Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra sakęs, kad, sprendžiant paaštrėjusią nelegalios migracijos Lietuvoje problemą, yra derinami vizitai į Turkijos ir Irako sostines.
Patirtis rodo, kad kelias, bandant spręsti migrantų grąžinimo klausimus su Iraku, nėra įkvepianti optimizmui. Tarkime 2019 m. nelegaliai ES šalyse narėse buvo 21 015 Irako piliečiai. Į Iraką buvo sugrąžinti 25 proc., tai 5315 šios šalies piliečiai.
Tais metais 22 šalys narės bandė kontaktuoti su Irako Vyriausybe dėl nelegalių migrantų išsiuntimo. Ketvirtadalis šalių narių pranešė, kad Irakas niekada negerbia partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų.
Keturios šalys turėjo dvišalį susitarimą susitarimą. Viena iš jų pareiškė, kad jo iš principo buvo laikomasi, tačiau tik kriminalinių nusikaltėlių atveju, ir dar viena teigė, kad jo buvo laikomasi tik tais atvejais, kai žmonės laisvanoriškai sutikdavo sugrįžti. Likusios dvi šalys teigė, kad susitarimo nesilaikoma.
Dauguma migrantų į Lietuvą – Irako piliečiai
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas užsienio ir ES politikos klausimais Rolandas Kriščiūnas laidoje „Delfi tema“ teigė, kad dauguma sulaikomų migrantų yra Irako piliečiai.
„Mums patiems yra kebloka nustatyti, kiek tarp jų yra kurdų. Įtariame, kad dauguma jų yra kurdai“, – sakė R. Krisčiūnas.
Vyriausybės vadovės patarėjas pasakojo, kad, sprendžiant šią problemą, stengiamasi pasitelkti ir europinių institucijų pagalbą. Šie klausimai buvo aptarti per susitikimus su Lietuvoje viešėjusiais Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.
„Lietuvos-Baltarusijos siena yra ES siena. Emigrantai nesirenka Lietuvos, kad jie norėtų čia ir apsistoti ir gyventi, integruotis į vietos visuomenę. Be abejo, jų tikslas yra skverbtis giliau į ES, ir judėti tokių šalių kaip Švedija arba Vokietija link.
Tai yra mūsų visų bendras iššūkis. (…) U. von der Leyen kalbėjosi su Irako premjeru prieš atvykdama čia. Ch. Michelis, EVT prezidentas, su Irako premjeru turi kalbėtis šiandien-ryt“, – aiškino R. Krisčiūnas.
Premjerės patarėjas aiškino, kad Lietuva neturi tokio ambasadų tinklo, kad galėtų palaikyti santykius su visomis pasaulio valstybėmis.
„Todėl mums labai svarbu atsiremti į ES institucijas, esamą infrastruktūrą, kad komunikuotume su tomis šalimis. Taip pat labai svarbu konsultuotis ir perimti patirtį tokių šalių kaip Graikija, kuri susidūrė su labai panašaus pobūdžio problemomis. Jų skaičiai buvo ženkliai didesni. Todėl kitą savaitę planuojame premjerės vizitą į Graikiją pokalbiams emigracijos tema su graikų premjeru ir kitomis Graikijos institucijomis“, – dėstė R. Krisčiūnas.
Vyriausybės vadovės patarėjas aiškino, kad dar stengiamasi pagreitinti procedūras, kad Lietuva nebūtų patrauklus taškas migracijos srautams į ES.
Tikisi, kad prireikus ES šalys būtų solidarios
Premjerės patarėjas aiškino, kad kol kas migrantų srautai nėra tokie dideli, kad įsijungtų perskirstymo mechanizmas.
„Lietuva rodė solidarumą su Graikija, Italija, ir prisiimdavo pabėgėlius pas save. Mes tikėsimės, jeigu toks poreikis bus, solidarumo iš kitų ES šalių narių“, – dėstė R. Krisčiūnas.
Premjerės patarėjas labiausiai akcentavo Lietuvos kaip taško, per kurį ieškoma patekimo į ES galimybių, patrauklumo mažinimo svarbą.
„Turime suprasti, kad, jeigu patrauklumas šito taško taps visiškai kitokiu, patys žmonės gali panorėti grįžti atgal. Jie gali tą padaryti bet kada. (…) Dabar turime daryti viską, kad tai būtų kuo mažesnio patrauklumo galimybė žmonėms, kuriais yra piktnaudžiaujama.
Jie yra klaidinami. Jiems tikriausiai yra aiškinamos spalvingos istorijos, kaip paprasta per šitą sieną pakliūti į ES. (…) Tą patrauklumą turime mažinti visomis išgalėmis“, – sakė R. Krisčiūnas.
Migrantus vadino nusikalstamų veikų bendrininkais
Buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Audronius Ažubalis veiksmus, sprendžiant susidariusią situaciją, vertino kritiškai.
„Čia eina kalba apie tai, ar mes leidžiame Maskvai ir Minskui primesti savo žaidimo taisykles? Ką turiu mintyje? Pirmiausia, pagal turimą informaciją, iki šiol iš šitų hibridinių žaliųjų žmogeliukų kol kas nėra nė vieno, kuriam būtų galima taikyti įprastinį politinio prieglobsčio prašytojo statusą. Visi iki šiol išnagrinėti yra ekonominiai pabėgėliai. O aš dar kitaip juos vadinčiau, tai yra nusikalstamos veikos bendrininkai“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad ir Baltarusijos opozicija teigia, kad dalis tų žmonių sąmoningai dalyvauja Minsko žaidime.
„Jie žino, kad eina, kodėl eina, ir kad eina su oficialiu Baltarusijos valdžios palaiminimu. Taigi jie yra nusikalstamų veikų bendrininkai. Čia aš nematau Lietuvoje sutelktos politinės valios ir ryžto atremti tą hibridinę ataką, apie kurią mes čia visi kalbame, ir reikalaujame kažkokios vienybės.
Tai, ką išgirdau iš pono Kriščiūno, tai aš matau tik vieną dalyką, kad Lietuva pasirengusi eiti tradiciniu nesėkmingu europietišku (Italijos, Graikijos) keliu. Tas kelias niekur nenuvedė. Tūkstančiai nelegalų pateko į Europą“, – sakė A. Ažubalis.
Siūlo į pagalbą pasitelkti JAV
Parlamentaras įsitikinęs, kad problemai spręsti svarbu pasitelkti Jungtinių Valstijų (JAV) pagalbą.
„Štai mes dabar kalbame apie Iraką, Turkiją, – klausykite, kas Iraką gali paveikti? JAV. Lietuva, nuo kurių metų dalyvavo Irako solidarumo kare? Nuo 2003 metų balandžio iki 2008 metų. Štai, kur mes turime eiti, štai, kas turi įtaką ir Turkijai, ir Irakui“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Jam taip pat atrodo nesuprantama, kodėl jiems leidžiama kirsti sieną.
„(Linas Linkevičius laidoje – „Delfi“) kalbėjo apie pasieniečius, kad jie šaunūs vyrai. Bet, žinote, jie turi įsipareigojimą priimti prieglobsčio procedūrą. Jeigu pasienį saugotų kariuomenė, savanoriai, šauliai, jie apgręžtų juos, ir grąžintų ten, kur yra. Tai būtų teisėta, nes jie neturi įgaliojimų priimti prieglobsčio prašymą.
Žinau, kad bus siūloma pagreitinti prieglobsčio procedūras iki vieno mėnesio, bet esmės tai neišspręs. (...) Todėl sakau, kad Lietuva turi būti pirmeivė, jei mes juos traktuosime kaip hibridinio karo dalyvius, žinoma, dabartiniu metu tai prieštaraus direktyvoms, bet gal laikas keisti tas prieglobsčio direktyvas“, – svarstė A. Ažubalis.
Premjerės patarėjas nesutiko, kad visi migrantai sąmoningai dalyvavo A. Lukašenkos schemoje.
„Dauguma jų yra apgauti, jiems yra prisakyta dalykų, kurie neatitinka tikrovės. Be abejo, mes vis tiek turime elgtis ir žiūrėti į tarptautinius įsipareigojimus, tačiau neturime sudaryti šiltnamio sąlygų . Todėl Vyriausybė nagrinėja visas priemones, kad patrauklumas Lietuvos kaip taško, per kurį galima patekti į ES, mažėtų. Su amerikiečiais kalbamės ir kalbėsimės“, – dėstė R. Kriščiūnas.
Linkevičius: hibridinio karo arsenalas plečiasi
Kitas buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nebuvo linkęs kritikuoti Vyriausybės už pastangas dirbti su Iraku ir Turkija.
„Akivaizdu, kad reikia dirbti visais keliais. Tai, ką dabar matome, yra vienas iš hibridinio karo metodų. Hibridinio karo arsenalas plečiasi. Jeigu prisimintume (…) žalius žmogeliukus, vadinamuosius humanitarinius konvojus, kuriuose irgi buvo gabenama karinė parama, kovojantiems prieš Ukrainą.
Dabar matome ir šituos pabėgėlius, kurie taip pat naudojami kaip ginklas. To neslepia ir A. Lukašenka. Narkotikų keliai irgi nėra užkardyti. Pastaruoju metu taip pat registruojami srautai. Visa tai yra intensyvus hibridinio karo metodų panaudojimas“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak buvusio ministro, sprendžiant šitą problemą, pirmiausia, reikia imtis priemonių namuose, tačiau diplomatinės tarnybos irgi gali prie to prisidėti.
„Lietuva neturi tokio turtingo tinklo. Diplomatiniai santykiai su Turkija yra puikūs, ministras šiuo metu yra Vilniuje. Matyt su juo irgi bus galima apie tai kalbėti. Su Iraku santykiai nėra tokie intensyvūs, bet irgi teko bendrauti. Labai svarbu, kad padėtų europinės institucijos, kurių diplomatinių atstovavimo tinklas yra visame pasaulyje“, – teigė L. Linkevičius.
Pasak jo, neteisėtų migrantų sugrąžinimas būtų aiškus signalas tiems, kurie sąmoningai ar nesąmoningai yra klaidinami,naudojami kaip įrankiai kare prieš mus.
„Jie turi žinoti, kad jų kelias nebus toks lengvas, kaip buvo žadėta. Tas įmanoma tik tokiu atveju, jeigu bus griežtai, laiku reaguojama. Tie, kurie neteisėtai siekia pabėgėlio statuso, arba yra daugiau ne pabėgėliai nuo karo, o ekonominiai migrantai, su jais turėtų būti elgiamasi pagal tarptautinę teisę, bet taip pat ir labai griežtai reaguojant, juos grąžinant į jų kilmės šalį. Be diplomatinių kontaktų tą bus labai sunku padaryti“, – teigė L. Linkevičius.
Pasak pašnekovo, pagrindinis akcentas turėtų būti skiriamas sienų apsaugai, taip pat turėtų būti greitos prašymų svarstymo procedūros.
„Tie žmonės neturi turėti laisvės keliauti. Anksčiau būdavo galimybės juos trumpam išleisti, kol nagrinėjamas statusas, tas neturi būti daroma. Nes tuo naudodamiesi jie pasiekia sieną, ir keliauja toliau tarkime į Lenkiją, iš kurios gali būti sugrąžinti į Lietuvą, kadangi tokie yra susitarimai“, – sakė L. Linkevičius.