„Turiu pasakyti, kad dar tikrai nėra užsimiršę iš kelių perspektyvų. Viena tai, kad, manau, kai padirbi valstybiniame sektoriuje, išsivysto toks jausmas, kad tau rūpi kas vyksta. Labai sunku atsijungti ir nematyti žinant kažkiek virtuvės. Skaitant žinias, stebint procesus tikrai kartais kraujas labai suverda ir norisi kažką garsiau kalbėti“, – teigė ji.

Anot M. Dargužaitės, nors Vyriausybė viešojoje erdvėje dažnai susilaukia įvairios kritikos, ji pasisakyti skuba ne visais atvejais. Vis dėlto, anot buvusios kanclerės, kai kuriuos klausimus į viešumą iškelti labai svarbu.

„Kai pamatėme, kad Vyriausybėje neliko nė vienos moters, man atrodė, buvo gana svarbu pasisakyti šiuo klausimu, kadangi pati buvau viena iš tų nedaugelio moterų Vyriausybėje. Ir apie savo patirtį, ir, apskritai, ką apie tai galvoju, nes, manau, kad tai yra labai svarbi tema Lietuvoje“, – radijo laidoje kalbėjo ji.

Šiandien M. Dargužaitė pripažįsta, kad darbas Vyriausybėje, jos žodžiais, „buvo klaida“.

„Kalbant apie tuos puikius pralaimėjimus, tai turiu pripažinti, pasakyti sau, kad tai buvo klaida. Daug galvojau per paskutinius metus, kad čia tikrai viena iš mano didžiausių gyvenimo klaidų prisijungti į šią komandą“, – atviravo ji.

Paklausta, kodėl apskritai pasirinko dirbti tokį darbą ir nerti į politiką, M. Dargužaitė tikino, kad po 17 metų, praleistų Amerikoje, ji manė, kad Lietuvoje ilgai neužsibus, tačiau per tą laiką galėtų kažką naudingo nuveikti savo šalies labui.

„Man tikrai pasitaikė labai gera proga dirbti Ūkio ministerijoje ir po to „Investuok Lietuvoje“, kur tikrai mano patirtis ir tą, ką aš mačiau užsienyje, žinojimas, investuotojų psichologija tikrai padarė labai daug naudos. Aš manau, kad man truputėlį užaugo tokie sparnai, kad iš tikrųjų yra labai daug dalykų, ką galima pakeisti. Tikrai manau, kad aš žinojau, kaip tą galima įgyvendinti, tik svarbu, kad būtum su ta komanda, kuri siekia to paties, kaip ir tu“, – svarstė M. Dargužaitė.

Buvusi kanclerė tikino, kad premjero Sauliaus Skvernelio kvietimą prisijungti prie komandos ji suprato, kaip lūkestį keisti sistemą. Klausimų esą kėlė tik tai, kad „valstiečiai“ buvo nauja politinė jėga.

„Žinių radijo“ laidoje „Puikūs pralaimėjimai“ moteris teigė, kad tikėjosi, jog į valdančiųjų postus atėjo žmonės, kurie nori realių pokyčių. Vis dėlto, pasak M. Dargužaitės, neilgai trukus ji suprato, kad „politika yra politika“.

„Nusprendžiau išeiti ir gana anksti nusprendžiau, kad man vis tik reikės išeiti iš tos pozicijos, nes aš atėjau čia daryti dalykų, o ne sau kažkokius reitingus statytis, ant komunikacijos dirbti ir taip toliau“, – laidos vedėjui G. Gimžauskui sakė ji.

Paklausta, ar darbas Vyriausybėje buvo laiko švaistymas, ar visgi buvo ir naudingų žinių, M. Dargužaitė patikino, kad naudos buvo mažai.

„Negaliu pasakyti, kad tas laikas man kažką asmeniškai davė. Tikrai manau, kad man pačiai tai padarė daugiau žalos negu naudos, nes ypač daug dalykų, kas buvo išėję į viešąją erdvę, jie ir liko, žmonėms susidarė kažkoks įspūdis apie tave ir niekas nesigilino, kaip iš tikrųjų buvo“, – kalbėjo laidos viešnia.

DELFI primena, kad Iš Vyriausybės kanclerės pareigų M. Dargužaitė pasitraukė 2017 m. lapkritį.

M. Dargužaitė iki tapdama kanclere buvo „Northern Horizon Capital“ (NHC) valdybos narė. Nuo 2015-ųjų kovo iki gruodžio ji vadovavo Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje.

2014-ųjų vasarį M. Dargužaitė pasitraukė iš „Investuok Lietuvoje“ generalinės direktorės posto. Tuomet ji tvirtino, kad išsiskyrė jos ir Vyriausybės požiūriai.

JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ viceprezidente Niujorke dirbusi M. Dargužaitė į Lietuvą grižo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kvietimu – ji 2011-ųjų birželį tapo buvusio ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja ir kuravo valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir finansų inžinerijos sritis, taip pat patarė ekonomikos ir finansų klausimais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (752)