Vieni finansų analitikai tokį Rusijos oligarcho pirkinį įvertino kaip magnato mėgavimąsi savo turtais ir savireklamą, kiti tai traktavo kaip protingą investiciją.
Dešimtukas - pirmą kartą
Žurnalas “Veidas” prieš dvejus metus pirmą kartą sudarė turtingiausių Lietuvos žmonių dešimtuką. Pirmąją vietą jame užėmė “Vilniaus prekybos” savininkas Nerijus Numavičius, išplėtojęs didžiulį prekybos tinklą mūsų šalyje ir už jos ribų.
Šios bendrovės veiklą apibūdinantys skaičiais tikrai įspūdingi: metinė apyvarta - 4 milijardai litų, ji sumoka daugiau kaip 300 milijonų litų mokesčių, joje dirba 18 tūkstančių žmonių.
Pagal visus parametrus “Vilniaus prekyba” ryškiai išsiskiria iš kitų kompanijų. Šie rodikliai didele dalimi nulėmė, kad N.Numavičius turtingiausio žmogaus titulą paveržtų iš ankstesnio ilgalaikio neginčijamo lyderio - koncerno “Achemos grupė” ir “Klasco” vadovo, vieno įtakingiausių verslininkų Bronislovo Lubio.
Trečias “Veido” sąraše - Kėdainių bojarinu pramintas V.Uspaskichas. 4-5 vietas dalijosi Vakarų Lietuvos finansų ir pramonės korporacijos vadovai Antanas Bosas ir Rimandas Stonys. Paskui juos ėjo “Koncerno SBA” prezidentas Arūnas Martinkevičius ir vienas bendrovės “Rokiškio sūris” savininkų Antanas Trumpa.
Dešimtukui dar priklausė vienas “Lifosos” savininkų Danas Tvarijonavičius, Marijampolės koncerno “Algos grupė” savininkas Audrius Linkus, “LUKoil Baltija” vadovas Ivanas Paleičikas.
Netoli dešimtuko laikėsi “Benneton Distribution” savininkas Benas Gudelis, “MG Baltic” savininkas Darius Mockus. Beje, pastarasis šiais metais smarkiai sustiprino savo pozicijas, koncentravęs vienos solidžiausių bendrovių kontrolinį akcijų paketą.
Atnaujintą didžiausių Lietuvos turtuolių dešimtuką “Veidas” paskelbs vėliau šį rudenį. Manoma, kad pasikeitimų jame bus nedaug.
Siekiama nepažeisti žmogaus privatumo
Visi dešimtuke ir greta jo paminėti verslininkai - multimilijonieriai, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta, kokio apskritai dydžio turtą valdo kiekvienas iš jų (buvo nurodyta tik kai kurių bendrovių turimų akcijų paketų vertė). Šis sąrašas iš esmės skiriasi nuo užsienio leidinių sudarinėjamų turtuolių dešimtukų ar šimtukų.
Žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Gintaras Sarafinas sakė, kad kiekvieno multimilijonieriaus visas valdomas turtas nenurodytas sąmoningai, siekiant nepažeisti žmogaus privatumo. Be to, elgiantis neatsargiai, galima patekti ir į teismą, teisinosi pašnekovas, pridurdamas: “Bet kai kurie Lietuvos turčiai elgiasi atvirkščiai - savo turtais tiesiog mėgaujasi. Tai liudija kai kurios publikacijos ir telelaidos”.
G.Sarafinas pažymėjo, kad, sprendžiant iš žurnalo surengtos apklausos, visuomenė gana tolerantiška turtingiems žmonėms, ne vienas apklaustųjų teigė, kad ir jis toks svajoja būti.
Pašnekovo nuomone, milijonierius milijonieriui nelygu: “Jeigu į Arvydą Sabonį visuomenė žiūri su neslepiamu pasididžiavimu ir pagarba, tai, tarkim, “Kauno grūdų” bendrovės savininkas daug kam užkliūva”.
Kai kurie turčiai užkliūva ne tik visuomenei, bet ir teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijoms. Taip praėjusį mėnesį atsitiko Kaune.
Atsidūrė už grotų
Kaune vienu turtingiausių žmonių laikomas verslininkas Gintaras Skobas rugsėjo viduryje buvo sulaikytas, vėliau teismas leido jį suimti. Visa tai vyko gana paslaptingai, nebuvo net skelbiama, kokio miesto areštinėje jis laikomas.
Iki šiol neteistas G.Skobas įtariamas padaręs sunkių nusikaltimų. Pareigūnai nepaneigė, kad įtarimai gali būti susiję ir su žmogžudyste. Po kurio laiko už didelį - 100 tūkstančių litų užstatą - žinomas verslininkas atgavo laisvę.
Ir kitų milijonierių kelias nebuvo vien rožėmis klotas. G.Skobo ilgametis bendražygis - vadinamasis verslo pionierius Arvydas Stašaitis kelerius metus praleido kalėjime.
Prie suskilusios geldos liko žiniasklaidos magnatu vadintas Romas Bubnelis, kelis milijonus dolerių investavęs vien į tuometinę televiziją “LitPoliinter”.
Kai kuriems milijonieriams gyvenimas baigėsi visai tragiškai. Patekęs į didelę finansinę krizę nusišovė “Tauro” banko prezidentas Genadijus Konopliovas.
G.Skobo ir A.Stašaičio pavyzdžiai liudija, kad ir milijonieriams neretai tenka nusileisti iš aukštybių. Tada jų vietas užima kiti. Kartais išaiškėja vadinamieji tylieji milijonieriai.
Įstatymai privertė parodyti pinigines
Seimo rinkimus reglamentuojantys įstatymai kai kuriuos verslininkus privertė, vaizdžiai sakant, atidaryti pinigines ir parodyti, kiek jose yra. Kaip tik tada atsirado vadinamųjų tyliųjų milijonierių, kurie iki pastarojo meto turtais negarsėjo.
Kartu paaiškėjo, kad daugiausiai turčių - Darbo partijos rinkimų sąraše. Jame yra jau minėti V.Uspaskichas, deklaravęs, kad kartu su žmona turi turto už 152 milijonus litų, ir A.Bosas, pernai uždirbęs beveik 7 milijonus.
Bet atsirado žmonių, kurie anksčiau savo turtais nesigyrė. Tai 11-uoju įrašytas valstybės įmonės “Lietuvos naftos produktų agentūra” generalinis direktorius Jonas Jagminas, deklaravęs 12,7 milijono litų, įskaitant 8,5 milijono piniginėmis lėšomis.
Nuo darbiečių vyrų stengėsi neatsilikti moterys. 8-uoju numeriu įrašyta AB “Lietuvos spauda” direktorė Romualda Kšanienė deklaravo turto už 2,3 milijono litų.
7-ąja įrašyta UAB “Švenčionėlių vaisvandeniai” direktorė Vilma Martinkaitienė deklaravo turto už milijoną litų.
Savo statuso kartais gėdijamasi
Žurnalas “Forbes”, nuolat skelbiantis turtingiausių amerikiečių sąrašą, negauna priekaištų, kad skaičiuoja svetimus pinigus. Tačiau kai šio žurnalo Rusijos versija nustato, kas yra turtingiausias milžiniškoje Eurazijos šalyje, beveik kiekvieną kartą kyla triukšmas.
Tenykščiai piniguočiai vos ne vieningai piktinasi, kad jų turtas pernelyg išpūstas. Toks turtuolių elgesys gali būti suprantamas, nes Rusijos oligarchams, ypač tiems, kurie metė iššūkį Kremliui, dabar gyvenimas nesaldus.
Tuo tarpu Lietuvos turtuoliai elgiasi skirtingai. Vieni tarsi gėdijasi savo statuso. “Būti turtingam Lietuvoje - nelengva”, - kartą sakė žurnalistams vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Viktoras Uspaskichas. Tačiau kiti magnatai savo turtais tiesiog puikuojasi.
Esminis skirtumas
Kuo Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, kitų pokomunistinių šalių turčiai skiriasi nuo Vakarų milijonierių? Štai ką į tokį “Kauno dienos” klausimą atsakė politologas Algis Krupavičius:
“Esminis toks skiriamasis bruožas - sukaupto kapitalo kilmė. Vakaruose verslas, išskyrus labai retus ir netipiškus atvejus, - civilizuotas; jo santykiai su valstybe, pirmiausiai mokesčių srityje, - skaidrūs, turtas - neabejotinos kilmės. Tuo tarpu pokomunistinių šalių turtuoliai, reikalui esant, dažniausiai sunkiai įrodo, kad jų sukauptas turtas - legalus; geriausiu atveju jis - abejotinos kilmės.
Šviežiausias pavyzdys - naujasis Vengrijos premjeras Ferencas Diurčanis, neatsiginantis kaltinimų, kad jis už kyšius ir per pažintis pusvelčiui prisipirko valstybės turto pirmaisiais privatizavimo metais. Apskritai sąlygos, kuriomis esant vyko turto perėmimas naujosios demokratijos šalyse, priminė laukinio kapitalizmo laikus, kai kapitalas buvo kaupiamas žaidžiant be taisyklių”.
“Forbes” sudaromus sąrašus intensyviai komentuojanti Vakarų žiniasklaida pažymi, kad tenykščiai turtuoliai turtus sukaupė arba savo intelekto dėka, arba juos paprasčiausiai paveldėjo.
Niekam Amerikoje nekyla abejonių dėl tiesiog pasakiško Bilo Geitso, dar prieš keliolika metų praminto kompiuterių genijumi, turto kilmės. Niekas nespėlioja, ar teisėtai 750 milijonų dolerių vertės turtą iš tėvo, praminto kečupo karaliumi, paveldėjo kandidato į JAV prezidentus Džono Kerio žmona Tereza Heinc Keri.
Nesimėgauja tuo, ką turi
Dar vienu išskirtiniu Vakarų turtuolių bruožu A.Krupavičius nurodė jų kuklumą, santūrų požiūrį į visuomenę, socialinį solidarumą. Tuo tarpu naujieji rusai, lenkai, lietuviai savo milijonais neretai puikuojasi, atvirai demonstruodami juos kaip valdžios ir įtakos simbolį.
Tai smarkiai supriešina visuomenę, toks supriešinimas nemažai prisidėjo prie to, kad ji suskiltų į turčius ir “runkelius”, sakė A.Krupavičius.
Neretai milijonais ar milijardais dangstomas dvasinis skurdas. O puikavimasis turtais, kai peržengiamos sveiko proto ribos, bet kurioje šalyje didina socialinę įtampą. Galima suprasti nuskurdusius paprastus rusus, kai jie iš žiniasklaidos sužino, kad vienas jų nekenčiamų oligarchų naftos milžinės “Sibneftj” savininkas minėtasis R.Abramovičius nusipirko lygiai tokį patį lainerį, kokiu skraido JAV prezidentas.
Tik dalis pradėjo nuo nulio
Tarptautinė žiniasklaida ne kartą akcentavo, kad pokomunistinių šalių turtuolių daugumą sudaro žmonės, aktyviai dalyvavę pirminiuose privatizavimo etapuose, kai valstybės turto per pažintis buvo galima įsigyti pusvelčiui.
Rusijos laikraščiai ne kartą minėjo atvejį, kai garsaus SSRS karvedžio maršalo Žukovo vaikaitis su draugais už kelias dešimtis tūkstančių dolerių Sibire įsigijo veikiančią naftos perdirbimo gamyklą. Dabar tas naujasis rusas - klestintis verslininkas, pernai įsigijęs prabangią vilą Italijos ministro pirmininko Silvijo Berluskonio kaimynystėje.
Kiek Lietuvos turtuolių savo turtą sukaupė savo intelekto dėka, o kiek per pažintis ir machinacijas pirmaisiais privatizavimo laikotarpiais? Niekas iš “Kauno dienos” kalbintų finansų analitikų savo samprotavimais šia tema nesutiko pasidalyti.
Atsilieka dešimtis kartų
Lietuvos turtuoliai nuo kitų šalių milijonierių pagal sukaupto turto dydį dar smarkiai atsilieka. Mūsų šalis negali pasigirti, kad turi nors vieną milijardierių (skaičiuojant, suprantama, doleriais).
Tuo tarpu turtingiausias JAV (ir galbūt pasaulio) žmogus, “Forbes” duomenimis, yra jau minėtas B. Geitsas, kontroliuojantis turto už 48 milijardus dolerių (palyginimui - ateinančių metų mūsų valstybės biudžetą sudarys maždaug 5 milijardai dolerių).
R.Abramovičius valdo turtą, kurio vertė - maždaug 15 milijardų dolerių. Beje, lenkų savaitraštis “Wprost” šiomis dienomis paskelbė, kad buvęs “Jukos” savininkas Michailas Chodorkovskis, esantis už grotų, per metus prarado maždaug 5 milijardus dolerių, todėl Rusijos turtuolių sąraše smuktelėjo net į aštuntą vietą.
“Wprost” kartu paskelbė turtingiausių Vidurio ir Rytų Europos žmonių sąrašą. Jame - nė vieno lietuvio, užtat nurodomi 29 Rusijos piliečiai, 5 ukrainiečiai, 5 rumunai, 4 lenkai, 3 serbai, po du Bulgarijos ir Čekijos piliečius.
Iki šiol niekas nesuskaičiavo, kiek Lietuvoje milijonierių yra iš viso. Politiko ir ekonomisto Kęstučio Glavecko manymu, sudedant į krūvą vieno asmens pinigus, akcijas ir turimą žemę bei kitą nekilnojamąjį turtą, Lietuvoje susidarytų kelios dešimtys tūkstančių milijonierių. Bet pagal vakarietiškus standartus, milijonieriumi laikomas tik tas, kuris ne mažiau kaip milijoną turi bankų sąskaitose.
Tuo tarpu kitose šalyse jau kruopščiai suskaičiuota, kiek ir kokių turčių jose esama. Pavyzdžiui, “Forbes” duomenimis, JAV yra trys milijonai milijonierių ir trys šimtai trylika milijardierių.
“Forbes Russia” paskelbė, kad Rusija gali pasididžiuoti turinti 36 milijardierius, bet tik 78 tūkstančius milijonierių.
Kuklūs oligarchai
Kai gegužę žurnalo “Forbes” Rusijos versija “Forbes Russia” pirmą kartą paskelbė šimto turtingiausių šios šalies žmonių sąrašą, JAV žinių agentūra UPI išplatino komentarą, iškalbingai pavadintą “Kuklūs Rusijos milijardieriai”.
Pasak agentūros, Rusijos turčių, dar vadinamų oligarchais, elito žvaigždės paskubėjo skelbti pareiškimus, kad jų turtai pernelyg išpūsti, kai tuo tarpu valdžios atstovai tikino, kad žurnalo vertinimai yra artimi tiesai. “Atsižvelgiant į vis dar didelį Kremliaus dėmesį oligarchams, žurnalo paskelbtą sąrašą Generalinė prokuratūra gali panaudoti kaip patikimą dokumentą tuo metu, kai Kremlius tebeatakuoja staiga ir neskaidriai praturtėjusius Rusijos žmones”, - teigė UPI.
Į “Forbes Russia” sudarytą šimto sąrašą pateko daug oligarchų, labiau norėjusių likti šešėlyje. Sklandė gandų, kad, paskelbdamas tokį drastišką sąrašą, leidinio vyriausiasis redaktorius Polas Chlebnikovas sumokėjo savo gyvybe, nes netrukus buvo nušautas.
Rusijos žiniasklaida teigė, kad dėl įtraukimo į sąrašą labiausiai piktinosi Maskvos mero Jurijaus Lužkovo žmona Jelena Baturina, valdanti turtą, kurio vertė - daugiau kaip milijardas dolerių.