą iš esmės sulaikymo sąlygomis“, – nusprendė LVAT.
Po šio sprendimo šeima galės laisvai išeiti iš URC 24 valandoms ir judėti visoje Lietuvoje.
Kils iššūkių
Kaip Delfi sakė URC viršininkas A. Kislovas, tai jau nebe pirmas toks LVAT priimtas sprendimas. Kol kas praktika dar tik formuojama, tačiau tendencijos jau aiškios.
„Pirmosios instancijos teismai aktyviai taikė sulaikymą, dabar vyksta peržiūrėjimo procesas. Negalėčiau sakyti, kad praktika visiškai suformuota, ji susiformuos per ateinančias savaites. Bet tendencija tokia, kad pažeidžiamiems asmenims – šeimos ar vienišos mamos su vaikais, taikomos įvairios formos alternatyvios sulaikymui priemonės“, – komentavo jis.
Paprastai skiriamos dvi alternatyvos – ribojant ir neribojant asmenų išėjo iš centro. Anot URC vado, tai sukuria papildomus iššūkius.
„Yra iššūkis kontroliuoti asmenis, kuriems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – neišeinant iš centro leidimas judėti tik jo teritorijoje. Svarbu sužiūrėti, kad tokie užsieniečiai neišeitų iš teritorijos.
Kita kategorija užsieniečių, kurie gali išeiti iš teritorijos 24 val. Kiekvieną išėjimą, grįžimą užregistruoti ir stebėti budėtojų dalyje, ar jie grįžo laiku, ar pavėlavo“, – pasakojo jis.
Tiesa, jei žmogus pavėluoja grįžti, įrankių, kaip jį sudrausminti, nėra labai daug – galima jį įspėti, apriboti jo užimtumą arba perpus sumažinti 11 eurų skiriamą mėnesinę pašalpą.
„Mes žiūrime labai lanksčiai, jei užsienietis pavėlavo 15 min. ir nėra piktybiškumo, galima ir įspėti. Efektyviausia priemonė yra pašalpos sumažinimas“, – kalbėjo A. Kislovas.
Pasiteiravus, ar užsieniečiai per 24 val. gali nekontroliuojamai keliauti kur tik nori, pavyzdžiui, nuvykti prie jūros, pašnekovas atsakė teigiamai.
„24 val. pakankamas laiko tarpas, turint noro, nuvažiuoti ir iki Vokietijos bei grįžti atgal“, – pajuokavo jis.