Pirmasis tikslas – migrantų vaikus išmokyti lietuvių kalbos
ŠMSM kancleris atkreipia dėmesį, kad migrantų mokymas Lietuvoje nėra naujiena. Jo teigimu, visų pirma, vaikus ketinama mokyti lietuvių kalbos.
„Galbūt kiek yra pasikeitę tai, kad šiuo metu didesnis skaičius migrantų yra. Tai bet kokiu atveju migrantai pirmaisiais metais yra mokomi lietuvių kalbos. Pirmą pusmetį mokomasi tik lietuvių kalbos, antrą pusmetį taip pat mokomasi Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo ir kitų dalykų bendrinių sąvokų lietuvių kalba“, – Eltai teigė J. Lukošius.
„Ir jau yra pastebėta ne tik Lietuvoje, (...) kad kai jau yra įvaldoma vietos kalba, tai vaikai pakankamai greitai pasiveja tą lygį kitų dalykų, kuris yra turimas bendraamžių. Tai dėl to ta metodika pirmųjų lietuvių kalbos metų nėra nauja“, – taip pat akcentavo jis.
Vis dėlto ministerijos kancleris pripažįsta, kad kai kurie migrantų vaikai lietuvių kalbos mokosi sunkiau. J. Lukošiaus teigimu, tam neretai daro įtaką ir mažamečių tėvai, kurie Lietuvoje ilgesnį laiką pasilikti neketina.
„Gali būti priežastis, kad net ir tėvai sako – negaišk laiko lietuvių kalbai, mes čia ilgai neužsilaikysime. Tai yra iš praktikos gyvas pavyzdys, taip iš tikrųjų būna, ir tuomet vaikai net nesistengia mokytis lietuvių kalbos“, – atkreipė dėmesį J. Lukošius.
Jo teigimu, būna ir atvejų, kad vaikams lietuvių kalbą sunkiau sekasi įvaldyti dėl raidos sutrikimų, kuriuos mokytojams dėl kalbos barjero sudėtingiau pastebėti.
„Kitas pavyzdys, kuomet vaikai mokosi, bet tada pradeda aiškėti, kad visgi vaikas yra specialiųjų poreikių, kad jis gali turėti tam tikrų net ir raidos sutrikimų, kurių negali pajausti, kuomet neturi visiškos bendros kalbos su vaiku, bet besimokant pasimato, kad jis jų turi“, – sakė J. Lukošius.
Mokymas vyks migrantų stovyklose
Kanclerio teigimu, pagrindinis skirtumas nuo tipinės situacijos, kuri buvo iki šiol, kad pirmuosius metus migrantų vaikų ugdymas bus vykdomas jų gyvenamosiose stovyklose. J. Lukošius akcentuoja, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog dabartinį skaičių migrantų vaikų, kuris, pasak jo, jau perkopė 100, į mokyklas priimti šiuo metu būtų sudėtinga.
„Tai yra didesnis skaičius mokinių, todėl mokykloms staigiai tokį skaičių priimti būtų sudėtinga. Mes buvome mokyklose tiek Rukloje, tiek Pabradėje. Tai bent jau tokia prognozė buvo, kad jos negalėtų staigiai priimti didelio skaičiaus vaikų. Tai buvo staigiai priimtas sprendimas nesimėtyti, o tą švietimą organizuoti stovyklose“, – sakė jis.
Pasak ministerijos kanclerio, vaikų ugdymą mokyklose labai apsunkintų ir tokie nustatyti reikalavimai, kaip sveikatos pažymų pateikimas.
„Vaikai turi lankyti mokyklas tik tada, kai yra pasitikrinę sveikatą. Tai šiuo atveju, kadangi tas migrantų srautas gali nuolatos būti vis pasipildantis, tai dėl to, kad nebūtų trikdomas tas ugdymo procesas belaukiant tų sveikatos pažymų, žinant, kad yra pakankamai skirtingos situacijos ir dėl dokumentų, tai tiesiog tą ugdymą nusprendėme organizuoti stovyklose“, – paaiškino kancleris.
J. Lukošiaus teigimu, teisės aktai reikalauja organizuoti ugdymą visiems migrantų vaikams iki 18 metų amžiaus. Pasak jo, šį reikalavimą ministerija ir bus pasirengusi įgyvendinti nuo spalio 1 dienos.
„Migrantų vaikams ugdymas turėtų būti pradedamas ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo atvykimo laiko, tai mes, įsivertinę tai, kad didžioji banga buvo dar liepos mėnesį, priėmėme sprendimą pradėti mokslo metus spalio 1 d. Ir jie tęstųsi normalu ciklu“, – teigė J. Lukošius.
Mokinio ugdymui per metus planuojama skirti 2–3 tūkst. eurų
ŠMSM kancleris taip pat informuoja, kad planuojama vieno vaiko ugdymui per metus skirti nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. J. Lukošiaus teigimu, ši suma būtų didesnė, jei migrantų vaikai būtų mokomi ne stovyklose, o mokyklose.
„Mesi iš tikrųjų žiūrime, kaip tą visą procesą padaryti kuo tvaresnį, ypač žinant, kad net ir pirmieji metai gali būti stovyklose kaip laikina tik priemonė, kad nebūtų priimti kažkokie sprendimai, dėl kurių po to tektų gailėtis. Tai mes neperkame jokių suolų, stalų, baldų. Iš principo savivaldybės geranoriškai sutinka iš mokyklų paskolinti įrangos, kuri yra nebūtina tuo metu tose mokyklose. Tai tikrai tokių išlaidų išvengiame“, – informavo J. Lukošius.
„Kadangi renkamės mokytis stovyklose, tai nereikia nei palydos, nei pavėžėjimo išlaidų patirti, tai dėl to manome, kad vienam mokiniu mokyti, įskaitant visas likusias išlaidas, per metus užtektų nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Jeigu mokymas vyktų mokyklose, su palyda ir t. t., tai kaina būtų didesnė“, – pridūrė jis.
Bus sudarytos mobilios mokytojų grupės
J. Lukošius teigia, kad planuojama sudaryti ir parengti mobilias mokytojų grupes, kurios migrantų stovyklose mokytų vaikus lietuvių kalbos.
„Kadangi ugdymą organizuojame stovyklose, tai tam bus sudaromos mobilios mokytojų grupės. Kadangi vaikai nevyksta į mokyklą, mokytojai atvyksta pas juos, tai tuos mokytojus atrinktų Vilniaus lietuvių namai. Yra tokia mokykla Vilniuje, kuri turi ilgametę darbo patirtį su imigrantais, kur iš įvairių ir karo zonų atvyksta vaikai jau tikrai ilgą laiką, ir jie turi metodikas, kaip mokyti lietuvių kalbos vaikus, kai jie nemoka nieko kito, išskyrus savo gimtąją kalbą. Tai tiesiog tam yra speciali metodika ir pagal tą metodiką vaikai yra pradedami mokyti“, – informavo jis.
ŠMSM kancleris teigia, kad dėl patogesnio susisiekimo bus siekiama, jog pedagogai būtų iš tų pačių regionų, kaip ir migrantų stovyklos.
„Tikrai ir savivaldybės pažadėjo padėti skleidžiant šią žinią, ir ieškant mokytojų, ir pačios mokyklos, kurios pradėjusios mokslo metus rugsėjo mėnesį, kad galbūt kai kurie mokytojai turės nepilną krūvį ir bus kaip tik tinkami kandidatai dar savo krūvį pasididinti tose stovyklų mobiliose grupėse. Tai tokiu būdu visi kartu mes tų mokytojų ieškome, bet konkrečiai tuos mokytojus įvardintų Vilniaus lietuvių namai, kurie yra mokykla, pavaldi ministerijai“, – sakė jis.
Nuogąstaujama, kad pedagogus pritraukti gali būti sudėtinga, todėl jiems ketinama mokėti priedus
Ministerijos kancleris taip pat informuoja apie planus migrantų vaikus mokantiems pedagogams mokėti priedą.
„Siekiame, kad tokiems mokytojams būtų mokamas priedas. Dar atsakymo iš Finansų ministerijos neturime, ar tikrai taip bus. Bet vėlgi tai nėra kažkoks stebuklas. Mes visada, kai kalbame apie lietuvių kalbos mokymą užsienyje, tai tokiems mokytojams yra skiriami priedai, nes tai yra išskirtinai sudėtingos sąlygos. Tai norėtume, kad ir šį kartą būtų taip pat“, – sakė jis.
J. Lukošius mano, kad šis priedas padėtų pritraukti pedagogus apsvarstyti darbą migrantų stovyklose.
„Tiesiog žinant, kad vis tiek kadangi bent jau pradžioje gali būti sudėtinga tokių mokytojų surasti, tai manome, kad, jeigu galėtume skirti jiems ir priedą, tai būtų jiems paskatinimas rinktis darbą mobilioje grupėje“, – teigė ŠMSM kancleris.
Jis akcentavo, kad vienas mokytojas galėtų lietuvių kalbos pamoką vesti 15 vaikų.
„Vienoje klasėje turėtų būti 15 vaikų, ir viena klasė turėtų turėti tris pamokas lietuvių kalbos per dieną. Tai galėtų mokytojas vis tiek turėti 6 pamokas per dieną, tai reiškia, 30 vaikų užtektų vieno mokytojo. Tuomet galime prognozuoti: jeigu turėtume 300 vaikų, tai užtektų 10 mokytojų“, – sakė kancleris.
Nemažai tiesioginio darbo teks ministerijai
J. Lukošius taip pat pabrėžia, kad organizuojant ir įgyvendinant migrantų vaikų ugdymo procesą nemaža dalis darbo, visų pirma, teks ne savivaldybėms, o ministerijai.
„Dėl paties proceso sustygavimo, žinoma, tai yra ministerijos atsakomybė, bet bendrai įgyvendinant patį mokymą tai tampa mokyklos atsakomybė, kad vaikas lanko pas juos mokyklą. Tačiau, kadangi, kaip minėjau, šiuo metu galvojame apie mobilias grupes, mobilios grupės bus vis tiek samdytos ministerijai pavaldžios mokyklos, tai tikėtina, kad nemažai tiesioginio darbo vis tiek teks pačiai ministerijai“, – sakė J. Lukošius.
„Na, o savivaldybių mes, žinoma, visą laiką laukiame pagalbos ir prisidėjimo organizaciniais klausimais, grynai tokiais, kurie yra sprendžiami visiškai vietoje“, – pridūrė jis.
Ministerijos kancleris teigia, kad oficiali mobiliose grupėse dirbsiančių pedagogų paieška dar nėra paskelbta.
„Yra sudėtinga skelbti konkursą labai iš anksto žinant, kad mokytojams lengviausia yra apsispręsti, ar jie nori dirbti tokį darbą, žinant savo krūvį mokykloje, kurioje jie turės dirbti nuo rugsėjo. Tai manome, kad dabar artimiausios dešimt dienų ir parodys, ar mes turime pakankamą skaičių norinčių mokyti. Bet mes šiuo metu nekalbame apie didelius mokytojų skaičius, kurių reikėtų ieškoti“, – paaiškino jis.
ELTA primena, kad į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiais metais jau pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių. Taip pat sulaikyti Kongo, Kamerūno, Sirijos, Rusijos, Irano, Afganistano, Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.
Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.