„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, - feisbuke parašė E. Švenčionienė.
Šis įrašas paskelbtas trečiadienį, minint 33-iasias Medininkų žudynių metines. 1991 m. liepos 31 dieną pasienio su Baltarusija poste, Medininkuose, sovietų omonininkai nužudė 7 valstybės sieną saugojusius muitinės ir policijos pareigūnus. Žudynėse, patyręs itin sunkius sužeidimus, išgyveno tik vienas – muitininkas T. Šernas.
Šių žudynių kaltininkai yra nustatyti ir nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, tai: OMON būrio vadas Česlavas Mlynikas, milicininkai Andrejus Laktionovas, Aleksandras Ryžovas ir Konstantinas Michailovas. Realiai bausmę atlieka tik pastarasis, kitus tris Rusija yra atsisakiusi išduoti.
Dar 2017 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje.
E. Švenčionienės pareiškimas, kad Medininkų žudikai yra iš savų tarpo, gali būti vertinamas kaip SSRS padarytų nusikaltimų neigimas. Tai užtraukia atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 170-2 str., už tai gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Generalinis prokuratūros atstovė Elena Martinonienė „Delfi“ informavo, kad dėl pareiškimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Reaguodama į šiandien, liepos 31 d., socialiniame tinkle „Facebook“ Erikos Palšauskaitės Švenčionienės vardu registruotoje paskyroje viešai paskelbtus melagingus teiginius apie 1991 m. liepos 31 d. Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio įvykdytą nusikaltimą žmogiškumui – Medininkų pasienio punkto užpuolimą, kurio metu buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai ir vienas sunkiai sužeistas, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnio „Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“ 1 dalį.
Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nustatyta, kad už viešą pritarimą genocidui, kitiems nusikaltimams žmoniškumui, SSRS vykdytai agresiją prieš Lietuvos Respubliką, 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.“, - pranešė E. Martinonienė.
Dėl tokio nusikaltimo kaltu prieš daugiau nei dešimtmetį buvo pripažintas Algirdas Paleckis, kai pareiškė, kad 1991 metų sausio 13-ąją prie TV bokšto „savi šaudė į savus“.
Šiuo metu E. Švenčionienė kartu su Kazimieru Juraičiu ir Valerijumi Ivanovu teisiami dėl veikimo prieš Lietuvos Respubliką bei viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams.
K. Juraitis su E. Švenčioniene 2022 m. liepą įsteigė organizaciją „Tarptautinės geros kaimynystės forumas“. Po to jie važinėjo ir Baltarusiją ir Rusiją, čia rengė spaudos konferencijas, kur pasakojo, kaip blogai gyvena Lietuva, aiškino, esą šalies valdžia yra nelegitimi, ragino megzti glaudesnius santykius su Minsku ir Maskva.
Šią savaitę teismas paliko E. Švenčionienei galioti 700 eurų baudą, nes ji feisbuke pasidalino bolševikų vado Vladimiro Lenino atvaizdu.