Į šventinį minėjimą Klaipėdos koncertų salėje susirinko keli šimtai klaipėdiečių. Renginyje dalyvavo Seimo narė Irina Rozova. Susirinkusiuosius pasveikino ir Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Novikovas.
„Dabar neatpasakosiu puolamosios operacijos eigos, nes jūs apie ją jau perskaitėte. Be to, ne vienas šio renginio dalyvis pats dalyvavo tuose veiksmuose. Tie, kurie susirinko šioje salėje, dalyvavo atstatant šį nuostabų miestą. Visą gyvenimą dirbo atkuriant šio miesto pastatus, gatves, pramonės įmones, svarbiausia – uostą. Labai jums ačiū už šį didingą darbą. Turime nuostabų miestą – Klaipėdą. Ačiū jums!“ – nuo scenos kalbėjo V. Novikovas.
Jis įteigė gėlių puokštes ir atminimo medaliais apdovanojo Antrojo pasaulinio karo veteranus.
Klaipėdietė Tamara Lochankina, Klaipėdos savanoriškosios rusų kultūros draugijos „Otečestvo“ vadovė, politinių partijų „Rusų aljansas“ sąraše pretenduojanti tapti ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nare, taip pat tarė žodį. Ji apgailestavo, kad praėjus septyniasdešimt metų nuo Didžiojo Tėvynės karo pabaigos Donbase vėl žūsta žmonės.
„Apmaudu, kad Kijevo valdžia šiemet nešvęs Pergalės kare 70-ųjų metinių, o tik minės karo pabaigą. Kažkokio bevardžio karo, kuriame nėra nugalėtojų. Tai tik liudija, kad į Ukrainą grįžo revanšistai, tie, kurie tą karą pralaimėjo“, - kalbėjo T. Lochankina.
Trečiadienį į Klaipėdą atvažiuos ir Rusijos Federacijos nepaprastasis ir įgaliotasis pasiuntinys Lietuvos Respublikoje Aleksandras Udalcovas, kuris dalyvaus visą dieną vyksiančiuose šventiniuose renginiuose.
1945 m. sausio 28 d. naktį Raudonosios armijos daliniai įžengė į vermachto ir vietinių gyventojų paliktą tuščią miestą. Kitaip nei teigiama sovietinėje istoriografijoje, Klaipėdos universiteto istoriko humanitarinių moklų daktaro Vasilijaus Sfronovo teigimu, rusai tik neryžtingai sekė atsitraukimą ir įžengė į Klaipėdą tik visiškai pasitraukus Vokietijos pajėgoms. Dauguma sovietmečiu pasirodžiusių tekstų, ypač tų, kuriuose daugiau vietos buvo skiriama propagandai, teigiama vykus Klaipėdos šturmą, kuriame aktyviai pasirodė 16-oji lietuviškoji šaulių divizija. Iš šių duomenų aišku, kad Klaipėdos šturmas buvo planuojamas, tačiau faktiškai jis neįvyko, nes 4-osios smogiamosios armijos daliniai iš esmės tik periminėjo Vermachto paliekamas pozicijas, o daugelį susidūrimų faktiškai provokavo patys.