„Jeigu mums, Jurbarko rajono savivaldybei, nebus padėta tinkamai teisiškai apginti ne tik Jurbarko rajono gyventojų interesus, aš manyčiau, čia kalba eina apie visos Lietuvos gyventojų interesus, (...) tai iš tiesų pasekmės šviečiasi ganėtinai liūdnos“, – trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas Saulius Lapėnas.
Vicemeras sako, kad pastebėjus didelius neatitikimus sutarčių dokumentuose svarstoma kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Jis taip pat mano, kad savivaldybės komisija pagal surinktus faktus galėtų pripažinti sutartį negaliojančia.
„Viena iš galimų išvadų yra – savivaldybės tarybai priimti sprendimą, kad tuometinių administracijos vadovų pasirašyta sutartis yra niekinė, kadangi ji nebuvo svarstyta savivaldybės tarybos posėdyje, neturi jokio legitimaus pagrindo, kad būtų įgyvendinama“, – kalbėjo Jurbarko vicemeras.
Pasak jo, paaiškėjo, kad sutartis, kuri buvo pateikta svarstyti tarybai, skyrėsi nuo teksto anglų kalba.
„Tarybos nariai net nesvarstė tokio aspekto, kaip bendrąja valdymo institucija staiga tapo Lenkijos ministerija. Dar daugiau – tolesni aktai vedė prie to, kad mūsų santykis su bendrąja valdymo institucija yra paremtas tik Lenkijoje galiojančia teisine baze“, – kalbėjo S. Lapėnas.
Pasak jo, tarybos nariai buvo įsitikinę, kad projektą kontroliuoja Lietuvos Vidaus reikalų ministerija, nes tai buvo nurodyta jiems pateiktuose dokumentuose lietuvių kalba.
„Mane visiškai šokiravo faktas, kad 2013 metais pasirašyta visiškai kita sutartis, kurioje Jurbarko rajono savivaldybė prisiima atsakomybę už 17 mln. eurų projekto finansavimą, kurio daugiau kaip du trečdaliai apimties realizuojama Kaliningrado srityje“, – kalbėjo Jurbarko vicemeras.
2007–2013 metų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą administravusi Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerija už projektą atsakingos Jurbarko rajono savivaldybės grąžinti 962 tūkst. eurų pareikalavo dar pernai balandį, o šiemet rugpjūčio 14 dieną nurodė lėšas pervesti per 45 dienas.
Iš Nemano savivaldybės pinigų neatgaunančio Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius tikisi, kad lėšų grąžinimo klausimą perims Europos Komisija, kuri galės jas tiesiogiai išieškoti iš Rusijos pusės.
Bendra Skirsnemunės ir Nemano nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros įrengimo projekto vertė siekė 17,2 mln. eurų, iš kurių 12,7 mln. eurų teko Rusijos, o 4,5 mln. eurų - Lietuvos pusei. Projektui skirta 4,2 mln. eurų ES parama.
Projektas įgyvendintas 2012-2014 metais.